Dėl tirpstančių ledynų kylantis vandens lygis stebimas jau porą dešimtmečių, tačiau iki šiol manyta, kad grėsmę saloms jis ims kelti tik po 50 ar net 150 metų. JAV geologai į skaičiavimų lygtį siūlo įtraukti srovių ir bangų poveikį – pridėję šiuos duomenis pamatysime, kad „saugus langas“ saloms ir jų gyventojams sparčiai užsiveria.
Vandens lygio kilimas vandenynuose ir jūrose nėra panašus į bandomą imituoti vonioje, rašo žurnalas „Quartz“. Vandenynuose konkretus potvynio taškas yra stipriai veikiamas jūros srovių, atmosferos reiškinių ir bangų. Surinkę dirbtinių Žemės palydovų gautus duomenis apie jų poveikį vandens lygiui visame pasaulyje mokslininkai rado, kad tam tikros vandenynų vietos yra daug jautresnės vandens lygio kilimui nei kitos.
Labiausiai pažeidžiamos yra Ramiojo vandenyno salos šalia Filipinų ir Australijos – ypač Midvėjaus, Maršalo ir Mikronezijos salynai. Geologai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad salos nebūtinai turi būti visiškai apsemtos, kad taptų netinkamomis gyventi žmonėms ar gyvūnams: kylantis jūros vanduo gali padidinti druskų kiekį dirvoje ir sunaikinti pasėlius, prasiveržęs į vidinius gėlo vandens baseinus užteršti juos ir paversti netinkamais gėrimui.
Anksčiau manyta, kad vandens lygiui pakilus 2 metrais apie 19 proc. Midvėjaus salų taptų netinkamos gyventi, tačiau modelis, naudojantis srovių ir bangų informaciją rodo, kad tiek pat pakilęs vanduo užlietų daugiau nei 90 proc. salų teritorijos.
