jūrų uostas

Klaipėdos jūrų uosto direkcijai, ketinančiai vystyti žaliojo vandenilio gamybą, skirta 4,8 mln. eurų Europos Sąjungos paramos. Planuojama įdiegti elektrolizerį su įranga, skirtą vandenilio gamybai. Visa projekto vertė siekia 7 mln. eurų, o jo įgyvendinimo pradžia numatyta 2024 metų pavasarį, pranešė direkcija. „Europos Sąjungos skirtos lėšos vandenilio gamybos bazės kūrimui Klaipėdos uoste – tik įrodymas, kad tvirtai einame aplinkos apsaugojimo nuo CO2, keliu.

Tiek klaipėdiečiams, tiek miesto svečiams neatsiejama uostamiesčio įvaizdžio dalis yra palei Kuršių marias uoste iškilę milžiniški, milijonus eurų kainuojantys kranai. Žilvinas – vienas iš žmonių, valdančių „Klaipėdos konteinerių terminalo“ kraną. Nors liaudyje įprasta jį vadinti kranistu, tikrasis vyro profesijos pavadinimas – dokininkas mechanikas. Žilvinas šiuo darbu susidomėjo prieš 22-us metus.

Klaipėdos uostas įstojo į milijonierių klubą. Per metus pavyko perkrauti milijoną jūrinių konteinerių, o tuo pasigirti iš artimiausių uostų gali tik Gdanskas. Anot uosto kompanijų atstovų, nors krova per metus ir krito, tačiau atsivėrė nauji importo keliai – Rusija savo geležinkelių linijas užkišo karine technika, tad centrinės Azijos šalys į Europą krovinius ėmė siųsti laivais, o šie atrado Klaipėdos uostą. Klaipėdos uosto konteinerių terminale darbas virte verda.

Atsisakius planų Klaipėdos uostą plėsti į Baltijos jūrą, jis plečiamas gilyn į Kuršių marias – tai būtina, nes kroviniai netolimoje ateityje jame gali netilpti, sako Klaipėdos jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas. Jo teigimu, praradus eksportą iš Rytų uoste auga importuojamų krovinių dalis.  „Klaipėdos uostas tampa importo uostu, tą šiemet matome, o kitais metais galėsime stipriai įvardinti“, – interviu BNS sako A. Latakas.

Lietuvos ir Portugalijos specialiosios karinės pajėgos vos per kelias minutes likvidavo laivą Klaipėdoje užgrobusius teroristus. Tokios karinės pratybos surengtos jūrų uoste. Jas stebėjęs Lietuvos kariuomenės vadas prasitaria ir apie datas, kada Lietuva įsigis ukrainiečiams puikiai padedančias okupantus naikinti raketų salvines sistemas HIMARS bei kada atvyks pirmieji mūsų šalyje dislokuojamos Vokietijos brigados kariai.

Klaipėdos jūrų uosto radarai sujungti su Karinių jūrų pajėgų sistemomis – radarais fiksuojami duomenys nuo šiol perduodami į Karinių jūrų pajėgų naudojamą integruotą jūrų stebėjimo sistemą. Kaip trečiadienį pranešė Uosto direkcija, sujungimo darbai pradėti praėjusių metų pabaigoje, o šiuo metu sistema jau veikia.

Klaipėdos uoste dėl stipraus vėjo sekmadienį iš dalies laivyba teberibojama.    „Klaipėdos uoste laivyba teberibojama didiesiems laivams, mažesniųjų laivyba atnaujinta“, – pranešė Klaipėdos jūrų uosto direkcijos atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė.   Išoriniame reide įplaukti į uostą laukia trys didesnieji laivai. Šiuo metu fiksuojamas 11–13 metrų per sekundę stiprumo vėjas. Bangų aukštis jūroje tebesiekia keturis metrus.

