jungtinių valstijų

Briuselyje rugsėjo 2 dieną vykstančiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Lietuvos diplomatijos vadovas Linas Linkevičius aptarė užtikrinimo priemonių Baltijos šalims ir viso Parengties veiksmų plano įgyvendinimą bei išreiškė tvirtą paramą Rusijos agresiją patiriančiai Ukrainai.

 JAV sprendimas netiekti ginklų Ukrainai yra negalutinis, o ginklų tiekimas galėtų būti Rusijos atgrasymo priemonė, sako buvęs JAV diplomatas Charlesas Riesas. Pasak jo, dvi didžiausios grėsmės Vakarams yra Rusijos agresija ir iš konfliktų zonų į Europą grįšiantys džihadistai. JAV smegenų centro „RAND Corporation“ viceprezidentas tarptautiniams reikalams pabrėžia, kad metų metus Europos Sąjungos ir JAV derinama prekybos sutartis atvertų naujų galimybių smulkiajam verslui.

Žinių radijas Politikos apžvalgininkas Bernaras Ivanovas sako, kad Jungtinių Valstijų armijos planai ateinančiais metais sutelkti dalį karinės technikos NATO rytinėse šalyse, yra vienintelė priemonė, galinti atgrasyti Rusiją. „Labai blogas pasirinkimas yra bijoti, drebėti prieš Rusiją. Rusija supranta tik jėgą.

  Jungtinių Valstijų armija planuoja ateinančiais metais dislokuoti NATO šalyse dislokuoti apie 150 tankų ir kitų šarvuotųjų mašinų, o dalis jų gali būti pasiųstos į Rytų Europos šalis, antradienį nurodė vienas aukštas pareigas užimantis Amerikos generolas.   Toks žingsnis būtų atliktas pagal JAV operaciją „Atlantic Resolve“ („Atlantinis ryžtas“), vykdomą Baltijos šalyse ir Lenkijoje, siekiant padrąsinti sąjungininkes, sunerimusias dėl didėjančių Rusijos ambicijų.

Prancūzijos prezidentas François Hollande’as (Fransua Olandas) antradienį dėl krizės Ukrainoje atidėjo prieštaringai vertinamą „Mistral“ klasės jūrų desanto laivo perdavimą Rusijai. Prezidentūros paskelbtame pareiškime nurodoma, kad laivo perdavimas atidėtas „iki atskiro pranešimo“. „Respublikos prezidentas mano, kad dabartinė situacija Ukrainos rytuose vis dar neleidžia perduoti pirmojo karo laivo“, – rašoma pareiškime.

Jungtinių Valstijų kariai Lietuvoje liks tiek, kiek reikės Rusijai atgrasyti, sekmadienį pareiškė naujasis JAV sausumos pajėgų vadas generolas leitenantas Benas Hodgesas (Benas Hodžesas). Į Vilnių atvykęs JAV generolas sakė, kad ateinantiems metams jau yra suplanuotos amerikiečių karių rotacijos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. „Jungtinių Valstijų kariuomenės rotacinės pajėgos čia bus tiek, kiek reikės patikinti visus savo sąjungininkus ir atgrasyti Rusijos agresiją.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neatmeta galimybės, kad jo pirmavimas naujausiame „Forbes“ sudarytame įtakingiausių pasaulio žmonių sąraše yra politinės vidaus kovos Jungtinėse Valstijose apraiška ir bandymas pabloginti jo santykius su JAV prezidentu Baracku Obama (Baraku Obama). „Aš nežinau, ką (jie) galvojo „Forbes“, tai – jų reikalas, gal jie specialiai taip daro, kad pablogintų mano santykius su Baracku Obama, nuleisdami jį į antrą vietą.

Sekmadienį minimos 96-osios Lietuvos kariuomenės atkūrimo metines. Šia proga didžiuosiuose miestuose vyks iškilmingos karių rikiuotės, ginkluotės ir technikos parodos, šventiniai koncertai. Vilniuje, Katedros aikštėje, vyks iškilminga karių rikiuotė ir karių paradas Gedimino prospektu iki Nepriklausomybės aikštės. Rikiuotėje dalyvaus per 400 Lietuvos karių.

