Šventosios uosto atstatymas būtų kainavęs pigiau nei Valdovų rūmai, tačiau jų reikėjo labiau. Ir dabar, nors jau patvirtintos šio uosto rinkliavos, pernai rudenį Vyriausybė Šventosios projektą iš savo programos perkėlė į rezervinių projektų sąrašą. O rezervinio uosto ateitis, deja, miglota.
Ties keliu į buvusio Šventosios žvejų kolūkio teritoriją kabo nauja lentelė, skelbianti, kad čia prasideda Šventosios jūrų uosto teritorija. 2008 metų pabaigoje Palangos miesto taryba pritarė uosto ribų planui, Vyriausybė Susisiekimo ministerijos teikimu atkuriamam Šventosios valstybiniam jūrų uostui jau skyrė 15,3 ha ploto žemės sklypą ir 209,6 ha išorinę akvatoriją.
Taigi šiandien yra uosto įstatymas, Vyriausybės programa, paskirtas sklypas ir patvirtintos uosto rinkliavos.
Kodėl reikia uosto?
Šventosios jūrų uosto atstatymo galimybių studiją 2003 metų pradžioje parengė profesoriaus Vytauto Smailio vadovaujamas autorių kolektyvas. Studijos rengėjai įvardino keturias svarbiausiais priežastis, dėl kurių reikia svarstyti Šventosios uosto atstatymo projektą. Visų pirma dėl valstybės saugumo, jos sienų ir teritorinių vandenų apsaugos užtikrinimo būtina turėti galimybes greitai ir patikimai veikti visoje operatyvinėje erdvėje.
Naftos išsiliejimo avarijų likvidavimo techninės priemonės turėtų būti perkeltos kiek įmanoma arčiau prie Būtingės terminalo. Trečiasis argumentas - Lietuvos šiaurės vakarų regione nėra pramonės įmonių. Ekonomines problemas padėtų efektyviai spręsti nors ir nedidelis jūrų uostas.
Ir paskutinis argumentas - reikėtų į šiaurę nuo Klaipėdos turėti bent vieną priebėgos uostą, kuriame mažesni laivai turėtų galimybę pasislėpti užklupus audrai.
Trys uosto variantai
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Teritorijų įsisavinimo skyriaus viršininko Algimanto Kunigo teigimu, minėta studija valstybei padėjo apsispręsti dėl dviejų dalykų. Tada tapo aišku, kad nereikia statyti antrojo prekybinio uosto. Šventosios uostas turėtų būti rekreacinės paskirties. Taip pat paaiškėjo, kad įdėti pinigai vargu ar atsipirks. Valstybės mastu reikia laukti teigiamo socialinio ir netiesioginio ekonominio efekto dėl padidėjusio uosto ir regiono verslumo, nedarbo sumažėjimo, didesnio PVM surinkimo iš pagyvėjusio verslo, prekybos ir kitų aptarnavimo sektoriaus sferų.
Šventosios seniūno Eugenijaus Čilinsko nuomone, uosto statyba ir veikiantis uostas atgaivins miestelį ir verslą, valstybė naudą gaus per mokesčius. Dabar verslas mokesčius moka sezono metu - tris mėnesius per metus. Uostas taptų traukos centru - ir aplink jį kurtųsi verslai.
Studijoje buvo pateikti trys Šventosios uosto statybos variantai. Orientacinė šių projektų įgyvendinimo kaina pagal 2003 metų įkainius buvo 65 mln. Lt; 125 mln. Lt ir 144 mln. Lt. Palyginimui - Valdovų rūmai Lietuvos mokesčių mokėtojams kainavo 200 mln. litų, tačiau valstybės prioritetai akivaizdūs. Valdovų rūmų reikėjo labiau.
Ispaniška uosto versija
Neseniai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje Ispanijos inžinierių, konsultantų bei architektų kompanijos "Alatec" direktorius regioninėms konsultacijoms Enrique Uribarri pristatė Šventosios uosto atstatymo galimybių studijos tarpinę ataskaitą. Šiai studijai 255 tūkstančius eurų skyrė Ispanijos vyriausybė. Tai vienintelė investicija į uosto infrastruktūrą nuo praėjusiojo amžiaus 6-ojo dešimtmečio, kai Rusijos karo laivyno inžinieriai rytiniame senojo uosto baseine pastatė gelžbetoninę krantinę čia dislokuotam torpedinių katerių divizionui.
Ispanų projektuotojai siūlo statyti didelį pramoginių laivų uostą, kuriame numatyta vieta specialiosios paskirties laivams, galėtų švartuotis ir keleiviniai 70 metrų ilgio laivai.
Uostą siūloma statyti išorėje, dabartiniai apleisti uosto baseinai taip ir liktų apleisti. Vienu atveju pietinio molo ilgis - 400 metrų, tada uosto krantinės išsidėstytų išilgai kranto linijos ir palei šiaurinį molą. Kitu atveju krantinės būtų statomos prie pietinio molo, kurio ilgis siektų 800 metrų. Uostas talpintų nuo 400 iki 650 pramoginių laivų. Ispanai skaičiuoja, kad kasmet Šventosios uoste prišvartuotų laivų skaičius didėtų nuo 5 iki 10 proc.