Dėl taršos iš Danėje Klaipėdoje skęstančio laivo „Ole Wilassen“ pradėtas aplinkosaugininkų tyrimas, organizuojamas jo iškėlimas. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ketvirtadienį pranešė, jog laivo savininkas organizuoja laivo iškėlimo darbus. Apie tai, kad skęsta Klaipėdos savivaldybei priklausančioje teritorijoje esantis laivas uosto dispečeriams pranešta apie 11 valandą. Aplinkos apsaugos departamentas skelbia dėl taršos incidento pradėjęs tyrimą.

Ketvirtadienio pavakarę Klaipėdos jūrų uosto akvatorijoje pastebėta teršalų dėmė, pranešė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Nedidelė naftos produktų dėmė užfiksuota ties „Vakarų laivų gamyklos“ dokais. Uosto direkcijos specialistai operatvviai pastatė bonų užtvaras, pradėti surinkimo darbai. Apie incidentą informuoti aplinkosaugininkai ir kitos tarnybos.

Teisėsauga pradėjo tyrimą dėl įtarimų, jog Klaipėdos jūrų uosto direkcija į Kuršių marias leido nuotekas su gyvsidabriu, rašo portalas lrt.lt. Tai portalui patvirtino Klaipėdos apygardos prokuratūra. Pasak jos, tyrimas pradėtas pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius – dėl aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimo bei piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.

Atsižvelgiant į nepalankią epideminę situaciją dėl koronaviruso infekcijos (COVID-19) ir siekiant sumažinti ligos plitimą tarptautiniu mastu, Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste taikomos specialios kontrolės procedūros. Tai reiškia, kad dar prieš patenkant į uostą turi būti pranešama apie įgulos sveikatos būklę.

Lietuvos oro uostuose ir Klaipėdos jūrų uoste dėl koronaviruso grėsmės budėjimą pirmadienį pradeda Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių operacinės pajėgos. Krašto apsaugos ministerijos teigimu, kariai vykdys iš kiniško koronaviruso paveiktų teritorijų atvykusių žmonių patikrą, konsultavimą, kontaktinės informacijos rinkimą, taip pat padės Nacionalinio visuomenės sveikatos centrui taikyti izoliavimo priemones.

Lietuvoje gali atsirasti naujas oro uostas ir jūrų uostas. Būtent tokie pokyčiai numatyti šiuo metu valdžios kabinetuose svarstomame ir nagrinėjamame viename svarbiausių strateginių šalies dokumentų – bendrajame Lietuvos plane iki 2050 m. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane (LRBP) yra numatomos dvi alternatyvos, kaip turėtų vystytis Lietuva per artimiausius 30 metų.

Oro ir jūrų uostuose pasieniečiai trečiadienį sulaikė tris teisėsaugos ieškomus Lietuvos piliečius, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Vilniaus oro uoste dirbę pasieniečiai gavo žinių, kad iš Vokietijos miesto atskrendančiame lėktuve yra grąžinamas asmuo. Jis išsiųstas už nusikaltimo padarymą Vokietijoje. Tikrindami dokumentus pasieniečiai išsiaiškino, kad 25 metų Kauno gyventojas problemų su teisėsauga turi ir Lietuvoje.

Klaipėdoje trečiadienį ir ketvirtadienio naktį siautusios audros pamažu rimstant vėjui, jūrų uoste pradedami įvesti ir išvesti nedideli laivai. Ketvirtadienį ryte leidimo įplaukti į uostą laukė 13 laivų, išplaukti – 3. Ryte vėjo greitis Klaipėdoje siekė 16-18 metrų per sekundę. Prognozuojama, kad pavakarę jis gali vėl sustiprėti iki 21 metro per sekundę, pranešė Klaipėdos uosto atstovė Dovilė Ringis.

2013 m. kovą Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale krovinių perkrauta 10,6 proc., oro uostuose – 27,8 proc. daugiau nei tą patį mėnesį pernai, praneša Lietuvos statistikos departamentas, remdamasis išankstiniais duomenimis. Geležinkelių transportu 2013 m. kovą krovinių vežta 1 proc. daugiau, o Lietuvos oro bendrovių lėktuvais – 13,8 proc. mažiau nei 2012 m. kovą. 2013 m. kovą palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu, į šalies oro uostus atvyko ir iš jų išvyko 0,9 proc.