G20 viršūnių susitikime dalyvausiantis Putinas piktinasi JAV sankcijų politika Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį apkaltino Jungtines Valstijas, kad jos žlugdo savo įkurtas prekybos institucijas, taikydama sankcijas Maskvai, taip pat išreiškė viltį, kad ši „klaida“ bus įveikta „galutiniame skaičiavime“. Duodamas interviu Rusijos valstybinei naujienų agentūrai ITAR-TASS prieš Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą, V.Putinas sakė, kad Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjung...

 Seimas ėmėsi prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotų pataisų, kurios turintiems ypatingų nuopelnų Lietuvai leistų turėti dvigubą pilietybę. Už Pilietybės įstatymo pataisas po pateikimo balsavo 41 Seimo narys, prieš buvo 10, susilaikė 24 parlamentarai. Pataisos toliau bus nagrinėjamos parlamento komitetuose.

Australija ketvirtadienį paskelbė sekanti keturis Rusijos karinių jūrų pajėgų laivus prie savo šiaurinių krantų - šis karinės jėgos demonstravimas vyksta, kai abiejų šalių santykiai pašlijo dėl Ukrainoje įvykusios Malaizijos lėktuvo katastrofos, nusinešusios dešimtis australų gyvybių.

Jungtinės Valstijos gali užmerkti akis į puolimui galbūt besirengiančios Rusijos veiksmus Ukrainoje mainais už Maskvos pagalbą tariantis dėl Iranos branduolinės programos, perspėjo amerikiečių dienraščio „The New York Times“ užsienio naujienų apžvalgininkas Rogeris Cohenas (Rodžeris Koenas). Jo teigimu, toks scenarijus sukeltų pavojų visai Rytų Europai, įskaitant Baltijos šalis, nes NATO garantijos nebeatrodytų tokios patikimos.

 Keli tūkstančiai protestuotojų sekmadienį dalyvavo eitynėse Budapešto gatvėmis, reikalaudami, kad atsistatydintų Vengrijos mokesčių inspekcijos vadovė, kuriai buvo uždrausta atvykti į Jungtines Valstijas dėl įtariamos korupcijos. Ildiko Vida praeitą savaitę patvirtino, kad ji yra viena iš šešių neįvardytų pareigūnų, kurių sąrašą praeitą mėnesį paviešino JAV reikalų patikėtinis Budapešte, kuris sakė, jog Vašingtonas turi „įtikinamos informacijos“ apie korupciją.

Prieštaringai vertinamas Vengrijos vyriausybės vadovas Viktoras Orbanas po trijų rinkimų pergalių šiais metais per savo antrąją kadenciją galės nevaržomai kurti tai, ką pats vadina „neliberialą demokratija“, sako analitikai. Po ketverių V.Orbano darbo premjero poste metų jo dešinioji partija „Fidesz“ toliau yra populiariausia politinė jėga šalyje, be vargo laimėjusi balandį vykusius visuotinius rinkimus, Europos Parlamento rinkimus gegužę ir praėjusį savaitgalį vykusius vietos rinkimus.

Spalio 2 d. perskaitęs paskaitą Harvardo universiteto Politikos institute, JAV viceprezidentas J. Bidenas tapo žinių žvaigžde ir diplomatinės įtampos tarp Amerikos ir jos sąjungininkų priežastimi. Didžiausią ažiotažą sukėlė du jo teiginiai: apie spaudimą Europai dėl sankcijų Rusijos atžvilgiu ir apie kai kurių Artimųjų ir Vidurio Rytų valstybių vaidmenį kovos su „Irako ir Levanto islamo valstybės“ (ILIV) radikalais kontekste.

 Lietuva pasitiki NATO, tačiau situacija Ukrainoje lietuviams kelia nerimą, ir jiems reikia papildomų garantijų, Jungtinių Valstijų televizijai CNN pareiškė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. „Esame NATO nariai. Neturime jokių abejonių dėl saugumo garantijų, kurias teikia mūsų organizacija NATO. Viršūnių susitikimas Niuporte buvo tikrai sėkmingas.

