Be jokios abejonės kiekvienas sąrašas turi dalį subjektyvumo ir reliatyvumo. Šis sąrašas nėra išimtis. Jis taip pat galėtų būti gerokai platesnis: į jį galima buvo įtraukti ir daugiau jau kurį laiką nerimą keliančių konfliktinių zonų, pavyzdžiui, Šiaurės Kaukazas, Kalnų Karabachas ar mažai dėmesio sulaukiantis konfliktas Šiaurės Nigerijoje. Tai, kad šiame tekste neatsirado vietos šiems ir kitiems neišspręstiems ir besitęsiantiems konfliktams, nereiškia, kad tose vietose situacija pagerėjo. Šiame sąraše minimi konfliktai, kurie šiuo metu yra aktualiausi, ir jis yra nukreiptas į konkretų tikslą: informuoti ir paskatinti diskusijas šiuo klausimu, tokiu būdu prisidedant prie taikaus konfliktų sprendimo būdo paieškų.
Nemažai kas pačioje Sirijoje ir tarptautinėje bendruomenėje šiuo metu tiki, kad artėja dabartinio režimo griūtis, o po jos viskas klostysis tik į gerąją pusę. Vis dėlto realybėje viskas gali pasisukti visiškai į kitą pusę. Dabartinė situacijos dinamika tarsi teigia, kad kraujo praliejimas pagaliau baigsis, nes kortos išsidėstė režimo nenaudai. Tačiau jei taip įvyks, šalies lauktų dar sunkesnis laikotarpis. Pasitraukus Basharui Al-Assadui, Sirijos lauks itin rizikinga padėtis.
Pirma, šalyje jau išryškėjo emociškai angažuota bendruomenės poliarizacija, daugiausia susitelkusi aplink alavitų bendruomenę. Antra, regioninės grupuotės ir tarptautiniai veikėjai mato dabartinę krizę kaip istorinę galimybę nusverti įtakos balansą į savo pusę. Šiame sprogstamajame mišinyje svarbiausią vietą gali užimti Libanas: kuo labiau artės Assado nuvertimas, tuo labiau Hezbollah ir jos sąjungininkai Teherane matys situaciją kaip grėsmę savo saugumui. Didžiausias rizikos faktorius: potencialus smūgis Izraeliui, siekiant nurkeipti dėmesį kitą linkme. Situacija yra išties sudėtinga, ir bet koks smulkus faktorius gali tapti lemtingas bei sukliūdyti įvykti sklandžiam perėjimui.
Iranas ir Izraelis
Net jei Iranas ir Izraelis sugebės neįsikišti į konfliktą Sirijoje, jiems bet kuriuo atveju išlieka didelė tarpusavio konflikto grėsmė. Nors sankcijos Iranui 2011 metų pabaigoje gerokai sustiprėjo, Teheranas į jas reagavo nelabai aktyviai. Derėtų nepamiršti ir taip ne pačios geriausios šių dviejų valstybių santykių istorijos.
Du pagrindiniai faktoriai gali vis labiau eskaluoti šį konfliktą. Pirmasis yra pastarasis TATENA pranešimas apie Irano branduolinę programą, kuris tikrai nebuvo dviprasmiškas: Iranas siekia pasigaminti branduolinį ginklą. Antra, rinkimai JAV turės įtakos palaikymo Izraeliui akumuliavimui, kuris tikrai stiprės. Pasekmės – nenuspėjamos ir katastrofiškos.
Saugumo sistemos instaliavimo, vystymo ir humanitarinės pagalbos dešimtmetis nesugebėjo Afganistaną paversti stabilia valstybe. Šie metai pažymėti prastėjančia saugumo padėtimi ir sukilėlių pajėgų suaktyvėjimo, netgi tose provincijose, kurios anksčiau buvo laikomos pakankamai stabiliomis ir ramiomis. Ir toje pačioje sostinėje Kabule šiemet nugriaudėjo aibė galingų sprogimų, vienas iš kurių buvo kruviniausias nuo 2001 metų. Perspektyvos ateinančiais metais taip pat nebus šviesesnės. Prie to prisidės saugumo užtikrinimo pareigų perdavimas vietinėms afganų pajėgoms.
Šiais metais JAV ir Pakistano santykiai transformavosi iš blogų į pačius blogiausius. Daugiausia įtakos tam turėjo lemtinga NATO klaida, kai buvo subombarduotas pakistaniečių karinis postas. Pakistano santykiai nėra geri ir su dar viena, kur kas aršesne priešininke – Indija. Nors dabartinė vyriausybė ir kiek normalizavo prekybinius santykius su Deliu, vis dėlto iki draugiškų santykių dar labai toli. Pakistanas tariamai remia įvairias teroristines grupuotes, vykdančias atakas Indijoje. Dar keletas tokių kruvinų atakų gali privesti prie dviejų branduolinių galių tiesioginės kovos.
