Žymus kino avangardistas Jonas Mekas teigia, kad jo turėtos „Fluxus“ lyderio J.Mačiūno kolekcijos darbų verte abejojantys valdininkai nepažįsta meno, kuris yra lygiavertis garsiausių 20 amžiaus modernistų kūrybai.
Ketvirtadienį paskelbtame atvirame J.Meko laiške "draugams, priešams, menininkams ir ekspertams" taip pat sakoma, jog J.Mačiūno motina ir sesuo nevertino jo kūrybos, o J.Meko kolekcijoje buvusius darbus jam padovanojo pats J.Mačiūnas, kuris buvo artimas J.Meko draugas, arba 1978 metais mirusiam "Fluxus" lyderiui artimi menininkai.
Laiške J.Mekas pasakoja, kad išsikraustydamas iš jo buto, J.Mačiūnas jam paliko viską, kas netilpo į sunkvežimį.
"Kai Jurgis nutarė išsikelti iš Niujorko į Vermonto sodybą, jis pasisamdė sunkvežimį, į kurį mėgino sukrauti viską, ką jis laikė mano rūsyje. Bet sunkvežimis buvo per mažas. Tuomet Jurgis, būdamas Jurgiu, sukūrė ugnį ir, sako: deginsiu viską, nes nebėra vietos sunkvežimyje. Bet gatvėje pasklido tiek daug dūmų, kad gyventojai jam liepė užgesinti ugnį. Tuomet Jurgis man pasakė, kad jis važiuoja, o su tuo kas liko, aš galiu daryti, ką noriu. Taigi gana didele mano kolekcijos dalis susideda iš to, ką Jurgis man paliko išsikraustydamas iš mano buto", - laiške rašo J.Mekas.
Kalbėdamas apie J.Mačiūno kolekcijos vertę, J.Mekas pabrėžė, kad "J.Mačiūnas dabar yra lygus su visais kitais didžiais 20-ojo amžiaus menininkais".
"Jo darbų už centus jau nenupirksite. Jeigu siūlote tik centus, tai rodo, kad jūs jo nepripažįstate, kad nesuvokiate, kad jis yra lygus su kitais didžiais menininkais", - teigia J.Mekas.
Vilniaus valdininkų tarpe užvirusią diskusiją, ar vertėjo pirkti J.Mačiūno kolekciją, J.Mekas prilygino žemo lygio priemonėms, siekiant laimėti rinkėjų balsus.
"Nenorėčiau reaguoti į nykštukiško mentaliteto pareigūnų pareiškimus. Jeigu jie mano, kad tai būdas veikti politikoje ir taip padėti Lietuvai ir jos žmonėms, kurių balsus rinkimuose jie nori pelnyti, jeigu jų mentalitetas yra lygus jų meno pažinimui - tuomet, Dieve, padėk Lietuvai!", - rašoma J. Meko laiške.
"Yra įdomu, kaip politikieriai ir juos remianti spauda naudoja žemiausio lygio priemones, kad tik laimėtų rinkėjų balsus. Užuot reiškę džiaugsmą, kad pagaliau Jurgis Mačiūnas sugrįžo į Lietuvą, kur jis visados bus greta kitų dviejų genijų - Čiurlionio ir Orvydo - jie desperatiškai ieško purvo, ir voliojasi jame su kiaulišku džiaugsmu“, - piktinasi kino kūrėjas.
Dienraštis "Lietuvos žinios" pirmadienį paskelbė, jog buvusi Vilniaus valdžia už vėlyvojo modernizmo atstovo J.Mačiūno kolekciją, dokumentus ir vaizdo filmus sumokėjo per 12 mln. litų. Iš viso įsigyta 2600 darbų, daugiausia - iš J.Meko, už kuriuos sostinė turės mokėti dar dvejus metus.
Kolekciją J.Meko vizualiųjų menų centre planuojama eksponuoti laikinai, kol sostinėje bus pastatytas Guggenheimo meno muziejaus filialas, tada "Fluxus" palikimą perkelti į jį.
Tačiau naujųjų miesto vadovų, regis, tokie ketinimai nesužavėjo. Jie pareiškė, kad Guggenheimo muziejus miestui per brangus ir nereikalingas.
Anot dienraščio, Vizualiųjų menų centro tarybos pirmininku paskyrę vicemerą Evaldą Lementauską, į tarybą pasodinę valdančiosios miesto koalicijos atstovus, valdininkai suskato domėtis, kas ir kodėl nusprendė įsigyti centre rodomą kolekciją.
Juos parėmė ir Lietuvos tradicinio meno atstovai. Jie išplatino viešą laišką, kuriame abejojama ekspozicijos verte ir gailimasi, kad tokia milžiniška pinigų suma nebuvo skirta apgailėtinos būklės Vilniaus darželiams, mokykloms remontuoti, naujoms mokykloms statyti, bibliotekoms turtinti.
Dienraščio kalbinta J.Mačiūno sesuo Nijolė Valaitienė negalėjo suprasti, kada jos brolio darbai tapo J.Meko nuosavybe. Jos teigimu, J.Mačiūnas nei savo testamente, nei kituose dokumentuose nenurodė, jog savo darbus norėtų palikti J.Mekui. O pats avangardinio kino klasikas, pasak N.Valaitienės, apie ketinimus parduoti "Fluxus" kolekciją jai nėra sakęs nė pusės žodžio. Moteris svarstė, ar jos brolio darbai Vilnių pasiekė legaliai.
E.Lementauskui žinia, kad J.Mačiūno avangardinio meno kolekcija parduota menininko artimiesiems nieko apie sandorį nežinant, buvo netikėta. Jis pažadėjo aiškintis, kaip ir kodėl buvo nuspręsta įsigyti J.Mačiūno meno darbų kolekciją.