Nesulaukdama rangovo, sutiksiančio valyti nedidelių gylių krantines, Uosto direkcija pati planuoja įsigyti kelis milijonus litų kainuosiančią žemsiurbę ir savo jėgomis valyti ne tik Klaipėdos, bet ir Šventosios uostą. Galinga rangovo žemsiurbė gilina uosto akvatoriją, tačiau nuo kovo Uosto direkcijos surengtuose keturiuose viešuosiuose paslaugų pirkimo konkursuose išvalyti prie negilių krantinių susikaupusį gruntą nepanoro dalyvauti nė viena bendrovė. Rangovai kviesti ir iš Europos.

Rugpjūtis – šiemet jau trečias mėnuo, kai Klaipėdos uoste viršijamos praėjusių metų atitinkamo mėnesio surinktos rinkliavos, ir antras mėnuo, kai surenkama daugiau nei 12 mln. litų. Beje, kruizinių laivų „duoklė“ jau viršijo viso praėjusių metų sezono rezultatus, rašo „Vakarų ekspresas“. Šiemet rugpjūtis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai buvo neblogas: surinkta daugiausia pajamų per vieną mėnesį – 12 mln. 600 tūkst. litų, t. y. 355 tūkst. litų daugiau nei pernai rugpjūtį.

Klaipėdos uosto direkcija atsisako pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su bendrove „Klaipėdos nafta“ dėl Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybos, nes, direkcijos nuomone, tokia sutartis pažeistų įstatymus. Pirmadienį šis klausimas turėtų būti svarstomas pas Premjerą Andrių Kubilių.

Dalį Klaipėdos uosto sukaustęs ledas apsunkina uosto darbą – laivai prie krantinių švartuojami triskart ilgiau nei įprastai.Bet uostininkai ramūs – ilgametė patirtis rodo, kad didelių bėdų dėl šalčių nebus. Esą atvirkščiai – užšalus kitiems Baltijos jūros uostams, Klaipėdoje krovinių padaugėja, praneša LTV „Panorama“. Iki 25–30 centimetrų storio ledas sukaustė Malkų ir Žiemos įlankas.

Klaipėdos jūrų uoste laivų eismas bei švartavimasis nuo šiol bus saugesnis, pranešė  bendrovė „Fima“. Netoli uosto vartų įdiegtas pirmasis horizontalus vandens srovių matuoklis leis laivų eismo valdymo tarnybai gauti tikslią informaciją apie vandens srautus visame uosto laivybos kanalo plotyje. Matuoklio gaunami realūs duomenys bus nuolat atvaizduojami laivų eismo valdymo tarnybos darbo vietose.

Šventosios plėtros tarybos posėdyje nutarta didelio uosto statybą atidėti. Tačiau mažieji laiveliai kitą vasarą galės naudotis be trukdžių. Iki šiol planuota, kad Šventojoje turi atsirasti didelis – iki 9 metrų gylio – įplaukos uostas. Jame galėtų stovėti ir Būtingės terminalą aptarnaujantys laivai. Skaičiuojama, kad tokio uosto statyba kainuotų apie 250 milijonų litų. LTV „Panorama“ praneša, kad dabar tokius planus nutarta atidėti neribotam laikui.

Svarbiausi praėjusios savaitės Lietuvos ir pasaulio įvykiai  bei naujienos – trumpai. 2011 06 06, pirmadienis Vilniuje paskelbtame Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kandidatų sąraše – 20 pavardžių. Tarp jų yra ir pernai pasaulio čempionato bronzą iškovojusių krepšininkų, ir kovoti už Lietuvos garbę norą pareiškusių patyrusių veteranų. „Vakar su Kęstučiu Kemzūra iki nakties diskutavome ir išvargome tokį sąrašą.

