Latvijos Seimas priėmė sprendimą atverti visuomenei KGB archyvus ir buvusių KGB agentų bylas. Tuo pačiu žygiu kaimynų Seimas pratęsė dar dešimčiai metų draudimą buvusiems KGB bendradarbiams užimti atsakingas valstybės pareigas. Ten dekagėbizacija veikia, kaip ir teisingumas persekiojant kolaborantus enkavedistus - sovietinius karo nusikaltėlius ir genocido vykdytojus.
Lietuvoje, esant valdžioje dabartinei daugumai, einama priešinga kryptimi. Rinkimuose į savivaldybių tarybas panaikintas įstatymo reikalavimas net informuoti rinkėjus apie kandidato kagėbinę praeitį. Iniciatorius buvo LSDP sparno atstovas Seimo narys A. Sakalas, veikiau gal tik vykdęs partijos valią. Prisimindami, kad senojoje sistemoje čekistai buvo “partijos durklas”, nevaržomas rinktis priemonių šventoje kovoje dėl valdžios pasaulyje, o dabartinėje Rusijoje “durklas” pats tapo valdžia, nustūmęs buvusį šeimininką kompartiją į tariamą opoziciją (iš tikrųjų pasidaręs parlamentą be opozicijos) turime pagrindo rūpintis. Visai logiškai atrodytų, jei KGB-FSB, kuri, anot ištvermingiausiojo žmogaus teisių gynėjo Sergejaus Kovaliovo, tapo Rusijos valdančiąja partija, norėtų savo tvarkos visur aplink, taigi pirmiausia Lietuvoje. Mūsų vargšė šalis taip kliudo jiems valdyti Karaliaučiaus kraštą! Žinomas R. Pakso šūkis “bus tvarka!” kaip tik ir dvelkė tuo senosios naujosios diktatūros kvapeliu, ir vietiniams politikams su nacių ereliais jį pasiūlė būtent Rusijos tarnybų specialistai.
Tuo laikotarpiu matėme vis įžūlesnį, vis atviresnį buvusių KGB ir Rusijos karinės žvalgybos pareigūnų skverbimąsi į svarbias valstybės valdymo sritis. Jau nuo seno - ir į antivalstybę, į kriminalinį pasaulį, kuris gobšiu griovimu atlieka dar ir politinį uždavinį. Jei nesusitvarkytume su nusikaltėliais, Maskva projektavo skelbti, kad Lietuva - “nepavykusi valstybė”, kurią valdo gangsteriai, tad reikia įsikišti jėga. Tam tikslui reikėjo šalinti kliudančius V. Grigaravičių, M. Laurinkų.
O pastaruoju metu buvę agentai ir informatoriai stengiasi iškopti kuo aukščiau. Štai žemosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo, neturint įstatyminio pagrindo, panaikinta galutinė ir neatšaukiama Aukščiausiojo Teismo 1992 m. nutartis apie daugeliu dokumentų visiškai įrodytą vienos politikės bendradarbiavimą su KGB; sykiu panaikinta prievolė perspėti rinkėjus savo rinkiminiuose plakatuose. Istorija, kuri gula į tą pačią KGB revanšo ir įsigalėjimo bangą.
Štai ir pakartotiniai signalai apie buvusį prezidento R. Pakso artimiausią žmogų, be kurio net negalėjo gyventi. Tai Rusijos karo akademijos auklėtinio psichologijos daktaro J. Borisovo fenomenas. Nepavykus valdžios perėmimui, dabar jam liepta leistis į dugną ir tyliai pratūnoti, kad tik skysti lietuviai paliktų jį Lietuvoje.
Tad kas vyksta Latvijoje ir kas vyksta Lietuvoje? Latvija stabdo savo kagėbyną, stiprėja, nebijo Maskvos, susigrąžina gerą vardą ir netrukus taps, vadovaujama prezidentės Vairos Vykės-Freibergos, Baltijos regiono lydere.
Lietuva silpnėja, moraliai ir politiškai, tiek dėl vis grįžtančios senojo mąstymo kairiųjų valdžios, tiek dėl pataikavimo kagėbynui ir dėl skandalingosios paksiados. Kad Lietuva neseniai buvo lyderė - jau užmiršta, kad ir kiek mūsų valdantieji girtųsi ekonomikos procentais. O štai Europos kryptimi - vėl apsileidimas, tad ir laukiamas apsijuokimas. Dar laukia galimas visiškas populistų įsigalėjimas rudenį Seime. Populistinė ir prorusiška kryptis - tai ir senasis mielas komunizmas su rojaus pažadais, ir naujasis rusiškas ekspansionizmas, patikėjęs pranešimais nuo Baltijos, kad lietuvio baudžiauninko kaina - butelis vodkos ir agurkas.
"Omni laiko" redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su autorių pareikštomis mintimis.
