Rusijos dujų tiekimo monopolininkė „Gazprom“ pranešė, jog nuo spalio 1 dienos ES šalims tiekiamų dujų kainų vidurkis sieks 500 dolerių už tūkstantį kubinių metrų. Iki šiol iš visų ES valstybių Lietuva už dujas mokėdavo daugiausiai. Ar taip bus ir toliau?
Vokiečiai moka pigiau
Tai, jog Lietuva Europoje už dujas moka brangiausiai, paaiškėjo dar šių metų birželį, kai buvo pranešta, jog nuo šiol dujos Lietuvai kainuoja po 420 dolerių už tūkstantį kubinių metrų.
Atrodytų, ši kaina atitinka bendras europines tendecijas ir yra nustatyta atsižvelgus į rinkos kainas. Deja, ši prielaida pasirodė esanti klaidinga. Dujų kainų vidurkis ES šalims birželį siekė 410 dolerių už tūkstantį kubinių metrų. Tiek mokėjo mūsų artimiausia kaimynė Lenkija, tiek pat mokėjo ir tolimesnė šalis Vokietija. Verta pastebėti, jog reali dujų kaina Vokietijai siekė 380 dolerių už tūkstantį kubinių metrų, nes dar apie 30 dolerių kainuoja transportavimo išlaidos atstumui, kuris Lietuvą skiria nuo Vokietijos. Vadinasi, Lietuva už dujas mokėjo net 40 dolerių už tūkstantį kubinių metrų daugiau nei mūsų ES partnerė Vokietija.
Dar didesnės kainų metamorfozės išryškėjo palyginus Lietuvai ir NVS šalims (bei Gruzijai) taikomas dujų kainas. Pavyzdžiui, su Rusija žadanti susijungti Baltarusija už dujas moka 128 dolerius už tūkstantį kubinių metrų, o štai daug nervų Rusijai pastaruoju metu kainavusi, kainuojanti ir, ko gero, kainuosianti Gruzija moka 235 dolerius už tūkstantį kubinių metrų.
Kad Lietuva moka daugiau už Baltarusiją – savaime supranatama, bet kodėl gi egzistuoja toks didelis kainų skirtumas tarp Lietuvos ir Gruzijos?
Šiuo metu Rusijos dujų tiekimo monopolininkė „Gazprom“ NVS valstybėms (ir Gruzijai) dujas parduoda žemesnėmis nei rinkos kainomis. Siekdama išlyginti savo pelnus, „Gazprom“ su minėtomis valstybėmis pasirašė ilgalaikes dujų tiekimo sutartis, kuriose numatyta, jog iki 2011 metų dujų kaina Armėnijai, Baltarusijai, Gruzijai, Moldovai ir Ukrainai turėtų priartėti iki europinių kainų.
Panašu, jog Ukraina šią ribą gali pasiekti jau kitąmet, nes Rusija su Centrinės Azijos valstybėmis sutarė nuo 2009 metų dujas iš jų pirkti rinkos kainomis, o Ukrainai tiekiamos būtent šios dujos. Tačiau kaip bus su kitomis valstybėmis?
Atviri ir slapti karai?
Rugsėjį Armėnija su „Gazprom“ sutarė, jog 2010 metais dujos jai kainuos 200 dolerių už tūkstantį kubinių metrų. Baltarusija tikisi panašių kainų. Moldova lyg ir nusiteikusi iki 2011 metų pasiekti europinių kainų lygį. O Gruzija?
Nors dabartiniai Rusijos ir Gruzijos santykiai yra, švelniai tariant, įtempti, tačiau „Gazprom“ dievagojasi, jog kitąmet dujų kainos Gruzijai nesikeis.
Kodėl į tiesioginį konfliktą su Rusija įsivėlusi ir tokiu būdu jos tarptautiniam autoritetui bei ekonomikai pakenkusi Gruzija už dujas vis tiek mokės mažiau nei savo pareiškimais erzinanti Lietuva ar uždrausti Rusijos laivyno dislokaciją savo teritorijoje ir narystės NATO siekianti Ukraina?
Spėjama, kad Gruzija bent jau kol kas turi alternatyvą, iš kur įsigyti dujas. Gruzija dujas gauna ne tik iš Rusijos, bet ir iš Azerbaidžano. Negana to, Azerbaidžano dujos yra dar ir gerokai pigesnės, šiuo metu Gruzija už jas moka po 200 dolerių už tūkstantį kubinių metrų. Taigi Rusija, smarkiai užkėlusi dujų kainą Gruzijai, vis vien nieko nelaimėtų, nes Gruzija paprasčiausiai pereitų prie kito dujų šaltinio.
Jei jau kels, tai kur?
Artimiausiu metu ši situacija gali pasikeisti, nes Rusija derasi su Azerbaidžanu dėl dujų ir dujų tiekimo bendrovių pirkimo. Tikėtina, jog 2010 metais dujų kaina Gruzijai taip pat akivaizdžiai pasikeis.
Tačiau kol kas „Gazprom“ pranešė, jog nuo spalio 1 dienos europinių kainų vidurkis sieks 500 dolerių už tūkstantį kubinių metrų. Tik dar neaišku, kas ir kiek mokės.
Tikėtina, jog ir vėl „turtingiausia“ valstybė Europoje Lietuva už dujas mokės daugiausiai. Juk kažkam reikia kompensuoti dėl kainų skirtumų ES ir NVS valstybėms „Gazprom“ patiriamus nuostolius.
Vitalija Kolisova
