kainos

Tradicinių angliškų pusryčių kaina vasarį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, išaugo 22 proc. ir pirmą kartą viršijo 35 svarus sterlingų (35,1 svaro, arba beveik 40 eurų), skelbia „Bloomberg“. Tai apima 10 produktų, kurie sudaro klasikinius angliškus pusryčius – dešrelių, kiaulienos šoninės, kiaušinių, duonos, sviesto, pomidorų, grybų, pieno, arbatos ir kavos. Tai jau antras mėnuo iš eilės, kai metinis jų kainų prieaugis viršija 20 proc.

Realizuojamos pramonės produkcijos kainas praėjusį mėnesį mažino visų trijų Baltijos valstybių gamintojai, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Palyginti su ankstesniu mėnesiu, Lietuvos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas nukrito 1,5 proc., Latvijos – 0,7 proc., Estijos – 0,2 procento.

Estijos pramonės gamintojų šalyje ir užsienyje realizuotos produkcijos kainų indeksas krenta antrą mėnesį iš eilės. Vien tik vasarį jis smuktelėjo 0,2 proc., rodo pirmadienį nacionalinės statistikos tarnybos paskelbti duomenys. Šio kainų indekso metinis prieaugis sumenko nuo 12,7 proc. sausį iki 11,6 proc. vasarį. Anot pranešimo, indeksą vasarį smukdė pigusi medienos apdirbimo pramonės ir elektronikos pramonės produkcija, taip pat popierius bei gaminiai iš jo.

Lietuvoje rekordinis kainų augimas sunkiai sustabdomas. Ekonomistai keičia savo prognozes: spėja, kad infliacija šiemet bus didesnė nei manyta anksčiau. O pagrindinė priežastis – nebesiliaujantis maisto produktų brangimas. Dėl to Lietuvos gyventojai mintis apie ženkliai pigesnį maistą turėtų kol kas vyti į šoną. Tiesa, ne visos žinios blogos, mat, pasak ekonomistų, Lietuvai pavyko išvengti paties blogiausio scenarijaus: ekonomika šiemet turėtų ne trauktis, o augti.

Lietuvoje iš nemokių žmonių atimtas turtas būna išvaržomas elektroninėje erdvėje. Joje užsiregistravus galima mėginti įsigyti įvairų kilnojamą ar nekilnojamą turtą už neįprastai mažą kainą, pasiūlius didžiausią. Pavyzdžiui, šiuo metu galima rasti žemės sklypų ar automobilių, kurių pradinė kaina – vos pora šimtų eurų. Antstolių ar nemokumo administratorių varžytynės, nuomos konkursai, Turto banko, savivaldybių ir kiti aukcionai vyksta tam skirtoje interneto svetainėje.

Būsto kainos Latvijoje paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu metais anksčiau, pakilo 9,1 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi išankstiniais duomenimis. Naujos statybos būstas brango 19,4 proc., tuo tarpu senesnės statybos būstas – tik 6,6 procento. Per metų ketvirtį (ketvirtąjį praėjusių metų, palyginti su trečiuoju) būsto kainos šalyje sumažėjo vidutiniškai 0,2 procento. Kainos pirminėje būsto rinkoje kainos ūgtelėjo 8,6 proc.

Aukštesnę šių metų infliacijos prognozę lėmė didesnis nei manyta maisto kainų kilimas, sako ekonomistas Žygimantas Mauricas.  Bankas „Luminor“ prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet turėtų siekti 7 proc., o kitąmet neatmetamas ir defliacijos scenarijus. Pernai rugsėjį bankas skaičiavo, kad šiemet infliacija sieks 4,5 proc., o 2024 metais bus 1 proc. defliacija.

Lietuvos gyventojai kare su infliacija, panašu, stoja į infliacijos pusę. Nors maisto kainos pasiekė rekordines aukštumas, nuolat kyla paskolų palūkanos, toliau brangsta paslaugos, mūsų šalyje žmonės elgiasi priešingai nei kalbama ekonomikos vadovėliuose – lietuviai pinigų ir toliau neskaičiuoja, vis tiek perka viską, ką tik nori: prekybininkai aiškina, kad lietuviai parduotuvėse palieka tiek pat pinigų, kiek ir anksčiau.

Pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) vasarį apskaičiuota vidutinė metinė infliacija siekė 19,6 procento. Pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuota vidutinė metinė infliacija buvo 1,1 proc. punkto didesnė nei apskaičiuota pagal SVKI, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Suderinta metinė – vasarį, palyginti su 2022 metų vasariu – infliacija siekė 17,2 proc., pagal VKI apskaičiuotoji – 18,7 procento.

Europos Centrinio Banko (ECB) prezidentė Christine Lagarde trečiadienį pareiškė, kad padarys viską, ko reikės, kad išaugusi infliacija sumažėtų, o kainų stabilumas būtų atkurtas. Kalbėdama Pasaulio prekybos organizacijoje Ženevoje, Ch. Lagarde sakė, kad ECB negailės pastangų kovodamas su infliacija, slegiančia daugumą euro zonos šalių. „Atkursime kainų stabilumą ir darysime viską, ko reikės“, – sakė pareigūnė. „Labiausiai nuo didelės infliacijos nukentėjo nepasiturintys, pažeidžiami žmonės.

Vyriausybė gegužę turėtų apsispręsti, kaip gyventojams bus kompensuojama už elektrą antrąjį šių metų pusmetį, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. „Nors šiai dienai matome, kad elektros energijos kainos didmeninėse rinkose sumažėjusios, lyginant su praėjusių metų kainomis, tačiau situacija kasdien keičiasi. Gegužės mėnesį bus geriausia matyti tendencijos šių metų antram pusmečiui, tada Vyriausybė ir apsispręs“, – LNK televizijai trečiadienį sakė viceministrė.

Metų infliacija Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse sausį sumenko iki 9,2 proc. nuo 9,4 proc. gruodį, antradienį skelbia organizacija. Metų infliacijos sumažėjimas pirmąjį šių metų mėnesį užfiksuotas pusėje iš 38-ų EBPO valstybių narių, o didžiausia išliko Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Turkijoje (visose viršijo 20 proc.). Energijos išteklių kainų metinis prieaugis per mėnesį aptirpo nuo 18,2 proc. iki 16,4 proc., maisto produktų – nuo 15,6 proc.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse vasarį brango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Palyginti su sausiu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis vasarį brango 1 proc. (0,8 euro), o palyginti su 2022-ųjų vasariu buvo 28,6 proc. (17,16 euro) brangesnis.

Maisto kainos pagaliau pasiekė savo piką, vasarį dalis produktų šiek tiek atpigo, tikina ekonomistai. Atpigo ir energijos ištekliai – ženkliai sumažėjo elektros, gamtinių dujų kaina, tačiau apsilankę parduotuvėse žymesnių pokyčių žmonės nepajaučia.  TV3 žinių „Dienos komentare“ ekonomistas Nerijus Mačiulis atsakė, kada galėsime vėl įpirkti tiek, kiek prieš metus.

Praėjusių metų pabaigoje Vilniuje parduotuvę atidarė rusiško kapitalo prekybos tinklas „Mere“. Daugelis šį prekybos tinklą vertina neigiamai ir skatina pirkėjus neremti rusiško verslo, ypač šiuo metu, kai Ukrainoje vyksta karas. Tačiau pigių prekių ieškantiems lietuviams tai nė motais. Žmonės taupo ir jiems nesvarbu, kur apsipirkti, svarbiausia išleisti mažiau. Specialistai teigia, kad „Mere“ gali tapti rimtu konkurentu didiesiems prekybos tinklams.

Lietuvoje maisto kainos pasiekė piką. Nors bendra prekių ir paslaugų mėnesinė infliacija padidėjo, pasak ekonomistų, dalis maisto, pavyzdžiui, pieno produktai, atpigo. Tiesa, gyventojų pinigines artimiausias savaites paveiks Jungtinės Karalystės krizė – šiai šaliai šiuo metu ypač trūksta daržovių, auginamų šiltnamiuose. Lietuvoje jau dabar į viršų kopia importuojamų pomidorų, agurkų, paprikų kainos. Kepėjai iš orkaitės traukia karštą kvietinę duoną su saulėgrąžomis.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, vidutinės maisto produktų kainos pasaulyje mažėja 11-ą mėnesį iš eilės. FAO skaičiuojamas maisto kainų indeksas vasarį, palyginti su sausiu, nukrito 0,6 proc. iki 129,8 punkto, buvo 18,7 proc. žemiau pernai kovą pasiekto rekordinio lygio. Grūdų kainų indeksas per mėnesį sumažėjo 0,1 proc., tačiau jo vertė buvo 1,4 proc. didesnė nei prieš metus.

