juozas domarkas

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė profesorių Juozą Domarką už Lietuvos vardo garsinimą ir ypatingus nuopelnus šalies kultūrai, menui ir švietimui apdovanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai" Didžiuoju kryžiumi. Nacionalinėje filharmonijoje vykusiame koncerte šalies vadovė pasveikino Maestro J. Domarką su 50 metų vadovavimo Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui jubiliejumi.

Visame pasaulyje minint garsaus kompozitoriaus Richardo Vagnerio gimimo 200-ąsias metines, nuošalyje nelieka ir žymiausi Lietuvos talentai. Pagerbti šiam kompozitoriui lapkričio 10 d. Sankt Peterburgo filharmonijoje rengiamas įspūdingas koncertas, kuriame diriguos Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyriausias dirigentas Juozas Domarkas. Pasak maestro, tai didelė garbė ir jo darbų bei patirties įvertinimas.

Jau šį šeštadienį simfoninės muzikos gerbėjai Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje klausysis talentingos pianistės iš Pietų Korėjos Yeol Eum Son kuri su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru atliks P. Čaikovskio Pirmąjį koncertą fortepijonui ir orkestrui b-moll. Šio vakaro koncertą diriguos prof. Juozas Domarkas.

Filharmonijos renginių 71-asis sezonas gegužės 12 d. 19 val. baigiamas įspūdingu simfoninės muzikos vakaru. Maestro Juozo Domarko vadovaujamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras gros Richardo Strausso „Alpių simfoniją“ bei su Rio de Žaneire gimusia temperamentinga pianiste ir muzikos festivalio „Música Romântica“ Šveicarijoje iniciatore Eliane Rodrigues atliks Sergejaus Rachmaninovo Rapsodiją Paganini tema.

Viktoro Gerulaičio „Noveletės“ – psichologinio meditacinio pobūdžio tekstų siuita. Šių tekstų nesieja bendra fabula, tačiau jie sutelkti į trumpesnius ar ilgesnius skyrius, kuriuos sudaro panašios tematinės pakraipos noveletės (pavyzdžiui, „Laiškai iš narvo“, „Iš buvusio gyvenimo“) arba tiesiog aforistinės įžvalgos („Iš menininkų aikštės“, „Iš mano rudenio lapų“). Kartu „Noveletės“ yra tam tikras XX amžiaus paskutinio ketvirčio lietuvio minčių ir jausmų, būsenų ir svajonių atmosferos pjūvis.

Trečiadienį sostinėje Kultūros ministerijoje garbės ženklais „Nešk savo šviesą ir tikėk“ buvo apdovanoti iškilūs šalies menininkai. Jų sąraše: pianistas Petras Geniušas, dirigentas Juozas Domarkas, fotomenininkas Jonas Romualdas Rakauskas. Garbės apdovanojimus įteikė kultūros ministras Arūnas Gelūnas. „Menininkai savo gyvenimu ir kūryba įkūnija tą šūkį, kuris įrašytas žvaigždėje. Tą jie darė nepaisant kritikos, palaikymo, nepalaikymo“, – susirinkusiems kalbėjo A. Gelūnas.

Vėlų ketvirtadienio vakarą paaiškėjo daugiau nei savaitę Vilniuje vykusio Tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso nugalėtojai. Finalistų pasirodymai abejonių nepaliko, pirmosios premijos buvo aiškios dar prieš paskelbiant vertinimo komisijos verdiktą. Po dvi dienas Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vykusio finalinio turo pianistų konkurse triumfavo jaunasis virtuozas iš Rusijos Evgenijus Starodubtsevas.

Vyriausybė trečiadienį pritarė naujai Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos 2011‒2013 metų sudėčiai. Naujais komisijos nariais patvirtinti literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas, rašytojas Donaldas Kajokas, dirigentas Juozas Domarkas ir fotomenininkas Stanislovas Žvirgždas. Sutikęs tapti Nacionalinių premijų komisijos nariu, S. Žvirgždas turės atsistatydinti iš Kultūros ir meno tarybos.

Lietuvos nacionalinės filharmonijos koncertų klausytojai, birželį apsilankę Vilniaus festivalyje, jau vartė lankstukus su informacija apie rudenį prasidėsiantį jubiliejinį, 70-tą sezoną. Koncertų repertuaras paskelbtas ir Filharmonijos interneto tiklapyje (www.filharmonija.

Vienas žymiausių ir autoritetingiausių mūsų šalies muzikos kolektyvų – Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Juozas Domarkas) gegužės 31–birželio 28 d., po 11 metų pertraukos vėl gastroliuos Japonijoje.

