jūros lygis

Naujausioje Didžiosios Britanijos meteorologijos biuro ataskaitoje skelbiama, kad jūros lygis kyla sparčiau nei prieš šimtmetį. Kai kuriose šalies dalyse jis kyla iki 5,2 mm per metus, o tai yra trigubai greičiau nei praėjusio amžiaus pradžioje (1,5 mm per metus). Meteorologijos biuro ataskaitoje „Jungtinės Karalystės klimato būklė 2021 m.“ taip pat teigima, kad nuo 1900 m. jūros lygis pakilo maždaug 16,5 cm.

Buvęs NASA klimato tyrimų vadovas prof. James Hansenas įspėjo, kad dėl jūros lygio kilimo Žemė gali tapti „praktiškai nesuvaldoma”. Profesorius Hansenas buvo vienas pirmųjų mokslininkų, kurie įspėjo politikus ir visuomenę apie klimato kaitos keliamus pavojus. Žurnalui „New York Magazine" jis sakėsi abejojantis, kad iki šio amžiaus pabaigos atmosfera sušils keturiais ar penkiais laipsniais, nes toks pakilimas galėtų sužlugdyti mums žinomą žmonių civilizaciją.

Remiantis naujais tyrimais, jūros lygis kyla tris kartus greičiau, nei buvo manyta iki šiol. Vandenyno lygis mūsų planetoje iki 1990 metų kiekvieną dešimtmetį pakildavo maždaug po 14 cm. Tačiau nuo 1993 metų iki 2012 metų vanduo pakildavo jau po 37 cm kiekvieną dešimtmetį. Naujausiam tyrimui, kuriuo siekta išsiaiškinti jūros lygio kilimo tendencijoms, vadovavo Sönke Dangendorf iš Siegen universiteto Vokietijoje, dalyvavo ir kiti kolegos.

Jeigu keliausite pasidžiaugti kvapą gniaužiančiais paplūdimiais Malyje, pasiirsyti gondola Venecijoje ar pasigrožėti neįtikėtina Auksinių vartų tilto (Golden Gate Bridge) San Franciske architektūra, pasiimkite patį geriausią fotoaparatą. Gali nutikti taip, kad jūsų proanūkiai šias vietas pamatys tik nuotraukose. Mat dėl klimato kaitos, besikeičiančio dirvožemio, jūros lygio ir netgi ekonominių problemų kai kurios vietos pasaulyje apnyks ar apskritai bus ištrintos iš žemėlapio iki 2100-ųjų.

Žurnalo „National Geographic“ ekspertai sudarė interaktyvų pasaulio žemėlapį, kuriame parodyti pasaulio sausumos plotai po galimo visų mūsų planetos ledynų ištirpimo, praneša „The Independent“. Apskaičiuota, kad jei dėl vis šiltėjančio klimato ištirptų dabar Grenlandijoje, Antarktidoje ir kituose pasaulio regionuose esančio ledo masė, jūros lygis pasaulyje vidutiniškai pakiltų beveik 65 metrais. Tai reiškia, kad dabartinis pasaulis taptų visiškai kitoks.

Jei ištirptų visi pasaulio ledynai, kurių Žemėje yra daugiau kaip 21 mln. km³, jūros lygis pakiltų 80,5 metro kardinaliai pakeisdamas planetos žemėlapį. Įvykiams susiklosčius pagal tokį scenarijų, neatpažįstamai pasikeistų ir Lietuvos vaizdas – šalis taptų pusiasaliu, sakoma „National Geographic Lietuva“ pranešime. Nemažą Lietuvos teritorijos dalį pasiglemžtų Baltijos jūra.

Dėl tirpstančių ledynų kylantis vandens lygis stebimas jau porą dešimtmečių, tačiau iki šiol manyta, kad grėsmę saloms jis ims kelti tik po 50 ar net 150 metų. JAV geologai į skaičiavimų lygtį siūlo įtraukti srovių ir bangų poveikį – pridėję šiuos duomenis pamatysime, kad „saugus langas“ saloms ir jų gyventojams sparčiai užsiveria.

Ekologija ir aplinkosauga – pastaruoju metu itin populiarios ir plačiai aptarinėjamos temos, o būti „draugišku aplinkai“ netgi virto savotiška mada. Ant pastatų stogų montuojami saulės kolektoriai, vystomi atsinaujinančios energijos panaudojimo projektai, tobulinami elektrą ir kitokias kuro rūšis taupantys prietaisai... Visa tai daroma tam, kad neigiamas žmonijos poveikis klimato kaitai ir kitiems aplinkos aspektams taptų kuo mažesnis, rašo storagefront.com.

Jei ištirps Arkties archipelago sniegas, jūros lygis pakils 35 milimetrus. O Kanados arktinis ledynas tirpsta sparčiai ir negrįžtamai, pastebi tyrinėtojai. Utrechto universiteto (Nyderlandai) mokslininkai imitavo Kanados arktinio ledyno tirpimo procesą XXI-ajame amžiuje, praneša „Science News“. Buvo atsižvelgta į visuotinio klimato atšilimo prognozes. Tyrimas parodė, kad maždaug 2100-aisiais ledynas bus praradęs apie 12,4 trilijonų tonų sniego.

