jurgis mačiūnas

Šiandien spaudos konferencijoje „Požiūris į Romeo Castellucci spektaklį: krikščioniškas, reklaminis, meninis (...)?“ filosofas Krescencijus Antanas Stoškus, tapytojas Aloyzas Stasiulevičius, dirigentas  Saulius Sondeckis ir teatrologas, teatro festivalio „Naujoji dramos akcija“ įkūrėjas Audronis Liuga susitiko diskusijai. Joje savo srities specialistai bandė atsakyti į amžiną klausimą šiuolaikiniame mene – kas yra menas ir kur yra moralinės ribos jame.

Vilniuje didelio pasisekimo sulaukęs „Fluxus Ministerijos“ projektas šiemet atkeliauja į Kauną. Anot projekto vadovo Edgaro Stanišausko, tai turi ir simbolinės reikšmės – šiais metais sukanka penkiasdešimt metų „Fluxus“ judėjimui, kurio vienas pradininkų yra pasaulyje žinomas menininkas Jurgis Mačiūnas, gimęs Kaune. Čia veiksianti „Fluxus Ministerija“ prisidės prie Niujorke, Londone, Paryžiuje, Tokijuje vyksiančių „Fluxus“ judėjimo penkiasdešimtmečiui skirtų renginių.

Beveik 13 milijonų litų iš vilniečių kišenės labai lengvai išleista „Fluxus“ kolekcijai. Tai yra 5 mln. JAV dolerių. Dėl tokios sumos rankomis su pardavėjais 2006 metais sukirto tuometis Vilniaus meras Artūras Zuokas. Tačiau aiškėja, kad už kolekciją tuo metu pardavėjai teprašė 2-3 mln. JAV dolerių. Kodėl ir kam mokėta dvigubai? „Respublika“ aiškinosi, iš kur atsirado Vilniui įpiršta „Fluxus“ kolekcija.

Prieš daugiau nei 30 metų miręs Jurgis Mačiūnas nebebus vienintelis lietuvis, patekęs į Niujorko Modernaus meno muziejų (MoMA) – įtakingiausią meno muziejų pasaulyje. Jau šį savaitgalį, lapkričio 21 d., šiame muziejuje bus atidaryta paroda „On Line: Drawing Through the Twentieth Century“ (liet.

Jono Meko fondas neseniai anglų kalba išleido knygą „Illegal Living:  80 Wooster Street and the Evolution of SoHo“. „Illegal Living“ („Nelegalus gyvenimas“) - tai Niujorko SoHo rajono, Wooster g. 80 esančio pastato istorija, kuria atskleidžiamas Fluxnamių kooperatyvų – pirmosios pasaulyje kūrybinės industrijos – atsiradimas ir raida. Pirmąjį kooperatyvą Fluxhouse Coop II įkūrė lietuvis Jurgis Mačiūnas, pasaulyje bei Lietuvoje žinomas kaip SoHo rajono ir Fluxus meno judėjimo iniciatorius.

Lietuvos sostinė Vilnius aktyviai siekia tapti XXI amžiaus Fluxus sostine - 2010 m. birželio 1 d. - Vilniuje, Jono Meko vizualiųjų menų centre bus atidaryta paroda „Jurgis Mačiūnas- SoHo įkūrėjas“. Ši paroda unikali, nes ją sudaro trys kultūriniai įvykiai ir renginiai: JMVMC bus pristatoma SoHo kūrimo dokumentinė medžiaga, dauguma iš Vilniaus miesto savivaldybės įsigytos Fluxus menininkų darbų kolekcijos, antra – amerikiečių autorių R. Bernstein ir Sh.

Balandžio 23 d., penktadienį, 19 val. sostinėje, Gedimino pr. 27 prasidės buvusios Sveikatos apsaugos ministerijos virsmas „Fluxus Ministerija“, kurioje bus realizuota lietuvių menininko, Fluxus judėjimo pradininko Jurgio Mačiūno svajonė ir vizija – pirmoji Vilniuje tokio dydžio ir tipo kūrybinė industrija, kurioje nepriklausomi menininkai susiburs į savarankišką bendruomenę. XX amžiuje Fluxus pasaulinė sostinė buvo Niujorkas.

Amerikiečių Fluxus, interpretuotas keturių žymių lietuvių kultūrininkų, atvyksta į Klaipėdą – kovo mėnesį Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras (Bažnyčių 4) rengia viešųjų paskaitų apie Fluxus ciklą, kuris skirtas pažymėti šio meno judėjimo pradininko Jurgio Mačiūno 1975 metais prieš pat Velykas (kaip ir šiais metais) suorganizuotą Fluxus performansų vakarą „12! žymių vardų: Fluxus Paskutinė vakarienė“. Tąkart į šį renginį rinkosi visas Niujorkas, nes tikėjosi išvysti dvylika pasaulio mastu p...

