Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane (LRBP) yra numatomos dvi alternatyvos, kaip turėtų vystytis Lietuva per artimiausius 30 metų. Nors alternatyvos yra gana skirtingos, jos abi numato dviejų strateginių objektų statybą – naujo oro uosto ir naujo giliavandenio išorinio jūrų uosto.
Numatė ir vietą
Apie susisiekimui ir mobilumui svarbius objektus LRBP rašoma:
„Išlaikomi ir stiprinami 3 tarptautinio lygmens susisiekimo paslaugas teikiantys objektai (Vilniaus ir Kauno oro uostai, valstybinis Klaipėdos jūrų uostas), 2 nacionalinio lygmens (Palangos ir Šiaulių oro uostai), planuojami 3 nauji susisiekimo infrastruktūros objektai (projektas „Rail Baltica“, naujas oro uostas, giliavandenis išorinis jūrų uostas).
Jei apie „Rail Baltica“ projektą kalbama jau seniai, nauji oro ir jūrų uostai dažnai valdžios institucijų buvo aptariami aptakiai. LRBP rengėjai naujiesiems jūrų ir oro uostams yra numatę ir preliminarias vietas. Naujasis oro uostas būtų pastatytas netoli Kaišiadorių, o naujasis jūrų uostas – Klaipėdoje arba netoli Palangos.
Tikslios vietos neatskleidžia
Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Marius Gelžinis naujienų portalui tv3.lt sakė, kad LRBP rengėjai konsultavosi dėl naujojo oro uosto vietos.
„Tarptautinių konsultantų nurodytoje teritorijoje ieškant tinkamiausios vietos buvo atsižvelgta į atstumus iki didžiųjų miestų, esamus ir planuojamus infrastruktūrinius sprendinius, esamą žemės paskirtį, teritorijos apgyvendinimo lygį, vyraujančias oro sąlygas, reljefą ir daugelį kitų faktorių“, – teigė M. Gelžinis.
Pasak pašnekovo, siekiant išvengti išankstinių spekuliacijų nekilnojamuoju turtu, tiksli naujojo oro uosto vieta kol kas neskelbiama.
Tačiau naujojo lėktuvus priimančio oro uosto pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Kauno dar teks palūkėti. Anot M. Gelžinio, naujojo oro uosto plėtojimo vizija yra aiški, aiškūs ir būtinų darbų etapai. Pirmiausia, pasak pašnekovo, bus rezervuojama žemė, uždedant apsaugas šalies bendrajame plane. Tačiau net ir rezervavus žemę, nebūtinai oro uostas virs realybe.
„Sprendimą dėl naujojo oro uosto statybos numatoma priimti atsižvelgiant į tai, ar pildosi keleivių srautų augimo scenarijus. O įranga į statybų aikštelę įvažiuoti galėtų ne anksčiau nei po penkiolikos ar dvidešimties metų. Iki tol būtina paruošti daug namų darbų“, – kalbėjo M. Gelžinis.
Teigia, gal dar nėra nuspręsta
Nors iš M. Gelžinio žodžių galima suprasti, kad vieta naujam oro uostui jau išrinkta, tik neskelbiama, Susisiekimo ministerija portalui tv3.lt tvirtina kiek kitaip.
„Tiksli naujo oro uosto statybos vieta bus nustatyta parengus naujo oro uosto plėtros galimybių studiją, o LRBP koncepcijoje numatoma naujo oro uosto statybos vieta yra preliminari“, – rašoma Susisiekimo ministerijos atsiųstame atsakyme.
Ministerijos atstovų teigimu, išorinio jūrų uosto vieta taip pat dar nenuspręsta, tačiau svarstomos dvi alternatyvos – Melnragėje arba Būtingėje.
„Tačiau patvirtinus LRBP koncepciją, reikės atlikti tikslesnius vertinimus, pavyzdžiui, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, bei tyrimus, kad išorinis uostas galėtų atsirasti“, – tvirtina ministerija.
Susisiekimo ministerija teigia, kad naujojo oro uosto ir išorinio jūrų uosto atsiradimo galimybės bus apibrėžtos rengiamoje Lietuvos susisiekimo plėtros iki 2050 m. strategijoje.
Visas LRBP yra patvirtintas Vyriausybėje, dabar Seimas turėtų nuspręsti, kurią LRBP alternatyvą pasirinkti.
