Rytų Europoje investuojančio Švedijos fondo vyriausias ekonomistas Marcusas Svedbergas prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika artimiausiais metais lėtės, bet krizės bus išvengta, o jos perspektyvos neblogos.
Antra vertus, dar yra likę įvairių nežinomųjų. Pavyzdžiui, neaišku, brangs ar pigs maistas – nuo jo labai priklauso infliacija (maisto kainos priklauso nuo tendencijų užsienyje, mano M. Svedbergas), taip pat dar neaišku, kaip ekonomika reaguos uždarius Ignalinos atominę elektrinę.
M. Svedbergas siūlo, kad infliacijai valdyti Lietuvos valdžia turėtų griebtis riboti savo išlaidas, subalansuoti biudžetą, nemažinti mokesčių. Tačiau veiklumo tikisi tik po rinkimų.
„Nemanau, kad iš valdžios reikia daug tikėtis prieš rinkimus, bet po rinkimų visko gali būti. Kaip ir kiekvienoje šalyje, laikas po rinkimų yra tas periodas, kada galima padaryti sunkius sprendimus ir suvaldyti biudžetą“, – sakė jis.
Kaip prognozuojate Lietuvos ekonomikos vystymąsi artimiausiais metais?
Manau, kad Lietuvos ekonomika šiuo metu atrodo gerai. Yra disbalanso, pavyzdžiui, ryškiai didėja infliacija, o ekonomikos augimas lėtėja.
Antra vertus, Lietuvos ekonomika turėtų vystytis nuosekliau nei Latvijoje ar Estijoje: šalis neaugo taip greitai, todėl jūsų kritimas turėtų būti mažesnis nei šiose šalyse. Kad Lietuva atsiliko nuo savo kaimynių ekonomikos cikle, reiškia, jog joje nesusidarė tokio disbalanso kaip jose.
Tarptautinis valiutos fondas numato 6–7 proc. Lietuvos ekonomikos augimą šįmet, sulėtėjimą kitais metais. Manau, tai gana tiksli prognozė. Taigi trumpu bei vidutiniu laikotarpiu šalis atrodo gana gerai.
Iššūkiai ekonomikai yra trigubi. Per trumpą laikotarpį infliacija – kaip ir visur kitur. Žinoma, ir Ignalinos uždarymas 2009 m. gale, nors pasijus tai 2010-aisiais. Manau, tai sustiprins infliaciją, nes dujos elektrai gaminti bus gerokai brangesnės. Manau, tai turės ryškią įtaką ekonomikai, nors įvertinti tikslų jos dydį kol kas yra sunku.
O per ilgą laikotarpį Lietuvai, kaip ir kitoms regiono ekonomikoms, reikės rūpintis išlaikyti savo konkurencingumą eksporto srityje, taip pat kompetentingumą pritraukti investicijas.
Ar, jūsų vertinimu, įmanoma, kad ekonomikos lėtėjimą pakeis krizė?
Manau, nusimato tik stiprus augimo sulėtėjimas. Bet jei jūsų sulėtėjimas reiškia 5–6 proc. augimą, man tikrai sunku tokią situaciją pavadinti bloga. Likusi Europos Sąjungos dalis auga lėčiau. Tad net sulėtėjus ekonomikai jūs vis dar palyginti neblogoje padėtyje.
Ekonomistai diskutuoja, koks augimas gali būti laikomas optimaliu – nei per greitas, nei per lėtas. Gali būti, kad jūs kurį laiką augote greičiau nei optimaliai, gal dabar kelerius metus augsite lėčiau nei optimaliai.
Kaip prognozuojate tolesnę infliaciją Lietuvoje? Kada ji turėtų pradėti mažėti?
Infliacija Lietuvoje man kelia susirūpinimą. Viena pagrindinių jos priežasčių yra brangstantis maistas.
Kiek infliacija išaugs, nežinau, nes tai gali priklausyti nuo daugelio veiksnių.
Lengviau prognozuoti, kada ji pradės mažėti. Manau, yra priežasčių manyti, kad infliacija pradės mažėti nuo antro ar trečio šių metų ketvirčio. Daugiausia dėl to, kad visa ekonomika auga lėčiau, o paprastai vasarą atpinga maistas. Jo kainos sudaro apie 25 proc. Lietuvos infliacijos, tad poveikis turėtų būti didelis.
Manau, maisto kainos yra mažiausiai numatomas veiksnys. Jei jos toliau augs, tai atitinkamai paveiks infliaciją. O jos priklauso nuo išorės veiksnių.
Be to, artėja rinkimai, o prieš kiekvienus rinkimus padaugėja valstybės išlaidų. Tai gali šiek tiek atsverti teigiamus veiksnius. Tačiau dauguma politikų pradeda suvokti, kad infliacija yra didelė problema, tad jie turėtų būti atsargūs ir saugotis neįsukti infliacijos. Valdžios išlaidų valdymas tikrai padėtų riboti infliaciją.
Praėjusiais metais matėme labai didelį bankų paskolų augimą, dabar jis lėtėja ir sumažina vidaus paklausą. Tai vėlgi mažins ir ekonomikos augimą, ir infliaciją.
Manau, kad Lietuvai infliaciją valdyti padės ir globali ekonomika. Ji lėtėja, tai atsilieps Lietuvos ekonomikai, nes mažiau skatins infliaciją.
Ko Lietuvos valdžia turėtų griebtis infliacijai suvaldyti?
Žinoma, Lietuva negali valdyti infliacijos valdydama palūkanų normą, bet Lietuvos valdžia gali valdyti savo išlaidas.
Reikia balansuoti biudžetą, galbūt nebedidinti valdžios išlaidų ar jas net sumažinti. Taip pat neleisti atlyginimams didėti greitai, nors tai daryti ir norisi matant aukštą infliaciją. Peržiūrėti mokesčius – gal juos ne didinti, bet tiesiog nemažinti.
Spalį bus parlamento rinkimai, prieš kuriuos suvaldyti biudžetą gali būti labai sunku. Tačiau kaip ir kiekvienoje šalyje laikas po rinkimų yra tas periodas, kada galima padaryti sunkius sprendimus ir suvaldyti biudžetą. Tikrai manau, kad Lietuva tai galėtų padaryti.
Iš kitos Vyriausybės tikiuosi, kad ji sugebės gerai suvaldyti infliaciją valdydama savo išlaidas. Manau, tai svarbiausia. Yra priežastis, kodėl Vyriausybė yra vertinama po 100 dienų. Tas laikas yra puiki proga reformoms vykdyti.
Nemanau, kad iš valdžios reikia daug tikėtis prieš rinkimus, bet po rinkimų visko gali būti.
Kaip vertinate Lietuvos nekilnojamojo turto rinką? Ar ji atsigaus?
Nekilnojamame turte labai svarbu atskirti gyvenamojo būsto rinką, ir komercines statybas, t. y. biurus bei sandėlius.
Nemažai žmonių nagrinėja būsto rinką ir pagal ją daro išvadas visai nekilnojamojo turto rinkai – tai klaidinga, komercinių patalpų rinka vis dar plečiasi.
Mes vis dar investuojame į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, daugiausia į biurus bei sandėlius, kurių, mūsų nuomone, yra dar per mažai.
Andrius Sytas
Daugiau:
Finansinis vikingų laivas plaukia pro šalį
