kad lietuva

Lietuvoje pritariančių ir prieštaraujančių kreipimuisi paramos į Tarptautinį valiutos fondą (TVF) yra maždaug po lygiai, o didelė dalis gyventojų šiuo klausimu nėra apsisprendusi, rodo BNS užsakymu rinkos tyrimų bendrovės RAIT atlikta apklausa. 42,5 proc. apklaustųjų teigė, kad Lietuva artimiausiu metu neturėtų kreiptis finansinės pagalbos į TVF, o 39,7 proc. laikosi nuomonės, kad tai padaryti Lietuva turėtų. Dar 17,9 proc. apklaustųjų atsakymo nenurodė.

Vyriausybė labai vangiai reaguoja į vis blogėjančią situaciją šalyje ir per lėtai rengia ekonomikos gaivinimo planus, todėl dalis verslo gali ir nesulaukti numesto gelbėjimo rato. Laisvu pagreičiu žemyn Kad Lietuva, dar neseniai vadinta Baltijos tigru, virto sunkai sužeistu pelėnu, rodo liūdna statistika. Prekybininkų apyvarta pirmus du šių metų mėnesius, palyginti su praėjusių metų sausiu ir vasariu, sumažėjo beveik trečdaliu. Penktadaliu krito pramonės gamyba.  Įmonės ėmė bankrutuoti.

Kad Lietuva neliktų tik lopinėlis Europos žemėlapyje, o būtų valstybė, kurioje gyvena laisva, savo kalbą ir kultūrą puoselėjanti tauta, privalome atsigręžti į šeimos vertybes. Tai interviu „Respublikai“ pabrėžia socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas DAGYS, kurio vadovaujama ministerija ragina priimti nacionalinį susitarimą dėl šeimos politikos. - Ne vien Lietuvoje, bet ir kitur Europoje šeima, kaip institutas, šiandien patiria krizę.

Rusijos dujų tiekimo monopolininkė „Gazprom“ pranešė, jog nuo spalio 1 dienos ES šalims tiekiamų dujų kainų vidurkis sieks 500 dolerių už tūkstantį kubinių metrų. Iki šiol iš visų ES valstybių Lietuva už dujas mokėdavo daugiausiai. Ar taip bus ir toliau? Vokiečiai moka pigiau Tai, jog Lietuva Europoje už dujas moka brangiausiai, paaiškėjo dar šių metų birželį, kai buvo pranešta, jog nuo šiol dujos Lietuvai kainuoja po 420 dolerių už tūkstantį kubinių metrų.

Audinių, naudojamų kosmonautų skafandrams, gamyba, ridikėlių auginimas tamsoje, naudojant šviesos diodus, - tai ne mokslinės fantastikos pramanai, o Lietuvoje vykstantys procesai, apie kuriuos kalbama mūsų valstybei stojant į Europos kosmoso agentūrą (EKA), rašo šeštadienio "Respublika". Lietuva pranešė Europai, kad yra apsisprendusi dalyvauti bendroje kosmoso veikloje. Planuojama, kad jau 2019 metais mūsų šalis bus priimta į EKA.

Rytų Europoje investuojančio Švedijos fondo vyriausias ekonomistas Marcusas Svedbergas prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika artimiausiais metais lėtės, bet krizės bus išvengta, o jos perspektyvos neblogos. Antra vertus, dar yra likę įvairių nežinomųjų. Pavyzdžiui, neaišku, brangs ar pigs maistas – nuo jo labai priklauso infliacija (maisto kainos priklauso nuo tendencijų užsienyje, mano M. Svedbergas), taip pat dar neaišku, kaip ekonomika reaguos uždarius Ignalinos atominę elektrinę.

Lietuvos atstovas 2008-ųjų Eurovizijoje Jeronimas Milius antrajame konkurso pusfinalyje pasirodys penktuoju numeriu. Prieš J. Milių į sceną lips šiuo metu Baltijos šalyse prisistatanti Ukrainos atstovė, po jo – Albanijos pasiuntinė. Tai lėmė vakar Serbijos sostinėje, kur po dviejų mėnesių vyks svarbiausias Europos dainų konkursas, ištraukti burtai.   Tai jau 53-oji Eurovizija.

Šiuo metu Lietuvoje daug diskutuojama apie šalies įvaizdžio formavimo strategiją. Skaitau kaltinimus Vyriausybei, kad nepasirašoma sutartis su konkursą laimėjusiu konsorciumu. Vyriausybė, matyt, turi ir savų priežasčių delsti. Negaliu spręsti, ar viskas gerai su tuo konkursu. Tam yra tarnybos, kurios viską išspręs. Tačiau darosi įdomu, ar šiuo metu kas nors yra atsakingas už Lietuvos pristatymą ir įvaizdžio formavimą užsienyje.

Profesorius Vytautas Landsbergis neseniai liūdnai išsitarė, kad Europos Parlamente ir kitose Europos Sąjungos institucijose nesijaučia atstovavimo Lietuvai, nes ir pačios Lietuvos nebėra. Profesorius gal kiek perlenkia lazdą, bet akivaizdu, kad kelių entuziastų pastangomis Lietuvos poziciją ES sunku įtvirtinti. Kai kurie mūsų šalies valdymo aspektai ir prioritetų atranka verčia gūžčioti pečiais.

Europoje gerai žinomas ir pripažįstamas Tvento universiteto aukštojo mokslo politikos centras Europos aukštojo mokslo vystymosi iki 2020 metų scenarijuose vienareikšmiškai prognozuoja, kad tokiuose kraštuose kaip Lietuva vyraus tik bakalauro lygmens studijos, o magistro ir doktorantūros studijoms mūsų vaikai ir anūkai važiuos į Europos šiaurės ir Vakarų kraštus. Tai ar mes sutinkame taikytis su tokia ateitimi? Jeigu ne, tai įjunkime smegenis, nors jau ir vėluodami.

Neseniai minėjome Baltijos kelio penkioliktąsias metines. Šiandien Baltijos kelią siejame su tautos laisvės, vienybės, Baltijos kraštų solidarumo idėjomis. Prieš penkiolika metų Baltijos kelio akcija siekta priminti pasauliui tą istorinę skriaudą, kurią dėl 1939 metų rugpjūčio 23 dieną nacių Vokietijos ir Sovietų Sąjungos sudarytos slaptos sutarties patyrė Lietuva ir kitos Europos tautos.

Latvijos Seimas priėmė sprendimą atverti visuomenei KGB archyvus ir buvusių KGB agentų bylas. Tuo pačiu žygiu kaimynų Seimas pratęsė dar dešimčiai metų draudimą buvusiems KGB bendradarbiams užimti atsakingas valstybės pareigas. Ten dekagėbizacija veikia, kaip ir teisingumas persekiojant kolaborantus enkavedistus - sovietinius karo nusikaltėlius ir genocido vykdytojus. Lietuvoje, esant valdžioje dabartinei daugumai, einama priešinga kryptimi.

Baigiantis darbą Europos Komisijos Plėtros direktorato Lietuvos poskyrio vadovas Andersas Henrikssonas tikisi, kad per gegužės 11 dieną vyksiantį referendumą Lietuva balsuos už stojimą į Europos Sąjungą (ES). "Norėčiau paraginti Lietuvos gyventojus, kad jie nepatingėtų ateiti balsuoti, neliktų pasyvūs", - BNS sakė A.Henrikssonas. Pirmadienį vakare Vyriausybės rūmuose A.Henrikssonas susitiko su Lietuvos premjeru Algirdu Brazausku.