Lietuvos Krašto apsaugos ministerija ketvirtadienį paskelbė iš Jungtinių Valstijų perkanti papildomą kiekį vidutinio nuotolio prieštankines valdomas raketų sistemas „Javelin“. Ministerijos teigimu, ginkluotei įsigyti skiriama beveik 20 mln. JAV dolerių (54 mln. litų). Ministerijos Viešųjų ryšių departamento atstovai BNS sakė negalintys nurodyti konkretaus įsigyjamų sistemų kiekio.

JAV karys nufilmavo, kaip Talibano snaiperis pataikė į jo komandos nario šalmą. Karys nebuvo sužeistas, kadangi kulka neperėjo šalmo, tačiau įraše jis sako, kad nuo pataikymo jam dar spengia ausyse. Incidentas nufilmuotas per operaciją Helmando provincijoje 2013 metais.

Antrosios Teksaso sveikatos apsaugos darbuotojos užsikrėtimas mirtinai pavojingu Ebolos virusu yra „labai neraminantis“, trečiadienį pareiškė pareigūnai, perspėdami, kad Jungtinėse Valstijose artimiausiomis dienomis gali būti užfiksuota naujų užsikrėtimo atvejų. Abi sveikatos apsaugos darbuotojos užsikrėtė prižiūrėdamos liberietį pacientą Thomą Ericą Duncaną (Tomą Eriką Dankaną), kai jis buvo gydomas Dalase veikiančioje „Texas Health“ prestbiterionų ligoninėje.

 Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apkaltino Jungtinių Valstijų vadovą Baracką Obamą (Baraką Obamą) priešišku požiūriu į Rusiją ir įspėjo „nemėginti šantažuoti“ Maskvos. Kalbėdamas prieš ketvirtadienio vizitą į narystės Europos Sąjungoje siekiančią Serbiją ir penktadienį numatytas svarbias derybas su Bendrijos lyderiais, V.Putinas be užuolankų pareikalavo, kad Vašingtonas atsižvelgtų į Maskvos interesus.

  Britanijos, Jungtinių Valstijų, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos lyderiai trečiadienį surengs vaizdo konferenciją dėl Ebolos epidemijos, pranešė britų premjero Davido Camerono (Deivido Kamerono) atstovas. Konferencijoje, kuri turėtų prasidėti 15 val. Grinvičo (18 val. Lietuvos) laiku ir trukti maždaug valandą, šalių lyderiai taip pat kalbės apie kovą su „Islamo valstybės“ grupuote Irake ir Sirijoje bei taikos pastangas Ukrainoje.

Viena Teksaso sveikatos apsaugos darbuotoja tapo pirmuoju žmogumi, užsikrėtusiu Ebolos virusu Jungtinių Valstijų teritorijoje, sekmadienį patvirtino pareigūnai, dėl šio incidento kaltindami saugumo reikalavimų pažeidimą. Naujoji pacientė, kuri taip pat antras ne Afrikoje užsikrėtęs Ebolos karštine žmogus ir antras žmogus, kuriam buvo diagnozuota to mirtinai pavojingo viruso infekcija, anksčiau vienoje Dalaso ligoninėje slaugė pacientą, kuris mirė nuo tos pačios ligos praeitą savaitę.

 Prisidėdama prie kuriamos koalicijos prieš džihadistus Irake ir Sirijoje, Lietuva ketina siųsti medikamentus, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Tokią pagalbą Lietuva pasiūlė atsižvelgdama į Jungtinių Valstijų prašymus. „Atsižvelgdama į JAV atstovų prašymus, Lietuva planuoja prisidėti prie kuriamos koalicijos humanitarine parama. Konkrečiau šiuo metu dar tariamasi dėl galimybės siųsti medikamentus“, - BNS informavo ministerijos Visuomenės informavimo skyrius.

  JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) trečiadienį pasmerkė Rusijos „agresiją“ Ukrainoje, bet pasiūlė atšaukti Maskvai taikomas sankcijas, jeigu ji pasinaudotų savo įtaką, siekiant užtikrinti taikos susitarimą su Kijevu.

