Jo teigimu, toks scenarijus sukeltų pavojų visai Rytų Europai, įskaitant Baltijos šalis, nes NATO garantijos nebeatrodytų tokios patikimos.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius su tuo nesutinka ir teigia, kad nuogąstavimai dėl Lietuvos, Latvijos ir Estijos saugumo neturi rimtesnio pagrindo.
„Ar esate girdėję apie sandorį dėl Irano ir Ukrainos?“ - taip pradedamas R.Coheno komentaras įtakingame amerikiečių laikraštyje.
„Planas toks: Vladimiro Putino vadovaujama Rusija atlieka malonų žingsnį sprendžiant Irano branduolinės programos problemą, kuris būtų naudingas visais atžvilgiais. Mano kolega Davidas Sangeris (Deividas Zangeris) neseniai paskelbė straipsnį, pavadintą „Rusijos vaidmuo suteikia deryboms dėl Irano tikėtiną postūmį“. Tuo metu Jungtinės Valstijos mainais dedasi nepastebinčios didelio Rusijos karinių pajėgų telkimo prie sienos su Ukraina ir teritorijose, kurias kontroliuoja Maskvos palaikomi maištingieji separatistai“, - rašo R.Cohenas.
Politikos apžvalgininkas pabrėžia netvirtinantis, kad egzistuoja formalus sandoris dėl Irano ir Ukrainos tarp JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) administracijos ir V.Putino, tačiau keliantis prielaidą, jog Rusijos lyderis gerai įžvelgia Amerikos silpnumą ir puikiai sugeba pasirinkti tinkamą laiką.
„Staigus naujų kautynių protrūkis rytų Ukrainoje ir netikėtas Rusijos pasiruošimas padėti Iranui branduolinėse derybose prieš galutinį terminą lapkričio 24-ąją nėra vien paprastas sutapimas. Visa tai – Rusijos strategijos dalis, o Jungtinės Valstijos bent jau kol kas, veikia pagal šį scenarijų“, - teigia R.Cohenas.
Apžvalgininkas mano, kad Krymą aneksavęs V.Putinas „turi planų dėl visos Ukrainos“, o „Vakarų klaida – manyti, kad V.Putinas rimtai netrokšta atkurti Sovietų Sąjungos nauju pavidalu“.
Jo teigimu, Rusija gali ruoštis puolimui, o Vakarų atsakas yra neadekvatus.
„Dabartinis Rusijos pajėgų telkimas turi visus pasiruošimo puolimui požymius. Didelės niekaip nepažymėtos sunkiosios ginkluotės ir tankų kolonos, kuriomis važiuoja žmonės, dėvintys uniformas be atpažinimo ženklų (kaip tie, kurie užėmė Krymą), buvo matomos judančios link fronto linijų sukilėlių kontroliuojamoje teritorijoje. Į pozicijas perkeliamos modernios artilerijos ir raketų „žemė–oras“ sistemos. Buvo sutelkti daliniai, atkeliavę iš Rusijos rytų ir tolimosios šiaurės. Kariniai daliniai neperkeliami už tūkstančių kilometrų be jokios priežasties“, - perspėja R.Cohenas.
„Atsakydami į V.Putino mojavimą kūju, Vakarai reiškė susirūpinimą. Jungtinių Valstijų nacionalinio saugumo tarybos atstovė sakė: „Esame labai susirūpinę.“ Europos Sąjunga pranešimus apie sunkiosios ginkluotės kolonas pavadino „labai neraminančiais“. Susirūpinimas ir nerimas kūjo nesustabdys. (Ukrainos prezidento Petro) Porošenkos prašymai, kad B.Obama užtikrintų reikšmingą Amerikos karinę pagalbą, neturėjo būti atmesti“, - teigia jis.
„The New York Times“ apžvalgininko teigimu, jei Vakarai praras Ukrainą, NATO įsipareigojimai ginti Baltijos šalis nebebus laikomi patikimais.
„Tikrovė yra pavojinga. Praėjus ketvirčiui šimtmečio po Berlyno sienos griūties, kai Vokietijos sostinėje į padangę kyla balionai, 45 mln. gyventojų turinti valstybė, norinti džiaugtis Europos laisvės vaisiais, yra paliekama suraikyti Rusijai. Jeigu taip nutiks, jeigu Ukraina bus prarasta – Amerikos pažadas jos NATO sąjungininkams Baltijos šalyse ir Rytų Europoje nebebus laikomas patikimu. Esminis Rusijos strategijos tikslas nuo 1945 metų – nutraukti jungtį tarp Amerikos ir Europos gynybos – bus pakeliui į išsipildymą. Aš tik tikiuosi, kad Baltuosiuose rūmuose nėra kartojama: „Negalime pykdyti rusų dėl Ukrainos. Jie buvo naudingi sprendžiant Irano klausimą. Be jų neturėsime tos sutarties.“ Tačiau dėl to nesilažinčiau. Sandoris dėl Irano ir Ukrainos yra tikėtinas“, - rašo R.Cohenas.
Politologas K.Girnius nesutinka, kad Baltijos šalims gresia Ukrainos likimas, ir teigia, kad R.Cohenas remiasi nepasitvirtinusia Šaltojo karo „domino“ teorija.
„R.Coheno nuogąstavimai, kad Baltijos šalys gali sulaukti Ukrainos likimo, neturi tvirtesnio pagrindo. Jis iš dalies pasikliauja Šaltojo karo laikų „domino“ teorija, kai būgštauta, jei tokia šalis, kaip Vietnamas, pateks į komunistų rankas, komunizmas įsitvirtins visose kaimyninėse šalyse. Istorija paneigė šią teoriją“, - BNS trečiadienį sakė K.Girnius.
Jo nuomone, taip pat nėra pagrindo manyti, kad JAV ir Europos šalys atsiskirs gynybos srityje.
„Jei ES reikalautų, jog JAV kiečiau gintų Ukrainą, o Vašingtonas atsisakytų tai daryti, ES gal jaustųsi, kad ir ji bus palikta likimo valiai, tad mėgintų rasti naują modus vivendi su Rusija. Bet JAV kaip tik laikosi tvirtesnės pozicijos Rusijos atžvilgiu“, - pastebėjo K.Girnius.
JAV, Rusija, Vokietija, Kinija, Prancūzija ir Didžioji Britanija tikisi lapkričio pabaigoje pasiekti susitarimą su Iranu dėl jo branduolinės programos. Vakarai reikalauja Teherano garantijų, kad ši programa nebus naudojama branduoliniam ginklui sukurti. Iranas savo ruožtu siekia, kad būtų panaikintos jam taikomos sankcijos.
Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas trečiadienį pareiškė tikintis, kad lapkričio 24 dieną susitarimas bus pasiektas.Maskva tradiciškai palaiko glaudesnius santykius su Teheranu nei Vakarų šalys.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