Jemenas šiuo metu balansuoja tarp žiaurios griūties ir mažytės taikaus galios perdavimo vilties. Po didžiulio tarptautinės bendruomenės spaudimo prezidentas Ali Abdullah Salehas galiausiai perdavė valdžią pereinamąjai tarybai. Tai buvo svarbus pirmasis žingsnis, tačiau jis dar visiškai neišsprendė šalies problemų.
Daugelis iššūkių išlieka. Kol kas nėra politikų, kurie galėtų adekvačiai spręsti svarbiausias politines ir socialines šalies problemas. Vis auga ir nesutarimai tarp konfliktuojančių Jemeno galios centrų – įvairių klanų. Taika tarp šių grupuočių užims svarbiausią vietą bendro Jemeno taikos proceso eigoje. Tačiau tai padaryti bus išties nelengva.
Centrinė Azija
Keletas valstybių šiame regionė išsilaiko tik dėl sėkmės: jų infrastruktūra yra arti žlugimo, politinės sistemos yra graužiamos korupcijos, viešųjų paslaugų sektoriaus išvis praktiškai nėra. Be to, Tadžikistanui, pavyzdžiui, gresia sudėtingos saugumo problemos, tiek iš vidaus, tiek ir iš išorės. Pati valstybė nėra pajėgi susidoroti su šiais iššūkiais. Santykiai su kaimyniniu Uzbekistanu yra rekordiškai blogi. Kyla šių dviejų valstybių konflikto grėsmė.
Kalbant apie patį Uzbekistaną, Vašingtonas ilgą laiką rėmėsi šia šalimi kaip pagalbininku Afganistane, tačiau brutalus režimas jau įrodė, kad yra nepatikimas. Šalies teritorijoje puolami JAV kroviniai. Masiniai smurto protrūkiai laukiami ir Kirgizijoje: čia kovoja etninės grupuotės.
Burundis
Dar viena valstybė, kuriai rimtai gresia pilietinis karas, yra Burundis: vyriausybės deklaracijos, paskelbtos po 2000 metais užbaigto pilietinio karo, skamba neįtikinamai, politinis klimatas gerokai kaista, atsiranda vis didesnių prielaidų ginkluotai smurtinei kovai. Ankstesnio taikos susitarimo elementai pažeidžiami vienas po kito, o kova tarp valdančiosios partijos ir opozicijos, palieka vis daugiau aukų. 2010 metais buvo boikotuoti rinkimai, nepriklausoma žiniasklaida yra gerokai prigąsdinta. Tuo pat metu šalis paskendo korupcijoje, auga socialiniai neramumai. Jei vyriausybė nepersvarstys savo politikos, šaliai 2012 metais gresia pilietinio karo atsinaujinimas.
Kongo Demokratinė Respublika
Josephas Kabila buv dar kartą perrinktas prezidentu, tačiau jis turi nedaug galimybių patenkinti savo politinius oponentus, ypač tuos, kurie palaikė opozicijos kandidatą Etienne'ą Tshisekedį. Rinkimų rezultatai buvo plačiai padirbinėjami, ir tai gerokai įpykdė opoziciją.
Šis epizodas yra gerokai ilgesnės tendencijos elementas. Kabila jau kelis metus vertė visas šalies institucijas sau palankiomis, visur pastatydamas sau lojalius pareigūnus. Opozicijai paprasčiausiai nebeliko vietų, kur jie galėtų taikiai siekti savo tikslų. Nepaisant tarptautinių pajėgų, mažai kas buvo padaryti, kad būtų stabdomas Kabilos valdžios koncentracija sau rankose. Ši neligitimi Kabilos valdžia grasina taikai Kongo Respublikoje.
Kenija ir Somalis
Kol kas itin sunku pasakyti, ar Kenijos vykdoma karinė kampanija Pietų Somalyje pajėgs įveikti al-Shabaab – karinę islamistų grupuotę, kuri jau dešimtmetį kontroliuoja Pietų Somalį. Ši kampanija vis dar turi daug šansų virsti ilgu ir kruvinu konfliktu. Po kampanijos pradžios, al-Shabaab tuoj pat pradėjo atsakomuosiu veiksmus. Reikėtų labai rimtai vertinti grupuotės teroristinių išpuolių.
Venesuela
Žmogžudysčių lygis Venesueloje yra vienas iš didžiausių visame pasaulyje- dųkart didesnis už Kolumbijos ir trįskart – už Meksikos. Daugiausia žūstančių – jauni žmonės.
Nusikalstomųjų grupuočių įtaka politikai kol kas dar nepasireiškė, tačiau pirmieji ženklai jau pasirodo. Kitais metais vyks prezidento rinkimai, kurių metu galima sulaukti didelių neramumų. Režimas pats apginklavo civilius, kad šie pasipriešintų potencialiai revoliucijai. Tačiau režimas nesugebėjo panaikinti korupcijos kariuomenėje. Ginklaiyra prieinami bet kam.
Kol kas dar neaišku, kas mes iššūkį Hugo Chavezui, tačiau tikėtina, kad kova gali neapsiriboti politine arena, o virs kruvinomis žudynėmis, kurios gali privesti šalį prie pilietinio karo.