Jungtinėse Amerikos Valstijose, Niujorko Moderniojo meno muziejaus ketvirtajame aukšte atidarytas Fluxus meno kambarys. Fluxus meno pradžia vadinamas galerijos „AG“ atidarymas Niujorke XX amžiaus septintojo dešimtmečio pabaigoje. Dalies Fluxus kambario eksponatų autorius yra lietuvių kilmės Fluxus meno pradininkas Jurgis Mačiūnas. Be to, eksponuojami pasaulinio garso Mačiūno kolegų Nam June Paik‘o, Yoko Ono ir George‘o Brecht‘o darbai.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Mykolo Žilinsko galerijoje antradienio pavakarę atidarytas japonų fluxus meno kūrėjo Ay-O (Takao Iijina) bei jo bendraminčių iš Japonijos ir Lietuvos darbų paroda „Lietus sutinka Saulę” („Rain meets Sun”). Atidarant parodą Japonijos pianistė Hiumiko Okava (Hiumiko Okawa) tarė labai daug šiltų žodžių didžiajam lietuvių kūrėjui Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui ir paskambino jo atminimui sukurtą muzikinę kompoziciją.

Septintus metus iš eilės permainingas elektroninės ir elektroakustinės muzikos erdves zonduojantis festivalis „Jauna muzika“ nė neketina sustoti ar sukti atgal prie muzikos, kurios sudėtyje nėra jokių neužgrūdintai klausai pavojingų „e“ priedų.

Roterdamo (Olandija) kino festivalyje Niujorko filmininkas Jonas Mekas pristatė naujausią savo kūrinį - filmą „Lietuva ir SSRS žlugimas“. Po penkias valandas užtrukusios premjeros, stovėdamas jau kitoje kameros pusėje, J. Mekas vieną minutę išsižadėjo Vilniaus. O kitą - jį vėl įsisegė į savo juodo palto atlapus, arčiau širdies. Beje, naujausią savo kūrinį apie lemtingus 1989-1991 m. įvykius J. Mekas kūrė sėdėdamas Niujorke, savo namuose, priešais televizorių.

Kam baterijos nusėdo po siautulingo Helovino (jei švenčiate šią senovės airių šventę), naują savaitę pradėkite ramiai ir kultūringai. Pirmadienis. Lapkričio 3 d. 19.00. LTV didžioji studija. Vilnius Didysis hadronų kolaideris, absoliučiai juodas kūnas ar „Garso Kubas“ - prietaringam ir neišsimokslinusiam žmogeliui skamba lyg tamsiosios jėgos.

Garsusis muziejaus projektas įsibėgėja. Gedimino Kirkilo Vyriausybei pritarus, Strateginio planavimo komitetui suteikus nacionalinio projekto statusą, o Vilniaus savivaldybei neryžtingai mindžiukuojant – užuodžiami dideli pinigai – padėti geri pamatai Artūrui Zuokui ir jo būreliui pastatyti meninę pinigų nusiurbimo iš valstybės kišenės gamyklą.

Muziejų darbuotojai jau kurį laiką skundžiasi mažais atlyginimais, o turimi paveikslai yra, nes nėra tinkamų saugyklų. Tačiau valdžia vis tiek užsimojusi Lietuvoje pastatyti Ermitažo-Guggeheimo muziejų. Tokį, koks kitose pasaulio šalyse nepateisino lūkesčių. Šį kartą „Respublikos“ apskritasis stalas persikėlė į Kultūros ministerijos (KM) baltąją salę. Čia „Respublika“, dvi savaites kvietusi Kultūros ministerijos valdininkus ir jų neprisikvietusi, galiausiai buvo pakviesta pati.

Daugiafunkcis kultūros centras - Jono Meko vizualiųjų menų galerija ir muziejus „Hermitage/Guggenheim Vilnius“(HG), sumanytojų teigimu, turėtų sostinę paversti neabejotinu regiono lyderiu.

Galbūt kai kam tokia antraštė pasirodys nelabai vykusi aliuzija į gerai žinomą rusišką komediją, tačiau pagrindo šmaikštauti ir kalbėti komedinio filmo stiliumi nebematau. Su avantiūrizmu valstybės mastu, eskaluojamu aukštų mūsų valstybės pareigūnų susiduriame kone kasdien, matyt visuomenė jau praranda „juslės jautrumą“, nes reakcija viešumoje į avantiūrizmo protrūkius darosi vis vangesnė.