Privačių valdų apsuptyje
Privačios valdos aplink uostą yra problema šiandien, dar didesne problema bus rytoj, kai reikės tiesti privažiavimo kelius, komunikacijų trasas. Praėjusiais metais "Energetiko" savininkai atsisakė įsileisti į savo teritoriją geodezininkus paimti grunto pavyzdžių, teisme jie bando ginčyti uosto ribų planą.
Pasak Šventosios turizmo asociacijos tarybos nario Algirdo Jokubausko, Šventosios uosto istorija yra geras pavyzdys, kaip nereikėtų planuoti teritorijų. Uostas atsidūrė privačių valdų apsuptyje. Tai savotiškas akligatvis - šiandien yra didelė tikimybė, kad didžiulę rekreacinę vertę miestui turintys vidiniai baseinai išliks apaugę meldais. Kita vertus, tikėtina, kad sovietmečio žvejų turto privatizacijos rezultatai mažiausiai penkeriems metams sustabdė uosto rekonstrukciją.
Teks dalintis laivais
Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos registre šiandien yra 61 tūkstantis vidaus vandenų transporto priemonių. Reikia atsižvelgti į tai, kad iki 2009 metų nereikėjo registruoti tik pripučiamų čiužinių - pripučiamos valtys buvo registruojamos. Rimtesnių pramoginių laivų skaičių nustatyti tiksliau būtų galima pagal įregistruotus pakabinamus variklius (nuo 2005 metų rugsėjo tokių variklių įregistruota 2564) ar egzaminuotus pramoginių laivų laivavedžius. Nuo 2005 metų egzaminuojama nuo 1500 iki 2500 laivavedžių kasmet.
Lietuvos buriuotojų sąjungos techninės komisijos pirmininko Stanislovo Butkevičiaus duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje buvo registruota 580 jachtų. Tiesa, S. Butkevičius pastebėjo, kad laivų registracijos sistemoje nenumatyta išregistravimo tvarka, todėl gali būti, kad dešimtadalis šių jachtų yra "skrajojantys olandai" - jachtos bilietas yra, o pačios jachtos - jau nebe. Gerais laikais laivynas pasipildydavo ir 80 laivų, nors vidurkis siekia apie 30 naujų jachtų kasmet. Laikai prasidėjo kiti. Pramoginiai laivai vis dėlto prabangos, o ne krizės atributas, todėl būsimas uostas laivais užsipildys ne iš karto.
Kita vertus, kaip tik savos jachtos bus pagrindinis pajamų šaltinis. Svečiai mūsų krantą lanko retai. 2005 metais Pilies uoste svečiavosi 202 jachtos, po metų šis skaičius šoktelėjo iki 380. Nuo 2008 metų Pilies uostas gavo ir senojo jachtklubo Smiltynėje operatoriaus teises. 2008 metais abiejuose uostuose lankėsi puspenkto šimto jachtų, šis skaičius išliko maždaug toks pat ir praėjusiais metais. Mažai tikėtina, kad rekonstruotas Šventosios uostas generuotų naujus srautus, taigi Klaipėdai teks dalintis svečiais su Šventąja, kai kurios jachtos galbūt apsilankys abiejuose uostuose.
Lūkesčiai
Palangos meras Vytautas Stalmokas sakė, kad Palanga suinteresuota uosto rekonstrukcijos sėkme. Šventoji yra miesto dalis ir miestui rūpi, kokia veikla čia planuojama. Uosto atstatymo projektas turėtų padidinti Palangos, Šventosios ir viso regiono rekreacinį potencialą. Kita vertus, nesinorėtų, kad šis uostas atliktų Klaipėdos uosto "sandėliuko" funkciją, kai į Šventąją būtų perkeliama visa tai, kas painiojasi po kojomis Klaipėdos uoste.
Senojo Pilies uosto kapitono Kastyčio Bartusevičiaus paklausėme, kiek būsimasis Šventosios uostas galėtų surinkti pinigų. Jo teigimu, turint 400 pramoginių laivų, kurių kiekvienas mokėtų po porą šimtų litų per mėnesį, uosto pajamos būtų apie vieną milijoną litų kasmet. Maždaug tiek pat uostas ir "pravalgytų". Specialios paskirties laivų mokesčiai padėties neišgelbės - valstybė litą iš vienos kišenės dėtų į kitą. Panašu, kad uostui išleisti 200 milijonų litų atsipirkinės ilgai. Labai ilgai. Tiesa, tuo atveju, jei 200 milijonų užteks.
Ateitis
Praėjusių metų rudenį Šventosios uosto projektas atsidūrė rezervinių vyriausybės projektų sąraše. Profesoriaus V. Smailio ir autorių kolektyvo atlikta studija galiojo iki šiol, dabar jau pradeda galioti "Alatec" atlikta studija. Ji galios ir toliau, nebent naujoji studija, kurią užsakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, pasiūlys giliavandenį uostą su suskystintų dujų terminalu statyti vietoj planuojamo atstatyti Šventosios uosto.
Konstantinas DUBAUSA