Statybų kainos Latvijoje praėjusį mėnesį buvo vidutiniškai 17,6 proc. didesnės nei pernai sausį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Labiausiai per metus pabrango statybinės medžiagos – 21,8 proc., o mažiausiai – darbo jėga – 10,5 procento. Išlaidos mašinoms ir mechanizmams didėjo 16,1 procento. Per mėnesį (sausį, palyginti su gruodžiu) Latvijos statybų kainų indeksas pakilo 0,5 proc., statybininkų atlyginimams augus 0,6 proc., statybinių medžiagų kainoms – 0,3 proc.

Išankstiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, metinė infliacija mažėjo penktą mėnesį iš eilės ir nukrito iki 17,2 procento. Nors šis skaičius nemažai kam vis dar gali atrodyti dramatiškas ir netoleruotinas, jis paslepia esmę – pastaraisiais mėnesiais daugelio prekių kainos pradėjo mažėti. Visų pirma, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad metinės infliacijos rodiklis rodo ne kiek kainos pasikeitė vasario mėnesį, o kiek jos padidėjo per metus – nuo 2022 metų vasario iki 2023 metų vasario.

Statybos sąnaudų elementų kainos sausį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 15,2 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Tai lėmė statybinių medžiagų ir gaminių kainų (17,7 proc.), mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos (16,1 proc.), vidutinio valandinio bruto darbo užmokesčio (10,3 proc.) ir pridėtinių išlaidų (0,3 proc.) padidėjimas. Inžinerinių statinių statyba per metus pabrango 16,9 proc., gyvenamųjų pastatų – 14,1 proc., negyvenamųjų pastatų – 14,2 procento.

Teigiama mėnesio infliacija Lietuvoje išlieka dėl brangstančių paslaugų ir vis dar brangių maisto prekių, o defliacijos galima tikėtis nebent vasarą, sako ekonomistai.  Banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, jog vasarį kainų augimą lėmė pabrangusios paslaugos, tuo metu būtiniausios prekės jau pinga.

Mažmeninės prekybos apyvarta Lenkijoje praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų sausiu, palyginamosiomis kainos sumažėjo 0,3 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba (GUS). Prekyba maisto produktais, gėrimais ir tabako produkcija sumenko 1,7 proc., degalais – 12,3 proc., tuo tarpu drabužiais ir avalyne – pagyvėjo 15,7 proc., baldais, buitine technika ir elektronika – 1,9 procento. Galiojusiomis kainomis prekyba per metus išaugo 15,1 procento.

Per pastaruosius metus maistas mūsų šalyje brango bene sparčiausiai visoje Europoje. Lietuvos bankas neseniai paskelbė, kad daugiausia įtakos tam turėjo energijos kainų šokas, išaugusios žemės ūkio produktų kainos ir kitos padidėjusios sąnaudos, bet jokių anomalijų nepastebėjo. Konkurencijos taryba irgi nemato reikšmingų pokyčių mažmeninės prekybos tinklų pelningumo ar koncentracijos rodikliuose, todėl daro išvadą, kad iš esmės viskas yra neblogai.

Prieš kelerius metus Kaune buvo atidaryta pirma rusiško prekybos tinklo „Mere“ parduotuvė. Dabar jų yra jau daugelyje šalies miestų, įmonė pradėjo veiklą ir Latvijoje. Kai kurie specialistai prognozuoja, kad ilgainiui tinklas gali tapti rimtu rinkos žaidėju. Prekybos tinklą valdanti bendrovė „Valientė“ oficialiai buvo įsteigta 2019 m. Skaičiuojama, kad dabar tinklui priklauso 20 parduotuvių Lietuvoje ir 5 – lietuviškos įmonės antrinei bendrovei Latvijoje.

