Šventosios plėtros tarybos posėdyje nutarta didelio uosto statybą atidėti. Tačiau mažieji laiveliai kitą vasarą galės naudotis be trukdžių.
Iki šiol planuota, kad Šventojoje turi atsirasti didelis – iki 9 metrų gylio – įplaukos uostas. Jame galėtų stovėti ir Būtingės terminalą aptarnaujantys laivai. Skaičiuojama, kad tokio uosto statyba kainuotų apie 250 milijonų litų. LTV „Panorama“ praneša, kad dabar tokius planus nutarta atidėti neribotam laikui.
„Realiai jis nebus panaudojamas, nes kitiems laivams, pramoginiams laivams, turistiniams, jachtoms tikrai nereikia tokių gylių – užtenka kur kas mažesnių gylių. O to didelio uosto statymas yra susijęs su papildomais šimtais milijonų litų. Mes apsisprendėme pradėti nuo mažojo uosto statymo, kuris leistų, užtikrintų galimybes įplaukti laivams iki 3–4 metrų gylio“, – sprendimą aiškino susisiekimo ministras, Šventosios uosto plėtros tarybos pirmininkas Eligijus Masiulis.
Šią vasarą atidarytas Šventosios uostas veikė tik 10 dienų – po audrų buvo beviltiškai užneštas smėliu. Svarstyta galimybė pastatyti laikinus įtvirtinimus sąnašoms sulaikyti, tačiau nuspręsta, kad tai būtų neracionalu – konstrukcijos kainuotų nuo 9 iki 13 milijonų litų, o visiškai nuo sąnašų neapsaugotų. Todėl nutarta išrinkti rangovą, kuris nuolat valytų uosto įplauką.
„Taigi konkursas būtų skelbiamas 3 metams - iki tų didžiųjų statybų pradžios, reikalaujant, kad rangovas turėtų nuolat budinčią techniką, budinčią žemsiurbę, kad nebūtų taip kaip atsitiko šią vasarą. Latviai iškasė ir išplaukė – siena nugriuvo, užtvenkė kanalą, o latviai sako – mes dabar dirbam kitur“, – liūdną istoriją prisiminė Klaipėdos jūrų uosto direktorius Eugenijus Getvilas.
Be to iškastą smėlį žadama ne kaupti, kaip buvo daryta, o išpilti jūroje taip, kad jis galėtų pamaitinti šiaurinėje pusėje esančius paplūdimius. Anot mokslininkų, dėl povandeninių srovių jis nebegalėtų grįžti atgal į uostą.
Skaičiuojama, kad nuolatinė Šventosios uosto priežiūra ir valymas per metus kainuotų apie pusantro milijono litų.
Asta KAŽUKAUSKIENĖ