Vienas populiariausių XX a. kūrinių simfoniniam orkestrui – Maurice'o Ravelio „Bolero“ vainikuos Filharmonijos simfoninės muzikos koncertų sezoną. Šį dinamišką, neįtikėtinai meistriškai orkestro spalvingumą atskleidžiantį simfoninės muzikos šedevrą maestro Juozas Domarkas ir jo vadovaujamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO) pasirinko sezono uždarymo koncerto finalui. Šventinėje gegužės 8 d. 19 val.

Balandžio 1 ir 2 dienomis Nacionalinėje filharmonijoje bus paminėtas pianisto ir kompozitoriaus Stasio Vainiūno atminimas. Čia vyks VI tarptautinio Stasio Vainiūno pianistų ir kamerinių ansamblių konkurso finaliniai renginiai. Simboliška, kad garsaus lietuvių muzikos atlikėjo ir kūrėjo 100-mečio sukakčiai skirtus renginius vainikuos būtent jo vardo konkursas. Balandžio 2-ąją, S. Vainiūno gimimo dieną, jau minėsime 101-ąsias jo gimimo metines.

Lietuvos nacionalinės filharmonijos kolektyvo – Nacionalinio simfoninio orkestro meno vadovo ir vyr. dirigento Juozo Domarko laukia svarbus pasirodymas Linco mieste. Vasario 10 d. maestro diriguos Brucknerhaus Didžiojoje koncertų salėje. Su Brucknerio simfoniniu orkestru (Bruckner Orchester Linz) Lietuvos batutos meistras austrų publikai pateiks Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninių poemų „Jūra“ ir „Miške“ bei Modesto Musorgskio siuitos „Parodos paveikslėliai“ muzikines interpretacijas.

Scenoje - Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, ant dirigento pakylos - orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas profesorius Juozas Domarkas... ... O juk ne visada taip buvo. Gal ir dabar nebūtų, jei ne kietas žemaitis nuo Plungės. Su muzika arčiau susipažinęs bažnyčios chore, o iki pat valstybinės konservatorijos (dabar Muzikos ir teatro akademija (LMTA) - red. past.) baigiamojo egzamino pūtęs klarnetą, J.Domarkas dar paauglys susiprato: nori būti dirigentu.

Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) spalio 15 d., ketvirtadienį, 17 val. vyks kompaktinių plokštelių albumo „DAINUOJA GIEDRĖ KAUKAITĖ: DEBESŲ KELIU DIDŽIUOJU ir UPELIO VARPELIS“ sutiktuvės. Renginyje dalyvauja muzikologai: prof. habil. dr. Algirdas Ambrazas, prof. dr. Juozas Antanavičius, dr. Jonas Bruveris, Edmundas Gedgaudas ir Irena Mikšytė, pianistė Gražina Ručytė, dirigentas Juozas Domarkas, kūrinių autoriai, leidinio sudarytojai ir Giedrė Kaukaitė.

Ar žiūrėdami filmą visuomet atkreipiame dėmesį į jame skambančią muziką? Kada ji mūsų dėmesį patraukia, o kada jos nepastebime? Kokios savybės buvo būdingos kino filmų muzikai anksčiau ir kokios dabar? Į šiuos ir kitus kino filmų muzika besidomintiems žmonėms kylančius klausimus bus ieškoma atsakymų festivalio „Permainų muzika“ videoklube, vyksiančiame rugsėjo 30 dieną, trečiadienį, 19 valandą, Klaipėdos koncertų salės I aukšto foje.

Rugsėjo 28 – spalio 4 d.  Lietuvos radijo programa „Klasika“ rengia „Euroradijo“ transliacijų iš Vilniaus savaitę. Šie koncertai Europos ir kitų žemynų šalių (JAV, Kanados, Australijos, Japonijos ir kitų šalių) klausytojams Vilnių padės pažinti kaip gilių kultūros tradicijų ir šiuolaikiškos raiškos miestą, amžiams bėgant suformavusį savo kultūrinio tapatumo pavidalus.

Lietuvos nacionalinė filharmonija pradeda 2009–2010 metų koncertų sezoną. Pirmasis jo pusmetis – tarsi daugiabalsė kompozicija, išsiskirianti įvairių koncertų ciklų kontrapunktais, kurių daugelis pažymėti Nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ ir Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio emblemomis.