Maždaug 2 tūkst. eurų verta su klaida nulieta lietuviška 2 eurų moneta, skirta Žuvinto biosferos rezervatui, sudomino daugelį gyventojų. Tokių monetų buvo išleista tik 500 vnt. ir ją turėti ar gauti, tikimybė yra labai menka. Tačiau ne tik ji gali gerokai papildyti kišenes. Retų, proginių ar kolekcinių lietuviškų monetų yra daugybė – tiek eurų, tiek litų, tiek šimtmečių senumo kitų monetų.

Dar prieš gerą dešimtmetį prekybos tinklo vardu pažymėtos prekės labiausiai asocijavosi su žemiausios kainos pasirinkimu. Į šią kategoriją patekdavo patys paprasčiausi bei kasdieniškiausi produktai, kuriems atitekdavo ir mažiau matomos lentynos. Tačiau pastaraisiais metais tokie privačių prekių ženklų produktai vis dažniau atsiranda pirkėjų krepšeliuose ir puikuojasi pagrindiniuose parduotuvių stenduose.

Pastarųjų savaičių įvykiai Lietuvoje paskatino žmones, o ypač merginas ir moteris, pasirūpinti savigynos priemonėmis. Prekyba dujų balionėliais labai suaktyvėjo, bet svarbu suprasti, kad savigynos priemonių yra ne viena ir ne dvi. Taip pat yra daug savigynos veiksmų rūšių. Taigi jos tinkamumas priklauso nuo paties žmogaus, jo sugebėjimų, galimybių, psichologijos, įvykio vietos ir situacijos.

Daugelio monetų vertė iš esmės gali atrodyti nedidelė, tačiau iš tikrųjų jos gali slėpti itin aukštą kainą, nes turi ypatingą istoriją ar specifinių bruožų. Yra kolekcionierių, renkančių tokias monetas, kurias galėtų parduoti už nemažas pinigų sumas, rašo portalas „Las provincias“. Tarp jų – neįprastą žmogeliuko (angl. stickman) piešinį turinčios 2 eurų monetos ir Lietuvoje per klaidą neteisingai 2 eurų monetos, pretenduojančios tapti vienomis brangiausių monetų šalies istorijoje.

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) trečiadienį patvirtinus dukart mažesnę visuomeninę elektros kainą, jos pirmininkas Renatas Pocius sako, kad elektros ir dujų tarifų pirmąjį šių metų pusmetį dar kartą perskaičiuoti nebeplanuojama.  „Turbūt mažai tikėtinas toks perskaičiavimas, kadangi kainų svyravimo bent pagal šiandienos prognozes nematyti.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) trečiadienį patvirtino dukart mažesnę visuomeninę elektros kainą maždaug 470 tūkst. vartotojų, priklausančių trečiajam rinkos liberalizavimo etapui ir iki 2026 metų neprivalančių pasirinkti nepriklausomo tiekėjo.

Konkurencijos taryba (KT) kol kas nepradės tyrimo, ar Lietuvoje sparčiai pabrangus maistui kurie nors rinkos dalyviai galėjo pažeisti įstatymą, trečiadienį pranešė KT pirmininkas Šarūnas Keserauskas. „Remiantis statistiniais duomenimis, mūsų pačių analize, Lietuvos banko analize, negalime pagrįstai svarstyti kažkokio tyrimo dėl pažeidimo pradėjimo, kadangi tam nėra reikiamų indikacijų.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį aptars Lietuvos banko (LB) tyrimą dėl maisto produktų kainų augimo, išklausys Lietuvos konkurencijos tarybos informaciją apie padėtį rinkoje.  Kaip komiteto posėdžio išvakarėse BNS sakė jo pirmininkas Mindaugas Lingė, diskusijoje bus vertinami Lietuvos konkurencijos tarybos turimi duomenys apie koncentracijos mažmeninės prekybos rinkoje tendencijas.  „Nes paskutiniai atnaujinimai yra daryti, berods, 2015 metais.

Metinės infliacijos augimo tempui nuo pernai spalio lėtėjant ekonomistas Rimantas Rudzkis sako, kad tokios tendencijos turėtų išlikti artimiausiu metu.  „Remiantis pasaulio biržų duomenų tendencijomis, galime laukti tolesnio kainų mažėjimo. Antra dalykas, kadangi Europos Centrinis Bankas pakėlė bazines palūkanas ir nežada artimiausiu metu mažinti, tai irgi veiksnys, kuris veikia vartojimą ir kainų mažėjimą“, – BNS sakė Vilniaus universiteto (VU) profesorius R. Rudzkis.

