Vienas populiariausių XX a. kūrinių simfoniniam orkestrui – Maurice'o Ravelio „Bolero“ vainikuos Filharmonijos simfoninės muzikos koncertų sezoną. Šį dinamišką, neįtikėtinai meistriškai orkestro spalvingumą atskleidžiantį simfoninės muzikos šedevrą maestro Juozas Domarkas ir jo vadovaujamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO) pasirinko sezono uždarymo koncerto finalui.
Šventinėje gegužės 8 d. 19 val. orkestro muzikos koncerto programoje skambės išskirtinai XX amžiaus muzika – Antano Rekašiaus, Jeano Sibelijaus, Albert'o Rousselio kūriniai. Koncerte solo smuiku grieš ryškus Moldovos talentas, smuikininkas Ilianas Gârnetas.
Ilianas Gârnetas (g. 1983 m.) – Kišiniovo muzikos akademijos auklėtinis (studijavo B. Dubosarskio smuiko klasėje), daugybės tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatas. Garbingiausią Šveicarijos muzikinį apdovanojimą – Tiboro Vargos konkurso I premiją 2008 m. jis laimėjo aplenkdamas net 70 pretendentų. Puikūs jo pasirodymai buvo ir tarptautiniuose „Kloster Schöntal“ (Vokietija), H. Wieniawskio Liubline (Lenkija), D. Oistracho Ukrainoje ir Maskvoje, Karalienės Elžbietos Briuselyje (Belgija) bei kituose konkursuose. Meitriškumą smuikininkas tobulino žymių smuikininkų vedamuose kursuose, studijavo pas A. Vinickį J. Sibelijaus akademijoje Suomijoje ir pas I. Oistrachą Briuselio karališkojoje konservatorijoje. Solistas gastroliavo įvairiose šalyse, pasirodė su Stambulo, Ciuricho filharmonijų ir daugeliu kitų orkestrų.
Koncerte su LNSO I. Gârnetas atliks Suomijos gamtos ir minčių apie herojinę tautos praeitį inspiruotą epinę muzikinę drobę – J. Sibelijaus Smuiko koncertą (1905). Šį kompozitorių labiausiai išgarsino simfoninė muzika, o Koncertas smuikui ir orkestrui yra vienintelis šio žanro J. Sibelijaus kūrinys. Čia jam pavyko suderinti virtuoziškumą su nuosekliu minčių plėtojimu ir turiningumu, ir, veikiausiai dėl muzikos išmintingo paprastumo, koncertas tapo labai populiariu.
Ilianas Gârnetas
LNSO koncerte J. Sibelijaus muzika bus sugretinta su maestro Juozo Domarko, o ir daugelio atlikėjų dėl savo efektingumo ypač mėgstamu Antano Rekašiaus kūriniu – „Muzika styginiams“ Nr. 2 (1999), priminsiančiu šį išskirtinį lietuvių kompozitorių nonkomformistą, ir jo ypatingu išraiškingumu bei temperamentu pasižymintį muzikinį braižą.
Antroje LNSO sezono pabaigtuvių vakaro dalyje klausytojų be populiariojo „Bolero“ laukia naujiena. Pirmą kartą Lietuvoje skambės parncūzo A. Rousselio Trečioji simfonija, parašyta Bostono simfoninio orkestro 15-ųjų metinių proga (1930). Tai plačių muzikinių potėpių, kontrapunktine technika grindžiama monumentali kompozicija. Pasak žinovų, būtent Trečioji bei Ketvirtoji Rousselio simfonijos – ryškiausi neoklasicistinės srovės pavyzdžiai, geriausi ketvirtojo dešimtmečio prancūzų simfoninės muzikos opusai.