JAV vadovaujamų koalicinių pajėgų aviacijos ir raketų smūgiai Sirijoje nukovė bent 30 kovotojų, priklausiusių su tarptautiniu teroristų tinklu „al Qaeda“ susijusiai grupuotei „al Nusra Front“, taip pat aštuonis civilius, tarp kurių buvo vaikų, antradienį pranešė padėtį šalyje stebinti organizacija.

 Vilniuje viešinčiam aukščiausiam Jungtinių Valstijų kariniam pareigūnui užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius šeštadienį pristatė Lietuvos pasiūlymus, kaip įgyvendinti planus dėl papildomų karinių priemonių, kurių NATO imasi reaguodamas į Rusijos veiksmus Ukrainoje.

Ukrainoje pirmadienį prasidėjo JAV vadovaujamos karinės pratybos, kurių išvakarėse neramiuose šalies rytuose kilę įnirtingi susirėmimai tarp vyriausybinių pajėgų ir prorusiškų separatistų sukėlė grėsmę dešimt dienų galiojančioms trapioms paliaubos. Vietos pareigūnai pranešė, kad per intensyvų apšaudymą artilerijos ugnimi separatistų bastionu tapusiame Donecko mieste sekmadienį žuvo šeši civiliai žmonės.

Jungtinių Valstijų prezidentas pareiškė, kad Rusija, kariaujanti Ukrainoje, kelia „labai mažai grėsmės“. Pasak Baracko Obamos, Amerika priešinasi Rusijos puldinėjimams Ukrainoje, bet esą „geopolitiškai – tai, kas vyksta Ukrainoje, nekelia didelės grėsmės“ Jungtinėms Valstijoms. B. Obama jau anksčiau sulaukė naujos kritikos bangos dėl silpnos užsienio politikos, kai Rusijai, rugpjūčio pabaigoje įvedus tūkstančius karių į Ukrainą, jis pareiškė, kad neįvyko nieko nauja.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) trečiadienį pristatė savo komandą, kuri ateinančius penkerius metus vadovaus svarbiausioms Europos Sąjungos politikos sritims, didžiausią dėmesį skirdama ekonomikos augimui, energetikos reformoms, konkurencijai ir prekybai.

 Vykintas Pugačiauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvos karininkai iš brigados „Geležinis Vilkas“ štabo vadovauja Jungtinių Valstijų ir kitų NATO sąjungininkių kariams per mokymus Vokietijoje, kur šeši tūkstančiai karių mokosi ginti Aljanso šalių teritoriją ir pereiti į puolimą. Tuo metu per kitas NATO pratybas poligone Latvijoje Jungtinių Valstijų ir Italijos kariai mokėsi išsilaipinti ir atsikovoję priešo užimtus aerodromus priimti pastiprinimus.

 Ukrainos prezidento Petro Porošenkos aukšto rango padėjėjas sekmadienį pareiškė, jog Kijevas per NATO viršūnių susitikimą Velse pasiekė susitarimą dėl ginklų ir karinių stebėtojų iš penkių Aljanso valstybių, tačiau keturios iš tų šalių skubiai paneigė, kad buvo sudarytas toks susitarimas. NATO pareigūnai anksčiau yra sakę, kad Aljansas nesiųs ginklų Ukrainai, kuri nėra jo narė, bet taip pat nurodė, jog atskiros NATO šalys gali nuspręsti pasirinkti tokį žingsnį.

Konfliktas Ukrainoje lėmė, kad abipusės sankcijos tapo Rusijos ir Vakarų santykių dalimi. Kokie tokios politikos padariniai laukia konfrontuojančių pusių, kokia galėtų būti išeitis iš susidariusios krizinės situacijos? Šie klausimai šiandien jaudina kiekvieną politiką ir ekspertą Europoje, Amerikoje ir Rusijoje. Pirmiausia būtina pasakyti, kad ekonominio bendradarbiavimo apribojimas yra nenaudingas niekam.

Politologai teigia, kad padidintos rizikos zonoje esančios Baltijos šalys kol kas yra silpniausia grandis NATO gynybos sistemoje. Jungtinių Valstijų prezidento Baracko Obamos vizitu siekta parodyti, kad Jungtinės Valstijos garantuos Baltijos šalių saugumą. Tačiau kol NATO šalys tariasi, kokios galėtų būti papildomos saugumo garantijos, B. Obama esą negalėjęs jų atskleisti.

  JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) trečiadienį paragino NATO padėti stiprinti Ukrainos karinę galią ir sakė, kad šis aljansas turi palikti atviras duris naujoms narėms kovoje su, jo žodžiais, Rusijos agresija.   Tai B.Obama pareiškė kalbėdamas Estijoje, vienoje iš trijų Baltijos šalių, turinčių sieną su Rusija ir besibaiminančių, kad separatistų sukilimas rytinėje Ukrainoje gali pasikartoti ir jų šalyse.

 Lietuva vertina Jungtinių Valstijų lyderystę užtikrinant Baltijos šalių apginamumą, trečiadienį sakė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė po Baltijos šalių vadovų susitikimo su JAV prezidentu Baracku Obama (Baraku Obama) Estijoje. „Karinė agresija, kurią patiria Ukraina, kelia grėsmę ne tik jos išlikimui, bet ir mūsų saugumui. Lietuva vertina JAV lyderystę užtikrinant Baltijos šalių apginamumą.

 Lietuvos politologai sako, kad Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) vizitui Estiją pasirinko kaip vieną pareigingiausių NATO partnerių, o po jo žodžių spaudos konferencijoje Taline Baltijos valstybės turėtų tikėtis NATO pajėgų stiprinimo.

Trijų Baltijos šalių prezidentai trečiadienį Estijoje susitiks su Jungtinių Valstijų vadovu Baracku Obama (Baraku Obama) aptarti regiono saugumo klausimų ir papildomų priemonių, kurių ketinama imtis reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje. „Rusijos agresijos akivaizdoje JAV demonstruojama tvirta parama Baltijos šalims yra ypač svarbi“, – susitikimo išvakarėse sakė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

 Apie „Irako ir Levanto islamo valstybę“ (ILIV) Aš manau, kad svarbu suprasti, su kuo mes turime reikalą – su salafitais džihadistais, religiniais ekstremistais ar tiesiog ekstremistais. Svarbu suprasti skirtumus tarp šių grupių, nes jos yra skirtingos. Kai kurios iš jų yra oportunistinės. Kitos siekia įtvirtinti politinį islamą ir teokratijas šariato pagrindu. Dar kitos yra apokaliptinės, ir jų pasaulio vizija yra išskirtinai pavojinga.

Visi sunkvežimiai, dalyvavę kontroversiškai vertinamos humanitarinės pagalbos akcijoje, sugrįžo iš Ukrainos į Rusiją, pareiškė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai. Konvojaus sugrįžimas „užbaigtas“, sakė naujienų agentūrai AFP Paulis Picard'as (Polis Pikaras), Donecko sienos kontrolės postą stebinčios ESBO misijos vadovas.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) ir savo šalies žmonių vardu pasveikino Ukrainos žmones, artėjant tos šalies nepriklausomybės atkūrimo 23-osioms metinėms, kurios bus minimos sekmadienį. „Per pastarąjį vizitą mane įkvėpė didžiulė Ukrainos žmonių stiprybė. Ėjau Instituto gatve ir pagerbiau Euromaidano didvyrius. Mačiau barikadas, sudegusias padangas, kulkų paliktas skyles gatvės žibintuose.

 Tailandą valdančios karinės chuntos paskirtas Nacionalinis Susirinkimas ketvirtadienį premjeru išrinko perversmui vadovavusį generolą Prayutą Chan-O-Cha (Prajutą Čan-O-Ča), kurio prognozuotas paskyrimas į šį postą leis armijai dar labiau sutvirtinti savo valdžią. Už Prayutą Chan-O-Cha, kuris gegužės 22 dieną per nesmurtinį perversmą nušalino išrinktą vyriausybę, balsavo 191 deputatas 197 vietas turinčioje asamblėjoje. Trys deputatai balsuodami susilaikė, o trys nedalyvavo balsavime.

