Seimas ėmėsi prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotų pataisų, kurios turintiems ypatingų nuopelnų Lietuvai leistų turėti dvigubą pilietybę.
Už Pilietybės įstatymo pataisas po pateikimo balsavo 41 Seimo narys, prieš buvo 10, susilaikė 24 parlamentarai. Pataisos toliau bus nagrinėjamos parlamento komitetuose.
Pagal pataisas, prezidentas galėtų priimti sprendimą, kad ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turintis Lietuvos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, Lietuvos pilietybę išsaugo.
Ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei laikoma Lietuvos piliečio veikla, kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos valstybingumo stiprinimo, jos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo.
Taip pat pataisos sudarytų galimybę ypatingų nuopelnų turintiems asmenims susigrąžinti Lietuvos pilietybę, jei jos anksčiau neteko.
Prezidentės pataisas kritiškai įvertino Seimo kanceliarijos teisininkai, tačiau Teisės ir teisėtvarkos komitetas nusprendė, kad galimos prieštaros Konstitucijai nėra, nes dviguba pilietybė netaptų masiniu reiškiniu.
Lietuvos Konstitucija numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirtus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis.
Prezidentė Pilietybės įstatymo pataisų projektą įregistravo žiniasklaidai pranešus, kad Jungtinių Valstijų piliečiu tapęs buvęs garsus krepšininkas Žydrūnas Ilgauskas netenka Lietuvos pilietybės.
Pagal dabartinį Pilietybės įstatymą, dviguba pilietybė leidžiama tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė okupacijos metu iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo automatiškai - gimdami arba per santuoką. Tačiau dvigubą pilietybę turintieji nuo gimimo, sulaukę pilnametystės, per trejus metus privalo apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti.
Dviguba pilietybė neleidžiama tiems, kurie išvyko iš Lietuvos po nepriklausomybės atkūrimo.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