Norite tikėkite, norite ne, bet net nelabai nustebau vieną žiemos pavakare per kelias TV programas išgirdęs cituojamus ir cituojamus šiandieninio LR Kultūros ministro žodžius apie tai, jog, girdi, Jurgis Mačiūnas, Fluxus įkūrėjas, prieš keliasdešimt metų kontraversiškais pokštais garsėjusi asmenybė,  savo šlove ir meniniais laimėjimais  jau neva toli pranoko M.K. Čiurlionį. Nežagtelėjau, neužspringau, nesuklapsėjau blakstienomis  padažnėjusiu ritmu.

Žymus kino avangardistas Jonas Mekas teigia, kad jo turėtos "Fluxus" lyderio J.Mačiūno kolekcijos darbų verte abejojantys valdininkai nepažįsta meno, kuris yra lygiavertis garsiausių 20 amžiaus modernistų kūrybai.

Žymus kino avangardistas Jonas Mekas teigia, kad jo turėtos „Fluxus“ lyderio J.Mačiūno kolekcijos darbų verte abejojantys valdininkai nepažįsta meno, kuris yra lygiavertis garsiausių 20 amžiaus modernistų kūrybai.

Jau kurį laiką Lietuvos kultūroje galima stebėti labai įdomius procesus, panašius į tai, kas vyksta ugnikalnio viduje prieš išsiveržimą. Kyla temperatūra, kyla įtampa, ir kuo toliau, tuo labiau nevienareikšmiška visa tai atrodo. Kultūra ir menas vis dažniau kaktomuša susiduria su politiniais ir verslo interesais, ir šių kolizijų pasekmės yra sunkiai prognozuojamos.

Jono Meko vizualiųjų menų centras, valdžios ir verslo struktūrų machinacijų dėka įkeltas į „Vilniaus vartus“, žymi FLUXUS legendos mirtį. Didysis George Maciunas (jo pavardės šiuo atveju nereikėtų lietuvinti protesto prieš buką lietuvišką konservatyvumą vardan), visą savo kančių ir vargų pilną gyvenimą stengęsis išplėšti nepriklausomą meną iš rinkos ir komercijos nagų, šiandien turbūt vartosi karste.

Menininkas Jonas Mekas tikisi, jog savaitgalį Vilniuje duris atvėręs jo vardu pavadintas vizualiųjų menų centras ateityje plėsis ir augs."Čia tik pati pradžia. Kadangi Vilnius bus Europos kultūros sostinė, apie tą patį laiką galbūt centras pradės plėstis, galbūt atsitiks kažkas panašiai kaip Ispanijoje, Bilbao", - po pirmadienį vykusio susitikimo su prezidentu Valdu Adamkumi sakė J.Mekas.

Po penkerių metų pertraukos į Lietuvą iš Niujorko atvyko vienas žymiausių pasaulio menininkų, avangardinio kino kūrėjas ir poetas Jonas Mekas. Penktadienio vakarą Tarptautiniame Vilniaus oro uoste J. Meką su gėlių puokštėmis sutiko gerbėjai ir specialiu jo portretu papuoštu autobusu atvykę kūrėjo bičiuliai, artimiausi giminaičiai. Netrūko ir specialiai šia proga atvažiavusių užsienio žurnalistų, pranešė naujienų portalas „delfi.

Ką reiškia būti lietuviu? Prieš kokius dešimt metų nuoširdžiai nustebau gavęs pasaulinio garso JAV literatūrologo, šekspyrologo, „naujojo istorizmo“ pradininko Stepheno Greenblatto (Stiveno Grinblato) knygą su įrašu man, kuriame buvo parašyta „nuo vieno lietuvio kitam lietuviui“. Jau tada pažinojau S. Greenblattą, susirašinėjau su juo, žinojau, kad abu jo tėvai kilę iš Lietuvos ir kad jis pats puikiai išmano litvakų istoriją. Bet mane nustebino, kad jis save pavadino ne litvaku, o lietuviu.

Per vieną orų prognozę išgirdau didesnio dėmesio vertą frazę, maždaug tokią: „Oro temperatūra dieną, deja, dar ilgokai nesušils iki 0°C“. Vasario pradžioje, pačiu šalčiausiu žiemos metu, kai mūsų platumoje ir geografinėje padėtyje gerokai žemesnė už nulinę temperatūra turėtų būti visiškai normali. Taip, išlepino ir susilpnino mus tas visuotinis klimato atšilimas. Ir nedaug kas pasiilgsta tikros žiemos, tokios, kokia būdavo prieš dvidešimt, trisdešimt ar dar daugiau metų.