Pasak jų, dujų kainoms nukritus į 2021 metų lygį, jų „lubų“ tvarkos šį šildymo sezoną aktyvuoti nereikės, be to, šiemet neturėtų pasikartoti ir pernai rugpjūtį buvęs energijos kainų šuolis.
„Kadangi dujų poreikis mažėja, likęs šildymo sezono laikas po truputį trumpėja, tai tikėtina, kad didelių (dujų kainų – BNS) šuolių artimiausioje ateityje neturėtų būti ir atitinkamai to mechanizmo reikšmė sumažėja“, – BNS teigė energetikos ekspertas, buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas, anksčiau vadovavęs energetikos grupei „Ignitis grupė“, dujų kainų šuolio šį šildymo sezoną taip pat neprognozuoja, todėl, pasak jo, trečiadienį įsigaliosiantis mechanizmas tebus formalumas.
„Žiūrint į dabartinį kontekstą, tas (viršutinės dujų kainų ribos – BNS) poveikis mažai tikėtinas, nes dujų kaina yra ženkliai žemesnė ir bent jau kol kas nesimato didelių, aiškių ženklų, kad ta kaina turėtų kilti“, – BNS teigė D. Misiūnas.
„Matyt, tas mechanizmas liks daugiau simbolinis, kuomet politikai jautė pareigą priimti kažkokį mechanizmą. Tačiau kadangi tas priėmimas nebuvo sklandus, tai kompromisas, ties kuriuo buvo sustota, liks daugiau ant popieriaus“, – pridūrė jis.
Pastaruoju metu didmeninės dujų kainos Europoje nukrito iki 2021 metų lygio. Nyderlandų TTF prekybos taške ICE biržoje kovo ateities sandorių kaina pirmadienio popietę buvo 52,3 euro už MWh. Tuo metu pernai rugpjūčio antroje pusėje vieno mėnesio ateities sandorių dujų kaina buvo pasiekusi beveik 342 eurų rekordą.
Ieškant būdų, kaip sumažinti itin išaugusias dujų ir elektros kainas, nustatyti dujų kainų „lubas“ rudens pradžioje pasiūlė praėjusį pusmetį ES pirmininkavusi Čekija/ Luboms pritarė maždaug pusė Bendrijos šalių, tarp jų ir Lietuva, tačiau prieštaravo Vokietija, Nyderlandai, Austrija, Danija ir Vengrija.
BNS kalbinti ekspertai sutiko, jog dėl viršutinės dujų kainos ribos Bendrijos politikai susitarė pavėluotai.
„Problema ištiko rugpjūtį, o sprendimas buvo priimtas prieš Naujus metus. Praktiškai tai tikrai buvo pavėluota ir daugiau atiduota duoklė nei realiai ieškota sprendimų. Debatų buvo ir šalys narės neturėjo vieningos nuomonės, todėl akivaizdu, kad tai buvo kompromisas – kažką darome, bet ar tai turės realų efektą, turbūt niekas per daug nesitikėjo“, – teigė D. Misiūnas.
Pasak A. Sekmoko, įvertinti „lubų“ naudą bus galima tik po ilgesnio laiko.
„Vertinti tokio mechanizmo privalumus, trūkumus ar jo reikalingumą reikėtų nebent metų ar pusantrų, kad būtų galima jį įvertinti. (...) Galutiniam įvertinimui reikėtų daugiau laiko ir galbūt pasirodytų, kad dujų kainų lubos galėtų būti ir žemesnės“, – svarstė ekspertas.
Anot pašnekovų, praėjusių metų rugpjūtį buvęs dujų ir elektros kainų šuolis šiemet mažai tikėtinas.
„Šiandien kažkokių požymių, prielaidų, kad tos dujų kainos vėl šoktų į tokias dideles aukštumas, yra kur kas mažiau. Vokietija jau paleidžia suskystintų gamtinių dujų terminalus dujų importui. Aišku, viskas priklausys nuo pasaulinių dujų kainų, bet, kaip minėjau, kažkokių dramatiškų įvykių tikimybė mažėja“, – teigė A. Sekmokas.
„Turint galvoje, kad šį sezoną dujų nebuvo tiek daug sunaudota, rezervuarai neturėtų būti per daug tušti, tai aš sakyčiau, kad ne“, – į klausimą, ar nepasikartos energijos kainų šuolis, atsakė D. Misiūnas.
Už energetiką atsakingi ES ministrai gruodžio 19 dieną Briuselyje susitarė dėl 180 eurų už MWh viršutinės dujų kainos ribos, kuri būtų aktyvuota tuomet, kai būsimo mėnesio Nyderlandų TTF biržoje ši kaina būtų viršyta tris darbo dienas ir per tą patį laiką būtų 35 eurais didesnė už suskystintų gamtinių dujų (SGD) kainų tarptautinėse rinkose vidurkį.
Trečiadienį įsigaliosiantis mechanizmas galios vienerius metus.
