Penkių didžiųjų įmonių – „Shell“, „Chevron“, „ExxonMobil“, BP ir „TotalEnergies“ – grynasis pelnas 2022 metais viršijo 150 mlrd. JAV dolerių, o jei šioms bendrovėms nebūtų tekę pasitraukti iš Rusijos rinkos, pelnai būtų buvę arčiau 200 mlrd. JAV dolerių ribos.
„TotalEnergies“ trečiadienį tapo dar viena bendrove, paskelbusia apie 2022 metais išaugusias pajamas, o jos grynasis pelnas buvo rekordinis – 20,5 mlrd. JAV dolerių.
Jei įmonė nebūtų pasitraukusi iš Rusijos, skaičius siektų 36,2 mlrd. JAV dolerių.
Didžiulės sumos pragyvenimo išlaidų krizės fone, kurią sukėlė sparčiai didėjančios energijos kainos ir vis didesnis klimato kaitos poveikis, sukėlė politikų ir aktyvistų kaltinimų pelnymusi bangą.
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) antradienį savo metinėje kalboje pavadino tokius pelnus „keliančiais pasipiktinimą“ ir paragino padidinti mokesčius už akcijų supirkimą, tokiu būdu siekiant paskatinti energetikos įmones daugiau investuoti.
Energijos kainų šuolis – praėjusį kovą „Brent“ rūšies nafta priartėjo prie 140 JAV dolerių už barelį lygio, o Europoje dujų kainos vasarą buvo išaugusios 15 kartų ir pasiekė 350 eurų už megavatvalandę – mechaniškai padidino pelnus, o energetikos įmonėms net neprireikė investuoti daugiau į gamybą ar sumažinti išlaidas.
Nuo to laiko kainos sumažėjo, bet „galime turėti ir daugiau šuolių, nes karas Ukrainoje toli gražu nesibaigė“, perspėjo Oksfordo energetikos studijų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Adi Imsirovicas.
Nepaisant ekonomikos perspektyvų neapibrėžtumo, kurį sukėlė sparčiai augančios energijos kainos, naftos kartelis OPEC nesitiki, kad naftos paklausa sumažės.
Priešingai, jis numato, kad paklausa ir toliau didės – 2023 metais padidės 2,2 mln. barelių per dieną, po 2,2 mln. barelių per dieną didėjimo 2022-aisiais.
Kinija, atsisakiusi nulinio COVID politikos, greičiausiai palaikys šį paklausos augimą, o tai savo ruožtu prisidės prie aukštų kainų išlaikymo tol, kol OPEC narės ir toliau ribos gavybą.
Tikėtina, kad naftos įmonės ir toliau gaus didžiulį pelną, todėl visuomenės spaudimas joms gali didėti.
Sausio pabaigoje J. Bidenas tviteryje paskelbė, kad naftos įmonės „naudoja šį rekordinį pelną savo turtingiems akcininkams sumokėti, o ne investuoti į gamybą ir sumažinti amerikiečių išlaidas“.
„Tai nepriimtina“, – rašė jis ir pridūrė, kad atėjo laikas naftos milžinams padėti sumažinti kainas vartotojams.
Prancūzijoje „TotalEnergies“ teigė esanti pasirengusi apsvarstyti nuolaidas degalams, po praėjusiais metais įvykdytos panašios akcijaos.
Grupės „StopTOTAL“ aktyvistai 10-yje Prancūzijos miestų išklijavo plakatus, kritikuojančius bendrovės „neteisėtą uždarbį“.
Didžioji Britanija ir Europos Sąjunga jau įvedė mokesčius netikėtam pelnui.
Visgi „Exxon“ užginčijo ES „solidarumo įnašo“ teisėtumą, o generalinis direktorius Darrenas Woodsas praėjusį mėnesį pareiškė, kad mokestis yra neteisėtas ir ne toks, kokio reikia.
„Šiuo metu reikia daugiau pasiūlos. O vietoj to baudžiamas platus energetikos sektorius“, – pareiškė D. Woodsas.
„Exxon“ vadovas teigė, kad bendrovei buvo naudinga ne tik palanki rinka, bet ir investicijos į gamybos plėtrą pandemijos metu.
„Mes ėjome į priekį, kai kiti traukėsi“, – sakė jis.
Laikraščio „Le Figaro“ paklaustas apie pyktį keliantį rekordinį pelną, „TotalEnergies“ vadovas Patrickas Pouyanne'as sakė: „Norėčiau, kad „TotalEnergies“ būtų uždirbusi 10 mlrd. mažiau ir kad visi šia tema mąstytų racionaliau“.