Trečiadienį įsigaliosiančios gamtinių dujų kainų „lubos“ pravers tuo atvejui, jeigu dujos vėl smarkiai pabrangs, sako prezidento patarėjas.  „Įsigalioję sprendimai (..) yra kaip tam tikras draudimo polisas, ir „viršpelnių“ atveju, jeigu kartais vėl kainos labai užaugtų tai turėsime ką pritaikyti, bet šiuo atveju tai tikrai nėra to poreikio, nes kainos yra kritusios iki karo lygio buvusių kainų ir dar žemiau“, – antradienį Žinių radijui sakė prezidento patarėjas aplinkos ir infrastruktūros ...

Trečiadienį įsigaliosianti Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrų gruodį sutarta 180 eurų už megavatvalandę (MWh) viršutinė dujų kainos riba tebus formalumas ir energetikos rinkai poveikio neturės, sako BNS kalbinti ekspertai.  Pasak jų, dujų kainoms nukritus į 2021 metų lygį, jų „lubų“ tvarkos šį šildymo sezoną aktyvuoti nereikės, be to, šiemet neturėtų pasikartoti ir pernai rugpjūtį buvęs energijos kainų šuolis.

Blogiausia, kas galėjo nutikti su elektros ir maisto kainomis, jau yra praeityje, sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Raimondas Kuodis. Anot jo, jei kare prieš Ukrainą nenutiks nieko netikėto, kainos dramatiškai augti neturėtų, o infliacija turėtų mažėti. Duona, mėsa ir pienas Lietuvoje brangsta labiau nei kitos maisto prekės, o pieno produktai Lietuvoje apskritai brango 50 procentų.

Jau rytoj – vienai romantiškiausių metų švenčių – šv. Valentino diena. Jai gėlių pardavėjai jau pasiruošę, kaip ir kasmet, į prekybą paleidžiamos, be konkurencijos šią dieną perkamiausios – raudonos rožės. Tiesa, dėl pakilusių kainų, už rožės žiedą šiemet teks mokėti brangiau. Vasario 14-ąją pasaulyje švenčiama šv. Valentino diena, šiai šventei dalis panevėžiečių pinigų negaili, kiti priešingai – šventės nesureikšmina ir išlaidauti nesiruošia.

Anksčiau ar vėliau daugelis žmonių pagalvoja apie arba susiduria su sužadėtuvėmis ir vestuvėmis. Nepaisant visų kitų išlaidų šventėms surengti, vienas svarbiausių dalykų jose yra žiedai. Vis tik ne visiems taip lengva nuspręsti, kokią sumą verta skirti žiedams, kad ji nebūtų „gėdinga“, bet taip pat ir neviršytų protingų ribų. Juvelyrikos atstovai nurodo, kad žiedas su natūraliu deimantu gali kainuoti tik 314 eurų, bet jam neprilygs 26 tūkst. eurų kainuojantis vieno karato žiedas.

Švenčionių rajone esanti Pabradės gimnazija įrodė, kad nors ir gyvename rekordinių maisto kainų laikmetyje, pietus moksleiviams galima pagaminti ir už eurą. Kitose šalies ugdymo įstaigose tiek kainuoja vien sriuba, o antrasis patiekalas 2–3 eurus. Pabradės gimnazijoje stebina ne tik kainos, bet ir pietų meniu pasirinkimas. Ten lašišos kepsniai, varškės apkepas kainuoja nuo penkiasdešimties centų iki euro. O už sriubą moksleiviai moka vos 15 centų.

Vartojimo prekės ir paslaugos Latvijoje praėjusį mėnesį brango vidutiniškai 0,5 proc., pranešė nacionalinė statistikos taryba. Metų (12-os mėnesių) infliacija padidėjo nuo 20,8 proc. gruodį iki 21,5 proc. sausį, o vidutinė metų infliacija pakilo nuo 17,3 proc. iki 18,5 procento. Praėjusį mėnesį labiausiai vartotojų kainų indeksą kėlė brangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai (1,3 proc.), neklasifikuojamos prekės ir paslaugos (3 proc.), sveikatos apsaugos paslaugos (1,8 proc.