Šeštadienį nuo pat ryto Šventojoje buvo juntamas šventės laukimas – pagaliau atėjo istorinis momentas: iškilmingas Šventosios uosto, apie kurį intensyviai buvo kalbama mažiausiai dešimt metų, atidarymas, praneša VE.lt. Jame jau gali švartuotis 72 mažieji laivai. Ta proga buvo surengta Šventosios uosto regata. Iš Klaipėdos į Šventąją pasileido net 32 jachtos, kurios pirmos ir prisišvartavo prie naujutėlės ką tik įrengtos krantinės.

Šiauriausios iš „trijų Baltijos sesių“ – Estijos – sostinė, priešingai, nei Vilnius, klesti: būriai turistų džiaugiasi išvystyta susisiekimo sistema, o besiplečiančiame jūrų uoste kasdien prisišvartuoja keli kruiziniai laivai Estijos turizmo  departamento duomenimis, šiais metais Taliną jau aplankė 200 tūkst. svečių iš įvairių šalių. 50 proc. sudaro rusų turistai. „Itin daug turistų atvyksta kruiziniais laivais.

Penktadienį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija dėl įsiskolinimų ketina nutraukti žemės nuomos sutartį su bendrove „Klaipėdos hidrotechnika“. Tai būtų pirmas toks atvejis Uosto direkcijos istorijoje, praneša LTV „Panorama“. Statybų bendrovė „Klaipėdos hidrotechnika“, įsikūrusi pietinėje uosto dalyje, už jai 25 metams išnuomotą žemės sklypą Uosto direkcijai yra skolinga daugiau kaip 400 tūkst. litų.

Po to, kai viena iš 10 Lietuvos ir užsienio kompanijų, dalyvavusių Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos skelbtame konkurse dėl keleivių ir krovinių terminalo pirso ir krantinių statybos, apskundė konkursą, direkcija kreipėsi į Apeliacinį teismą prašydama apginti viešąjį interesą. Viešasis interesas - turėti Klaipėdoje keleivių ir krovinių terminalą. Šio terminalo statyba buvo ir Algirdo Brazausko, ir Gedimino Kirkilo, ir dabar yra Andriaus Kubiliaus vyriausybės programoje.

Tie, kurie perpirko sklypus uosto rezervinėje teritorijoje, kurioje buvo numatyta statyti Klaipėdos viešąjį logistikos centrą, švelniai tariant, liko ant ledo. Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo, jie dabar "čiulps nykštį". Vakar vykusiame Transporto ir tranzito komisijos posėdyje nuspręsta, kad teritorija, numatyta Klaipėdos viešajam logistikos centrui, iš esmės yra netinkama ir kad jam turi būti ieškoma kitos vietos.

Šiuo metu Klaipėdos uoste stovi 4 probleminiai laivai - pamesti, areštuoti ar užstatyti bankui. Ar viename iš jų - be įgulos paliktame "Mares" - iš tikrųjų tiksi ekologinė bomba, uosto pareigūnai negali atsakyti, nes neturi teisės įsilaužti į laivą. Problemos dažniausiai prasideda atšilus orams - gali trūkti laivo vamzdynas ir laivas ims skęsti. Reikia, kad jame kas nors budėtų ir stebėtų, ar mašinų skyriuose bei triumuose nesikaupia vanduo.

Trečiadienį Klaipėdos uosto reide du laivai laukė leidimo įplaukti į uostą. Laikinai einančio pareigas Klaipėdos uosto kapitono Adomo Aleknos teigimu, jiems kol kas neleidžiama įplaukti, nes bangų aukštis už jūros vartų viršija 3,5 metro. Iki pat pietų į jūrą negalėjo išplaukti locmanų kateris. Pasak kapitono, laukiama, kad vėjas šiek tiek aprimtų, ir laivai bus įvesti. Kartais vėjas susilpnėja 2 valandoms, tad uostininkai gaudo momentą, pranešama "Vakarų ekspreso" tinklapyje ve.lt.