Atvertus Giuseppe‘s Verdi Reguiem partitūrą, puslapis po puslapio skleidžiasi kitokia laiko tėkmė, kitokie dydžiai, kitokia energija – visa, kas nepriklauso žmogaus buities sferai. Kūrinys alsuoja, kvėpčioja ir užgniaužia kvapą, tačiau niekada neiškvepia dvasios, nors ir gedi jos netekusio, mirusio kūrėjo kūno. Birželio 21 d., sekmadienį, 19 val.

Čikagos lietuvių operoje balandžio 26 d. turėjusi vykti Johann Strauss operetės "Šikšnosparnis" premjera su atlikėjais iš Lietuvos, tarp jų - ir klaipėdiečiais, atidėta, nes menininkai laiku negavo vizų. 53-iąjį sezoną gyvuojančios Čikagos lietuvių operos pastatyme turėjo dalyvauti klaipėdiečiai operos solistai Mindaugas Gylys, Šarūnas Juškevičius, Deividas Norvilas (Deivis), Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistas Deividas Staponkus.

Šiemet gegužės 13–29 dienomis įvyksiančio „Vilniaus festivalio“ programa skiriama Vilniui – 2009 m. Europos kultūros sostinei. Kita, neverbalizuota festivalio kryptis – beatodairiškas susitelkimas į klasikinės muzikos paradigmą, jos idealus, pavidalus, logiką ir intuiciją, nepaprastai artimą bei giliai įsisavintą ryškių šiandienos klasikos personų, kurios šimtalapių partitūrų interpretacijose įgyja jau kitą matymą ir palieka intensyvų asmeninį pėdsaką.

Šiemet gegužės 13–29 dienomis įvyksiančio Vilniaus festivalio programa nepaprastai kryptinga ir dėmesį sutelkusi į filharmoninėse terpėse bei klasikinės muzikos festivaliuose įsigalėjusias kultūros formas, pagrindines sroves ir įspūdingus partitūrų interpretatorius. Beveik mėnesiu anksčiau prasidėsiančio festivalio programa skiriama Vilniui – 2009 m. Europos kultūros sostinei. Festivalis pristatys keturis orkestro muzikos vakarus ir dvi kamerines programas.

Penktadienį Nacionalinė filharmonija paskelbė artėjančio Vilniaus festivalio programą, skirtą Europos kultūros sostinei. Nuo gegužės 13-os iki 29-os dienos Vilniuje gros Londono simfoninis orkestras, Violeta Urmana, Mūza Rubackytė ir kiti atlikėjai.

Lapkričio 22 d. orkestro muzikos koncerte Nacionalinėje filharmonijoje skambės romantiniai Ernesto Chaussono ir Henryko Wieniawskio kūriniai smuikui ir orkestrui bei žymiausias Mauricè’o Duruflè veikalas – Requiem. Programą atliks Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, solistai Solistė Diana Galvydytė Diana Galvydytė (smuikas), Jovita Vaškevičiūtė (mecosopranas), Dainius Stumbras (baritonas), diriguos maestro Juozas Domarkas.

Spalio 4 d. į Lietuvos nacionalinės filharmonijos (LNF) Didžiąją salę sugrįžta muzika. Lietuvos kamerinio orkestro, belgų trimitininko Andrejaus Kavalinskio ir dirigento iš Didžiosios Britanijos Nicholaso Cleobury koncertu pradedamas naujas koncertų sezonas. Jis bus rudeniškai dosnus įvairių žanrų muzikos, įdomių susitikimų su Lietuvos ir užsienio menininkais, intriguojančių tarptautinių muzikos dialogų, pratęsiančių 2008-aisiais plačiai sklindančią „Kultūrų dialogo“ programą.

Didžiojo Penktadienio vakarą orkestras gros didingą, emociškai sudėtingą kompozitoriaus H. Berliozo muziką. „Prancūzo H. Berliozo muzika - tarsi raktas, galintis priartinti prie ypatingos šios dienos paslapties, kurios potyrius koncerte simboliškai vainikuos didingasis „Te Deum“, XIX a. sukurtas Paryžiaus Šv. Eustachijaus bažnyčios naujų vargonų atidarymo iškilmėms“, – skelbia koncerto rengėjai.

Lapkričio 7 d. soliniu rečitaliu Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje pianistas Kasparas Uinskas pradeda šių metų koncertų sezoną.  2008 m. sausio – kovo mėnesiais jis pasirodys garsiausiose pasaulio scenose Vašingtone, Niujorke, Londone ir Berlyne. Šiam sezonui pianistas K.Uinskas parengė įspūdingą programą, kurią sudaro kompozitorių S.Rachmaninovo, J.Haydno, F.Chopino, A.Skriabino, B.Dvariono kūriniai, sakoma pranešime spaudai.