Degalų kainos per pastarąją savaitę sumažėjo Latvijoje ir Estijoje. Lietuvoje atpigo tik populiariausios markės benzinas, tuo tarpu dyzelino kainos stabilizavosi, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai išliko Lietuvoje, išskyrus 98 markės benziną, o brangiausi – Estijoje.

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 31,4 proc., gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške pigo 5,5 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje vasario 3–9 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 129,3 euro, kai prieš savaitę kaina siekė 98,4 euro. Tuo pačiu metu Latvijoje elektra brango 33,9 proc., iki 127 eurų, Estijoje – 31,9 proc., iki 125 eurų. Lenkijoje vidutinė kaina per savaitę padidėjo 22,5 proc.

Pieną išpilantys ar nemokamai išdalinantys ūkininkai tokiu savo elgesiu nieko nepasieks, įsitikinęs Lietuvos pieno gamintojų asociacijos vadovas Jonas Valionis.  „Pieną turime parduoti, o ne atiduoti. Sako: išpilsime, padalinsime... Nieko iš to nebus. Kažkada prie Seimo vežėme... Mums reikia gauti pajamas, gauti kainą, kad padengtume savo išlaidas“, – penktadienį Socialdemokratų partijos diskusijoje su pieno rinkos atstovais teigė J. Valionis.

Vidutinės benzino ir dyzelinio kuro kainos Lietuvoje per savaitę mažėjo, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Sausio 30–vasario 6 dienomis benzino litras Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,51 euro arba vienu euro centu mažiau nei prieš savaitę, o dyzelinis kuras atpigo dviem centais, iki 1,67 euro. Degalai Lietuvoje išlieka pigiausi Baltijos šalyse, nurodo LEA.

Metus su lyginamąja reklama pradėjęs prekybos tinklas „Lidl“ pateikia dar vieną argumentą, kodėl privatus prekės ženklas turi privalumų prieš žinomų gamintojų produkciją. Nuo penktadienio iki 25 proc. mažėja jų privataus prekės ženklo „Pilos“ sviesto kaina. 200 g sviesto pakuotė nuo šiol „Lidl“ parduotuvėse kainuos 1,99 eurų, o didžioji 375 g pakuotė – vos 2,99 euro.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ir toliau didinat palūkanų normas, gyventojai už būsto paskolas turi mokėti vis daugiau pinigų. Tačiau Lietuvos banko (LB) atstovas pastebi, kad nekilnojamojo turto (NT) rinka pamažu grįžtą į „sveiką kelią“. Tad jeigu ji nepatirs sukrėtimų, galima tikėtis tam tikro stabilumo.

Stebint galutinę pieno kainą parduotuvėse per metus – praėjusių metų gruodį, palyginti su tuo pačiu metu 2021-aisiais – perdirbėjų dalis šioje kainoje augo labiausiai ir siekė 25 proc. Pieš metusi ji sudarė 14,7 proc. visos kainos. Tuo metu pieno gamintojų – karvių laikytojų dalis sumenko 10,2 punkto iki 28 proc., o prekybininkų dalis – 0,1 punkto iki 29,6 proc. Likusią dalį – 17,4 proc. – sudaro pridėtinės vertės mokestis (PVM), rodo Žemės ūkio duomenų centro statistika.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse pirmąjį šių metų mėnesį brango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Palyginti su gruodžiu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis sausį brango 0,7 proc. (0,52 euro), o palyginti su 2022-ųjų sausiu buvo 32,2 proc. (18,61 euro) brangesnis.

Gyventojams taupant ir parduotuvėse perkant vis mažiau, didieji prekybininkai griebiasi naujų vilionių. Vienas paskui kitą skelbia jau ne tik akcijas, bet ir mažinantys pradines būtiniausių prekių kainas. Pirkėjai priekaištauja: vos kelis procentus siekiančio kainų sumažinimo jiems neužtenka. Na, o pieno gamintojai kerta iš peties – pieno produktų kainos lentynose turi mažėti iš esmės, mat jiems už karvių pieną perdirbėjai dabar moka perpus mažiau nei pernai.