Dėl klimato kaitos rytinė JAV pakrantė po kelių šimtų metų turėtų tapti nebeatpažįstama, konstatuoja jūros lygio kilimą modeliuojantys mokslininkai.
Net jei didžiausių pasaulio valstybių vadovai tuojau pat susitartų dėl neatidėliotinų problemų, kurias žmonijai iškėlė šylantis klimatas, sprendimo būdų, per artimiausią šimtmetį jūros lygis nesiliaus kilęs, remdamasis tarptautinės klimatologų grupės atlikto tyrimo išvadomis rašo Italijos dienraštis „Corriere della Sera“.
Pasak jo, šie mokslininkai prognozuoja apokaliptinę situaciją: iki 2300 metų pasaulio jūrų vandens lygis pakils 4 metrais. Tačiau esama ir konservatyvesnių prognozių, teigiančių, kad realiausia laukti ne didesnio nei 2,7 m jūros lygio kilimo. Tačiau net ir šiuo atveju pasekmės visų žemynų pakrančių gyventojams bus dramatiškos, tvirtina Stefanas Rahmstorfas, Potsdamo (Vokietija) klimato tyrimų instituto mokslininkas, rašo dienraštis.
„Pavyzdžiui, Niujorke jūros lygio padidėjimas vos 1 metru sukels dažnesnius potvynius: nuo vieno didelio potvynio vidutiniškai kartą per 100 metų iki vieno kas 3 metus“, – sako S. Rahmstorfas.
Pasak jo, dėl šios priežasties amerikiečių mokslininkai akylai stebi situaciją rytinėje Jungtinių Valstijų pakrantėje. Tūkstančių kilometrų ilgio Atlanto vandenyno pakrantėje, kur įsikūręs Niujorkas, Baltimorė, Filadelfija, Bostonas ir kiti miestai, jūros lygis šiuo metu kyla 4 kartus greičiau, nei kituose pasaulio pakrančių regionuose. Visame pasaulyje santykinai žemose pakrančių vietose gyvena šimtai milijonų žmonių. Jūros lygio kilimas, pasak specialistų, dramatiškai atsilieps neturtingiausių, besivystančių valstybių gyventojams, tačiau rimtų problemų kils ir palyginti turtingoms Azijos metropolijoms. Kylantis vanduo pridarys ne tik neįsivaizduojamo masto ekonominės žalos, bet ir gali sukelti patį tikriausią tautų kraustymąsi, teigia mokslininkai.
Anksčiau kontroversišku laikytą kai kurių mokslininkų teiginį, kad pasaulinio vandenyno lygis dėl tirpstančių ledynų gali pakilti daugiau nei 1 metrą per 100 metų, patvirtino ir Šiaurės Amerikos ir Kanados ledynmečio pasitraukimo tyrimas, kurį atliko Viskonsino – Medisono universiteto (JAV) universiteto mokslininkų grupė, vadovaujama Anderso Carlsono. Rekonstruodami paskutiniojo ledynmečio pabaigos procesus Šiaurės Amerikoje, mokslininkai nustatė, kad Laurentide ledo sluoksnis, prieš 95 000 – 7 000 metų dengęs didžiąją Šiaurės Amerikos dalį, išnyko gana greitai.
Mokslininkai apskaičiavo, kiek vandens susidarė šių ledyno tirpimo periodų metu, ir kokį poveikį tai turėjo jūros lygio kitimui. Jie padarė išvadą, kad ankstyvuoju tirpimo periodu jūros lygis kildavo po 1,3 m kas šimtą metų, o prieš ledynui pasitraukiant – po 0,7 m per šimtmetį. Pasitelkęs kompiuterinį modeliavimą A. Carlsonas apskaičiavo, kad dėl šiuo metu stebimo pasaulinio atšilimo prasidėjęs ledynų tirpimas vidutiniškai jūros lygį pakels po 1,3 m kas šimtą metų.
Kad jūros lygis dėl pasaulinio atšilimo kils mažiausiai po 1 metrą per šimtmetį, prognozavo ir NASA Goddardo kosmoso tyrimų instituto mokslininkas Jamesas Hansenas. Jis mano, kad besikeičiantis planetos klimatas netrukus pasieks vadinamąjį „negrįžtamumo tašką“, po kurio ledynai sparčiai išnyks.
Anot A. Carlsono, jo vadovaujamai tyrėjų grupei pavyko įrodyti, kad milžiniško dydžio ledo danga gali ištirpti labai sparčiai. Dar daugiau: mokslininkai mano, kad gamtos jėgos, sunaikinusios Šiaurės Ameriką gaubusį ledo šarvą, yra ekvivalentiškoms toms, kurios šiandien kelia pavojų Grenlandijos ledynams.
Viskonsino – Medisono universiteto mokslininkų skaičiavimai apsiribojo tik Grenlandijos ledynų tirpimo prognozėmis. Jei ištirptų visas Grenlandiją ir Antarktidą gaubiantis ledas, jūros lygis pasaulyje pakiltų maždaug 70 metrų. Jei prognozė, kad jūros lygis per 100 metų pakils bent 1 metrą, yra teisinga, iki 2108 m. mažiausiai 145 milijonų žmonių (daugiausia Azijoje) namai atsidurs po vandeniu.
