Po ketverių V.Orbano darbo premjero poste metų jo dešinioji partija „Fidesz“ toliau yra populiariausia politinė jėga šalyje, be vargo laimėjusi balandį vykusius visuotinius rinkimus, Europos Parlamento rinkimus gegužę ir praėjusį savaitgalį vykusius vietos rinkimus.
Vyriausybės vadovas yra ramus dėl savo darbotvarkės ir sektinais pavyzdžiais pateikia Rusiją, Kiniją bei Turkiją.
Analitikai prognozuoja, kad bus daugiau kontroversijų ir premjeras sulauks naujų kaltinimų dėl autokratinio valdymo.
Jo pastaroji rinkimų pergalė „sustiprins V.Orbano įsitikinimą, kad jis yra visagalis politikas, o tai gali pakenkti vyriausybės santūrumui“, įspėjo Budapešte įsikūrusio politinių analizių centro „Political Capital“ vadovas Peteris Kreko (Pėteris Krekas).
Nuo 2010-ųjų, kai su trenksmu atėjo į valdžią, užsitikrinęs konstitucijos pataisoms priimti reikalingą dviejų trečdalių daugumą, 51 metų V.Orbanas nuolat kritikuojamas dėl nestandartinės ekonominės politikos ir griežtų suvaržymų žiniasklaidai bei teismų sistemai.
Bankus supykdė priemonės, kurių buvo imtasi siekiant padėti smarkiai įsiskolinusiems vengrams grąžinti užsienio valiuta paimtas paskolas, o tokiems sektoriams kaip energetika, mažmeninė prekyba ir telekomunikacijos, kuriuose paprastai dominuoja užsienio kompanijos, buvo smogta „specialiais mokesčiais“.
Tarptautinėje arenoje V.Orbanas užsiėmė laviravimu tarp Vakarų ir Rusijos: kritikavo Europos Sąjungos sankcijas Maskvai, kurios buvo įvestos už jos vaidmenį Ukrainos konflikte, ir tuo pat metu mielai ėmė lėšas iš Briuselio.
Neseniai jis sulaukė griežtos kritikos iš Norvegijos ir Jungtinių Valstijų už tyrimą, kurio taikiniu tapo norvegų finansuojami pilietinių teisių judėjimai ir kovos su korupcija organizacijos, kurie, kaip teigia vyriausybė, yra susiję su kairiuoju politiniu sparnu.
Tačiau V.Orbanas neketina teisintis.
„Liberali demokratija nebūtų leidusi padengti komunalinių paslaugų išlaidų, apkarpyti išlaidas, išspręsti problemas dėl skolininkų, paėmusių paskolas užsienio valiuta, ar peržiūrėti valiutos sutartis“, - neseniai sakė V.Orbanas.
„Vengrija netaps diktatūra vien todėl, kad atmes liberalizmo dogmatinę sistemą“, - pridūrė jis.
Reformos ir apkarpymai
Nepaisant karingos pozicijos Briuselio ir užsienio bankų atžvilgiu, V.Orbanas niekuomet neperžengia įstatymų nubrėžtų ribų.
„Tai juristų vyriausybė“, - sakė rašytoja ir žurnalistė Kati Marton (Keiti Marton) iš Niujorke įsikūrusio Komiteto žurnalistams ginti (Committee to Protect Journalists, CPJ).
„Jie nė per milimetrą neperžengia to, ką leidžia įstatymas, ribos. Tačiau jie visiškai pažeidžia tai, kas yra ES dvasia“, - pabrėžė ji.
Kiti rinkimai Vengrijoje vyks tik 2018-aisiais, todėl „Fidesz“ turės dar didesnę veiksmų laisvę, ypač turint galvoje, kad kairiojo sparno opozicija yra silpna, savo ruožtu sakė politologas Tamasas Lanczi (Tamašas Lancis).
„Ministras pirmininkas V.Orbanas per ateinančius dvejus metus sieks transformuoti didžiulę socialinio aprūpinimo sistemą, kaip buvo padaryta su sveikatos apsaugos ir švietimo sistemomis, ir sumažinti biurokratinį aparatą“, - sakė jis agentūrai AFP.
Ekonomikos ministras Mihaly Varga (Mihalis Varga) jau užsiminė, kad valstybės viešojo sektoriaus išlaidos bus sumažintos nuo maždaug 50 proc. BVP iki 45 proc., tokiu būdu sutaupant apie 5,7 mlrd. eurų.
Tai turėtų nuraminti ES, kuri įspėjo Vengriją, kad gali būtui grįžta prie biudžeto stebėjimo mechanizmo, jei ji pakankamai greitai nesumažins savo skolos, kuri šiuo metu sudaro apie 80 proc. BVP.
Itin prieštaringų vertinimų sulaukė V.Orbano ne kartą išsakyta mintis, jog jis norėtų, kad pusė šalies bankų, dauguma kurių yra užsienio kapitalo, priklausytų vengrams.
Jis taip pat planuoja ateinančiais metais įsteigti pelno nesiekiančią valstybinę energetikos įmonę, kad būtų sumažintos kainos vartotojams, suduodamas smūgį esamiems rinkos dalyviams.
„Ateities esmė tokia, kad gali nutikti bet kas“, - sakė V.Orbanas vasarą apie tolesnius savo darbo premjero poste planus.
Vis dėlto, kaip nurodo analitikai, nepaisant pastarosios pergalės „Fidesz“ ima netekti kontrolės.
V.Orbanui siekiant toliau balansuoti tarp savo sąjungininkų Vakaruose ir Rusijos, nuo kurų dujų ju yra priklausoma, išlieka rizika, kad jo aukia dviguna nesėkmė.
„Modelis, kai būdamas Vakarų aljanso dalimi pasisakai prieš jo interesus, nėra tvarus“, - perspėjo P.Kreko.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