Dėl klimato kaitos rytinė JAV pakrantė po kelių šimtų metų turėtų tapti nebeatpažįstama, konstatuoja jūros lygio kilimą modeliuojantys mokslininkai. Net jei didžiausių pasaulio valstybių vadovai tuojau pat susitartų dėl neatidėliotinų problemų, kurias žmonijai iškėlė šylantis klimatas, sprendimo būdų, per artimiausią šimtmetį jūros lygis nesiliaus kilęs, remdamasis tarptautinės klimatologų grupės atlikto tyrimo išvadomis rašo Italijos dienraštis „Corriere della Sera“. Pasak jo, šie mokslinin...

Visuotinio klimato atšilimo akivaizdoje tirpstantys Arkties ir Antarkties ledynai kelia vandens lygį visuose pasaulio vandenynuose. Švedijos Stokholmo aplinkos institutas paskaičiavo, kad vien dėl šių pokyčių gamtoje iki šio amžiaus galo pasaulio ekonomika patirs 2 trilijonų JAV dolerių nuostolį.

Venecija vėl pradėjo grimzti, be to, ji šiek tiek krypsta į rytus, rodo nauji palydoviniai matavimai. Nors ankstesni tyrimai atskleidė, kad sėdimas nusistovėjo, nauji duomenys rodo, kad lagūnos miestas ir toliau kasmet nugrimzta maždaug po 1–2 milimetrus. Tai daugiau nei manyta anksčiau, praneša „Discovery News“. „Tai nedidelis rezultatas, bet jis svarbus“, – teigė Yehuda Bock, Kalifornijos universiteto Scrippso okeanografijos instituto geodezininkas.

Kylant jūrų lygiui, aukštyn stiebiasi ir su tuo susiję kaštai. Vien klimato kaitos poveikis vandenynams iki šimtmečio pabaigos gali kainuoti 2 trilijonus JAV dolerių. Tokius skaičiavimus savo ataskaitoje pateikia Stokholmo aplinkos institutas Švedijoje, praneša Newscientist.com.

Negyvosios jūros dugną gręžę mokslininkai nustatė, kad dėl pasikeitusio klimato prieš 125 tūkst. metų ji buvo beveik visiškai išdžiūvusi.Jūros centre išgręžus 300 metrų gręžinį, mokslininkai paėmė nuosėdų mėginių, atskleidžiančių informacijos apie senovėje buvusias klimato sąlygas ne tik Negyvosios jūros regione, bet ir Arabijos bei Sacharos dykumų vietovėse, praneša „Jerusalem Post“. „Manome, kad Negyvoji jūra yra pagrindinė vietovė, padėsianti rekonstruoti ir nustatyti regioninius klimato sv...

Jei Indijos vandenyne stūksančias vaizdingąsias Maldyvų salas užlies nesulaikomai kylantis okeano vanduo, šalies gyventojai (o jų – 350 tūkst.) bus priversti evakuotis ir taps pirmaisiais planetoje pabėgėliais dėl klimato atšilimo. Šalies prezidentas tokią situaciją vadina nebe tikėtina, o galima, todėl jau pradėjo pirkti žemes užsienio valstybėse ir informuoja jų vadovybes, jog šios ruoštųsi žmonių, neturinčių kur sugrįžti, antplūdžiui.

Tirpstantys ledynai gali pakeisti Žemės gravitacinį lauką, nustatė mokslininkai, teigiantys, kad tai padės sužinoti, kada pradėjo tirpti Grenlandijos ir Antarktidos ledai. Žinant laiką, mokslininkams bus lengviau apskaičiuoti jūros lygio kilimą, kurį sukelia šių dviejų masyvių ledo dangų mažėjimas, rašo ourAmazingplanet.com. Visa, kas turi masę, turi ir gravitacinį lauką, traukiantį kitus objektus. Šio lauko stiprumas priklauso nuo kūno masės.

Spartėjantys klimato pokyčiai Arktyje bei tirpstantis Grelandijos ledas iki 2100 metų jūrų lygį gali pakelti 1,6 metro, teigiama tarptautinėje ataskaitoje. Toks vandens kilimas, pralenkiantis visus ligšiolinius mokslinius skaičiavimus, keltų grėsmę regione nuo Bangladešo iki Floridos, žemai esančioms saloms ir miestams, tokiems kaip Londonas ar Šanchajus, praneša „Reuters“. „Pastarieji šešeri metai (iki 2010-ųjų) Arktyje buvo patys šilčiausi.

Prie kylančio jūros lygio labiausiai prisideda tirpstantis Kanados ledynas, tokią netikėtą išvadą patvirtino mokslininkai. „Kanados arktinė dalis, kuri, kaip mes anksčiau manėme, neįeina į tirpstančių ledynų gretas, iš tikrųjų yra pagrindinis veikėjas šiame procese, – sakė Mičigano universiteto mokslininkas Alexas Gardneris. – Šitie ledynai talpina didžiąją dalį pasaulio gėlo vandens, dabar jie labiausiai prisideda prie jūros lygio kitimo.“ Kaip praneša livescience.