Šiemetinis seniausio Lietuvoje - XXXII muzikinio festivalio "Klaipėdos muzikos pavasaris" devizas "Didingas muzikos skambesys", tarsi žada tobulą muzikos harmoniją ir susitikimus su geriausiais šalies ir užsienio atlikėjais.Jau trečią kartą festivalis vyks Klaipėdos koncertų salėje. Šiemet - nuo balandžio 10 iki gegužės 11 dienos.

Antradienį - Tarptautinė teatro diena. Ta proga „Alytaus naujienų” skaitytojams siūlome pasižvalgyti po renginių užkulisius, kuriuos atidengti paprašėme Alytaus kultūros ir komunikacijos centro (AKKC) vadybininko, renginių organizatoriaus Dariaus Babijono.

Kauno valstybinis choras, vadovaujamas profesoriaus Petro Bingelio, pažymi kūrybinės veiklos 35-metį. Šios sukakties minėjimo koncertai sausio 16 dieną vyks Kauno filharmonijoje, o sausio 17 dieną - Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje Vilniuje. Suburti Kauno valstybinį chorą 1969 m. buvo pavesta tuometiniam Lietuvos muzikos akademijos absolventui P. Bingeliui.

"Zoom In 2" - penktoji naujausios lietuvių kompozitorių kūrybos apžvalga, kurią išleido Muzikos informacijos ir leidybos centras. Tai dvigubame kompaktiniame diske surinkti kelių pastarųjų metų premjeriniai ir studijiniai įrašai, liudijantys aukštą lietuvių kompozitorių ir atlikėjų lygį. Tai įdomių kūrinių gausa, daugiau nei 140 minučių intensyvaus, turiningo ir įvairaus muzikinio vyksmo. Dvigubo "Zoom In 2" turinį sudaryti nebuvo sudėtinga.

Lietuvos nacionalinės filharmonijos (LNF) rudens-žiemos sezono afišose - įdomių Lietuvos ir užsienio atlikėjų, kolektyvų ir dirigentų vardai, klasikinių ir nūdienos kompozitorių kūryba, festivalio "Gaida" koncertai ir naujasis festivalis "Švedijos garsai". Kaip antradienį (09.16) surengtoje spaudos konferencijoje teigė LNF generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Prusevičienė, filharmonijos rudens sezono repertuaras - stilistiškai gana margas, skirtas skirtingų skonių publikai.

Penktadienį prasideda Klaipėdos muzikinio teatro rengiamas VI operos ir simfonines muzikos festivalis "Muzikinis rugpjūtis pajūryje". Italų operinė, simfoninė ir kamerinė muzika skambės Klaipėdoje, Nidoje, Juodkrantėje, Palangoje bei Plungėje. Festivalį rugpjūčio 1 dieną Juodkrantėje, Kultūros namų lauko estradoje, pradės Lietuvos kamerinis orkestras bei solistė Ingrida Armonaitė (smuikas). Koncerte diriguos prof. Saulius Sondeckis.

Į Lietuvos nacionalinę filharmoniją sugrįžta XIX a. prancūzų kompozitoriaus Camille’o Saint-Saenso opera "Samsonas ir Dalila". Kauno ir Vilniaus salėse operos koncertinė versija skambės vasario 20 ir 22 dieną. Prieš 17 metų Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje atlikta ši opera žymėjo jauno dainininko Sergejaus Larino karjeros pradžią, sakė antradienio (02.18) spaudos konferencijoje Nacionalinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Juozas Domarkas.

Visuotiniame Lietuvos nacionalinės filharmonijos darbuotojų susitikime priimta rezoliucija pasisako prieš filharmonijos vidaus problemų eskalavimą bei filharmonijos, kaip organizacinio vieneto, skaidymą. Antradienį (01.21) Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje (LNF) įvykusiame visuotiniame filharmonijos darbuotojų susitikime buvo priimta rezoliucija, išskirianti Filharmonijos darbuotojų poziciją tolesnių Filharmonijos veiklos prioritetų atžvilgiu.

Antradienį (01.07) posėdyje Lietuvos nacionalinės filharmonijos (LNF) taryba aptarė Valstybės kontrolės ataskaitą “LNF veikla organizuojant užsienio gastroles ir meno festivalius” bei priėmė galutinį sprendimą dėti visas pastangas, susiklosčiusiai situacijai spręsti. Išanalizavusi Valstybės kontrolės pateiktą ataskaitą, LNF taryba priėmė rezoliuciją, kurioje pripažįstama, kad būtina pagreitinti įstaigos teisinės formos apibrėžimą.