Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) kiekvienais metais skelbia Lietuvos savivaldybių indeksą. Šiais metais vienas iš rodiklių, pagal kuriuos vertinamos šalies savivaldybės, yra savivaldybėje galiojusi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina 2018 m. ir jos pokytis lyginant su 2017 m.
„Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina – vienas aktualiausių komunalinių paslaugų rodiklių gyventojams ir verslui. Todėl savivaldybės, kuriose vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina palyginus su kitomis yra maža, vertinamos geriau“, – tvirtina LLRI analitikai.
Regionai su pavydu žiūri į didmiesčius
Pagal LLRI duomenis, brangiausia geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina 2018 m. buvo Neringos savivaldybėje. Pajūrio gyventojai mokėjo 3,15 eurų už kubinį metrą be PVM. Šiemet kaina neringiškiams dar paaugo – 3,38 eur/kub. m be PVM.
Mažai džiaugsmo gavę sąskaitas jautė ir Anykščių gyventojai, kurie už vandenį mokėjo 3,11 eur/kub. m be PVM, ir Pakruojo gyventojai, kuriems už vandenį reikėjo atseikėti 3,06 eur/kub. m be PVM.
Tačiau 2019 m. brangiausiai už vandenį mokančio miesto titulą Neringa prarado. Šiemet plačiausiai pinigines atvėrė Molėtų (3,73 eur/kub. m be PVM) ir Pakruojo (3,39 eur/kub. m be PVM) gyventojai.
Regionų gyventojai gali tik su pavydu žvelgti į sąskaitas, kurias gauna trijų didžiųjų miestų, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos, gyventojai. Vilnius gali pasigirti mažiausia geriamojo vandens kaina iš trijų didžiausių šalies miestų. 2017 metais vilniečiai mokėjo 1,12 eur/kub. m be PVM, 2018 metais tiek pat, o šiemet sostinės gyventojai gali pasidžiaugti šiek tiek sumažėjusia kaina – 1,1 eur/kub. m be PVM.
Vilniuje yra antra pagal mažumą vandens kaina. LLRI duomenimis, mažiau už vilniečius mokėjo tik Pasvalio raj. gyventojai – 1,09 eur/kub. m be PVM.
Jei vilniečiai galėjo pasidžiaugti dėl sumažėjusios kainos, tai kitų didmiesčių gyventojams teko kiek plačiau atverti piniginę. Kauniečiai 2017 m. už geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas mokėjo 1,29 eur/kub. m be PVM, 2018 m. kaina liko nepakitusi, o nuo 2019 m. laikinosios sostinės gyventojai gavo mažesnes sąskaitas, nes kaina nukrito iki 1,24 eur/kub. m be PVM.
Plačiausiai piniginę atverti teko klaipėdiečiams. Uostamiesčio gyventojai 2017 metais už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas mokėjo 1,28 eur/kub. m be PVM, po metų kaina kiek ūgtelėjo – 1,33 eur/kub. m be PVM, o 2019 m. klaipėdiečiai pajuto dar ryškesnį brangimą, nes kaina pakilo iki 1,62 eur/kub. m be PVM.
Kaina pakilo ketvirtadaliu
LLRI taip pat palygino, kuriose šalies savivaldybėse geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina labiausiai pakilo, lyginant 2017 ir 2018 m.
Didžiausią kainos pokytį pajuto Kelmės raj. gyventojai. Kelmiškiams geriamasis vanduo pabrango 26,02 proc. Ryškų kainos pokytį pajuto ir Jurbarko raj. gyventojai, kurie gavo 24,73 proc. išaugusias sąskaitas už vandenį.
Pabrangimą, nors ir mažesnį, pajuto Kėdainių raj. (9,18 proc.) Kretingos raj. (8,48 proc.), Telšių raj. (5,95 proc.), Klaipėdos miesto (3,91 proc.), Druskininkų (2,42 proc.) gyventojai.
Tačiau kai kurių regionų gyventojai galėjo pradžiugti, nes kai kuriuose rajonuose į pašto dėžutes 2018 m. atkeliavo mažesnės sąskaitos už geriamąjį vandenį, lyginant su 2017 m.
Labiausiai vanduo atpigo Lazdijų raj. Lazdijiškiai už geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą mokėjo 9,31 proc. mažiau. Pokytį pajuto ir Skuodo raj. gyventojai, kurie mokėjo 8,94 proc. mažiau, ir Pakruojo raj. gyventojai, kuriems vandens kaina sumažėjo 6,13 proc.
Mažiausią atpigimą pastebėti galėjo ir Pasvalio raj. gyventojai, kuriems už vandenį reikėjo mokėti 0,91 proc. mažiau.
Savivaldybė nepatvirtino išaugusių kainų
Didžiausią geriamojo vandens kainos išaugimą, daugiau nei ketvirtadaliu, patyrusios Kelmės rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėja Vaida Ulvydienė portalui tv3.lt sakė, kad anksčiau buvusios kainos nepadengė visų patiriamų sąnaudų tiekiant geriamąjį vandenį gyventojams.
„Daug kas pasikeitė, pakilo darbo užmokestis, kitų paslaugų, pavyzdžiui, remonto ar degalų kainos“, – sakė V. Ulvydienė.
Tačiau vandens kaina, kuri galioja iki šiol, nebuvo patvirtinta Kelmės raj. savivaldybės tarybos.
Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) nustato bazines geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas. Jos galioja 3 metus, tačiau kurios kasmet yra perskaičiuojamos, įvertinant faktiškai realizuotą paslaugų kiekį, investicijas, infliaciją, išteklių (elektros, šilumos) kainų, mokesčių pasikeitimą ir kitus rodiklius.
VERT suderinus kainas, savivaldybės taryba per 30 d. turi jas patvirtinti kainas. Jei to nepadaro, VERT kainas nustato vienašališkai.
Tai, pasak V. Ulvydienės, ir nutiko Kelmėje, kai rajono savivaldybės taryba nepatvirtino vandens kainos.
Vienu didžiausiu vandens atpigimą pajutusios Skuodo rajono savivaldybės Teisės, personalo ir dokumentų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Sandra Staniūtė portalui tv3.lt tvirtino, kad kainų pokyčius lėmė bendrovės patiriamų sąnaudų sumažėjimas, efektyvi įmonės veikla.
