Vakar Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje Ispanijos inžinierių, konsultantų bei architektų kompanijos "Alatec" direktorius regioninėms konsultacijoms Enrique Uribarri pristatė Šventosios jūrų uosto atstatymo galimybių studijos tarpinę ataskaitą.
2008 metų balandžio 8 d. LR susisiekimo ministras patvirtino Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymo programą. Galimybių studija yra šios programos sudėtinė dalis. 295 tūkst. eurų šiai studijai parengti kaip negrąžintiną paramą skyrė Ispanijos pramonės, turizmo ir prekybos ministerija. Viena iš paramos sąlygų buvo ta, kad studiją turi atlikti ispanų projektavimo firma.
Pristatydamas tarpinę ataskaitą E. Uribarri pastebėjo, kad šios studijos tikslas - įvertinti įvairių uosto rekonstrukcijos variantų pranašumus ir trūkumus. Studija nėra detalusis planas ar projektas, vieną iš galimų variantų turės pasirinkti užsakovas.
Tarpinėje ataskaitoje pateikti įvairūs duomenys, į kuriuos bus atsižvelgta ruošiant rekomendacijas studijos užsakovei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. Studijos rengėjai pabandė įvertinti, kokių paslaugų labiausiai reikėtų šiame Baltijos jūros regione, bei gamtosauginius uosto rekonstrukcijos aspektus.
E. Uribarri minėjo du galimus Šventosios uosto variantus. Abiem atvejais uostas projektuojamas išorėje, molais atskiriant nuo jūros vidinę uosto akvatoriją.
Pagal vieną iš šių variantų, uostas galėtų talpinti apie 400 laivų, iš jų 100 - ant kranto, pagal antrąjį variantą, uosto talpa siektų 650 laivų. Pirmuoju atveju šiaurinio molo ilgis būtų apie 400 m, antruoju - 800 m, uosto akvatorijos gylis - 6-8 m. Kartu su pramoginiais uoste numatyta vieta ir specialiosios paskirties laivams, čia galėtų švartuotis ir iki 70 m ilgio keleiviniai laivai.
Klaipėdos universiteto rektorius profesorius Vladas Žulkus pristatė archeologinių žvalgomųjų tyrimų duomenis. Anot profesoriaus, sensacijų atrasti nepavyko, todėl uosto teritorija ir infrastruktūros objektai į saugomas teritorijas nepatenka.