Jungtinės Valstijos pareiškė, kad Rusija pažeidė 1987 metų ginkluotės sutartį, išbandžiusi nuo žemės paleidžiamą sparnuotąją raketą, o vienas aukštas JAV pareigūnas pirmadienio vakarą sakė, kad šis reikalas „labai rimtas“. Ši išvada buvo pateikta 2014 metų ataskaitoje, kurioje sakoma, kad, Rusija pažeidė Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį, draudžiančią jai turėti, gaminti arba išbandyti ore sparnuotąsias raketas, galinčias nuskrieti 500-5 500 kilometrų, pareigūnas sakė naujienų agent...

Aukštieji JAV kariuomenės vadai svarsto galimybę teikti Ukrainai tikslesnę žvalgybos informaciją, kuri leistų smogti prorusiškų sukilėlių turimiems raketų paleidimo įrenginiams, pirmadienį nurodė JAV pareigūnai. Tačiau joks sprendimas artimiausiu laiku turbūt nebus priimtas, o kai kurie pareigūnai baiminasi, kad toks žingsnis gali sukelti neigiamų padarinių, dar labiau eskaluodamas konfliktą tarp Ukrainos vyriausybės ir Maskvos remiamų sukilėlių.

Antisemitizmas pasaulyje pastaruoju metu išaugo, nes ekonominius sunkumus patyrę žmonės ima ieškoti atpirkimo ožių, sako šią savaitę Lietuvoje viešėjęs Jungtinių Valstijų pasiuntinys kovai su antisemitizmu Ira Formanas. „Labai mažai abejonių, kad antisemitizmas išaugo XXI amžiuje“, – interviu BNS Vilniuje sakė I. Formanas. Jis atkreipė dėmesį, kad sunkmetis kai kuriose Europos šalyse priminė Didžiąją depresiją, kuri Vakarus užgriuvo prieš Antrąjį pasaulinį karą.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino karinė intervencija Ukrainoje kursto nacionalistines nuotaikas, kurios gali išplisti regione ir sukelti pavojingų neprognozuojamų padarinių, ketvirtadienį pareiškė vienas aukšto rango JAV kariškis.

Incidentas Ukrainoje, per kurį sudužo Malaizijos keleivinis laineris, atgaivino prisiminimus apie 1983 metais įvykusią tragediją, kai Sovietų Sąjungos naikintuvai numušė Pietų Korėjos keleivinį lėktuvą, o tuometis JAV prezidentas Ronaldas Reaganas (Ronaldas Reiganas) tą išpuolį pavadino „žudynėmis“ ore. Kaip ir per Malaizijos lėktuvo tragediją, tąsyk žuvo visi 269 keleiviai ir įgulos nariai, kai oro bendrovės „Korean Air Lines“ (KAL) reiso 007 lėktuvas nukrito į Japonijos jūrą.

Rusija turi prisiimti atsakomybę už taikos proceso pažangą Ukrainoje, kur būtinos paliaubos, kad būtų galima ištirti netoli Rusijos sienos įvykusio Malaizijos keleivinio lainerio katastrofą, penktadienį pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Vakarai dėl Ukrainos neturi alternatyvos - tik siekti dialogo su Vladimiru Putinu, sakė A.Merkel per spaudos konferenciją Berlyne, pridūrusi, kad kol kas anksti priimti kokius nors sprendimus dėl griežtesnių sankcijų įvedimo Rusijai.

Rusija ketvirtadienį pareiškė netoleruosianti Jungtinių Valstijų šantažo, kai Vašingtonas paskelbė sankcijas jos energetikos milžinėms „Rosneft“ ir „OA Novatek“ dėl Maskvos veiksmų Ukrainos atžvilgiu. „Neketiname toleruoti šantažo ir pasiliekame teisę imtis atsakomųjų priemonių“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime. Maskva nurodė, kad naujas sankcijas vertina kaip mėginimą atsikeršyti dėl to, jog įvykiai Ukrainoje vystosi kitaip, negu norėtų Vašingtonas.

Kylančių ekonomikų grupė BRICS antradienį įkūrė plėtros banką su būstine Šanchajuje, ir valiutos atsargų fondą, kurie laikomi alternatyvomis Vakarų šalių vadovaujamoms institucijoms. Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos Respublikos (PAR) lyderiai susitarė įkurti institucijas, kurios finansuos infrastruktūros projektus ir ateityje sieks užkirsti kelią ekonomikos krizėms.