Šventosios uosto atstatymas būtų kainavęs pigiau nei Valdovų rūmai, tačiau jų reikėjo labiau. Ir dabar, nors jau patvirtintos šio uosto rinkliavos, pernai rudenį Vyriausybė Šventosios projektą iš savo programos perkėlė į rezervinių projektų sąrašą. O rezervinio uosto ateitis, deja, miglota. Ties keliu į buvusio Šventosios žvejų kolūkio teritoriją kabo nauja lentelė, skelbianti, kad čia prasideda Šventosios jūrų uosto teritorija.

Vakar Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje Ispanijos inžinierių, konsultantų bei architektų kompanijos "Alatec" direktorius regioninėms konsultacijoms Enrique Uribarri pristatė Šventosios jūrų uosto atstatymo galimybių studijos tarpinę ataskaitą. 2008 metų balandžio 8 d. LR susisiekimo ministras patvirtino Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymo programą. Galimybių studija yra šios programos sudėtinė dalis. 295 tūkst.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas ieško būdų, kaip nevykdyti vienos iš uosto direkcijos funkcijų – organizuoti socialinį buitinį jūrininkų aptarnavimą. Tai pareiškė klaipėdietis Seimo narys Evaldas Jurkevičius. Pasak jo, organizuoti socialinį buitinį jūrininkų aptarnavimą – rūpintis į Klaipėdą atvykstančiais jūrininkais - kainuoja ne milijonus litų. Klaipėdos uosto direkcija tą funkciją sėkmingai vykdė, kol turėjo savo Jūrininkų klubą.

Šiemet Uosto direkcija planuoja gauti daugiau žemės nuomos mokesčių nei pernai. Jos strategija - neskriausti saviškių ir surinkti kuo daugiau rinkliavų. O rinkliavas ji siūlo mažinti, idant būtų pritraukta daugiau krovinių ir taip gauta daugiau pajamų. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vyr. finansininkės Beatos Kulevičiutės teigimu, susisiekimo ministras dar nepatvirtino naujos uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos.

Nors prieš 11 metų belgų atlikta trijų Klaipėdos uosto krantinių rekonstrukcija Lietuvai kainavo per 30 mln. litų, jas naudojanti krovos kompanija iki šiol negali normaliai dirbti. Kadangi Uosto direkcijai nepavyko iš belgų prisiteisti nuostolių atlyginimo, ji vėl ruošiasi pradėti tų krantinių rekonstrukciją, kuriai, preliminariais apskaičiavimais, reikės apie 60 mln. litų. Planuojama, kad statybos darbai prasidės antroje šių metų pusėje.

"Neseniai sudaryta komisija išdirbti Šventosios uosto statybos planui..." Skamba aktualiai, tačiau iš tiesų tas "neseniai" - gerokai prieš Antrąjį pasaulinį karą, ir tai yra citata iš 1936 metų balandžio 12 dienos uostamiesčio dienraščio "Vakarai" straipsnio "Naujasis Šventosios uosto istorijos lapas". Paskaičius minėtą straipsnį ir palyginus su tuo, kas apie Šventosios uostą kalbama dabar, susidaro įspūdis, kad per daugiau nei 70 metų iš esmės niekas nepasikeitė.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija per metus "pravalgo" apie 9,5 proc. gautų pajamų. Šiemet ji pradėjo dirbti jau būdama naujos struktūros, kurios dėka atlyginimų fondas sumažintas maždaug 370 tūkst. Lt. Pernai Uosto direkcija gavo apie 141 mln. Lt pajamų. Rinkliavų ji surinko 121 mln. Lt, 5,5 mln. Lt mažiau nei užpernai, o žemės nuomos mokesčių - 20 mln. Lt. Pernykštis pajamų surinkimo planas viršytas per 10 mln. Lt.

Uostamiesčio Taryba patvirtino naujas kai kurių jos komitetų sudėtis. Į municipalinę valdžią grįžęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas dirbs Savivaldybės turto komitete. Šias pareigas kolegai užleis bendrapartietis Gintautas Antanas Murauskas, kuris bus Miesto ūkio komiteto narys. Perskirstant pozicijas neapsieita ir be kolizijos - anot Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos specialistų, komitetų sudėtys pažeidžia teisės aktus.