JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) trečiadienį paragino NATO padėti stiprinti Ukrainos karinę galią ir sakė, kad šis aljansas turi palikti atviras duris naujoms narėms kovoje su, jo žodžiais, Rusijos agresija.
Tai B.Obama pareiškė kalbėdamas Estijoje, vienoje iš trijų Baltijos šalių, turinčių sieną su Rusija ir besibaiminančių, kad separatistų sukilimas rytinėje Ukrainoje gali pasikartoti ir jų šalyse. Šiose trijose valstybėse gyvena nemažos rusakalbių bendruomenės ir visos trys šalys yra energetiškai priklausomos nuo Rusijos.
Ketvirtadienį NATO viršūnių susitikime Velse dalyvausiantis JAV vadovas kaltino Rusiją, surengusią „begėdišką puolimą“ prieš Ukrainą, kuri penkis mėnesius kaunasi su prorusiškais separatistais, kurios Maskva vadina savigyna nuo agresorių ukrainiečių.
„NATO privalo įsipareigoti konkrečiai padėti Ukrainai modernizuoti ir sustiprinti jos saugumo pajėgas. Mes turime daryti daugiau, kad padėtume kitoms NATO partnerėms, tarp jų ir Gruzijai bei Moldovai, taip pat sustiprinti savo gynybą“, – sakė jis kalbėdamas sausakimšoje koncertų salėje Estijos sostinėje.
„Ir mes turime dar kartą patvirtinti principą, kuriuo visada vadovaujasi mūsų Aljansas – šalims, kurios atitinka mūsų standartus ir kurios gali reikšmingai prisidėti prie bendro saugumo durys narystei NATO liks atviros“, – kalbėjo B.Obama po susitikimo su trijų Baltijos valstybių vadovais.
Maskva buvo įsitraukusi į trumpą karą su Gruzija 2008 metais, kai Tbilisis pasiuntė savo karius į Pietų Osetiją.
Pasak B.Obamos, Vašingtonas ir toliau siūlys apmokymus ir pagalbą Ukrainos kariuomenei, kad padėtų jai sustiprėti.
Netiesiogiai užsimindamas apie galimą naujų narių priėmimą ateityje prezidentas Ukrainos tiesiogiai prezidentas nepaminėjo, nes tai neabejotinai užrūstintų Rusiją.
Šiaurės Atlanto sutarties 5-asis straipsnis dėl kolektyvinės gynybos nurodo, kad ataka prieš bet kurią NATO narę būtų laikoma ataka prieš visą Aljansą.
Baltijos šalys tapo NATO ir Europos Sąjungos narėmis 2004 metais. Ukraina nepriklauso nė vienam iš šių aljansų, tačiau ne kartą yra pareiškusi norą į juos įstoti.
Dabartinė krizė išsivystė po demonstracijų Kijeve, kur buvo nuverstas Kremliaus palaikomas prezidentas, atsisakęs pasirašyti bendradarbiavimo su Europos Sąjunga sutartį, kad išliktų glaudūs ryšiai su Maskva. Rusija jo žlugimą pavadino perversmu, kurį palaikė Ukrainos fašistai, ir kaltina Ukrainą etninių rusų civilių žudymu, kad užgniaužtų jų sukilimą.
„Kalbant apie veiksmus, mes matėme agresiją ir kreipimąsi į tautinius sentimentus, kurie istoriškai buvo labai pavojingi Europai ir tikrai kelia susirūpinimą“, – sakė B.Obama per spaudos konferenciją prieš savo kalbą.
Ukraina trečiadienį paskelbė sutarusi su V.Putinu dėl „paliaubų režimo“ Kijevo konflikte su prorusiškais maištininkais, bet Kremlius neigia, kad realiai tokios sutarties nėra.
Ukraina trečiadienį Rusiją pavadino „teroristine valstybe“ ir kad tik ji kalta dėl konflikto rytuose. Vašingtono vertinimu Ukrainoje yra tūkstančiai Rusijos karių.
Rusija, savo ruožtu, neigia siuntusi šarvuotą techniką ar karius į Ukrainos rytus, kur daugumą gyventojų yra rusakalbiai ir kurioje separatistai kaunasi nuo balandžio mėnesio. Nurodoma, kad šis konfliktas, jau nusinešęs daugiau kaip 2600 gyvybių sukėlė didžiausią krizę Rusijos santykiuose su Vakarais nuo šaltojo karo laikų.
Išlaidos, sankcijos
B.Obama taip pat paragino Europos valstybes didinti savo išlaidas gynybai.
„Šios savaitės viršūnių susitikimas yra momentas kiekvienai NATO šaliai padidinti ir įsipareigoti įvykdyti savo pareigas mūsų aljansui“, – sakė B.Obama.
Išlaidos gynybai tarp NATO narių Europoje pernai buvo 1,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – mažesnės nei siekiami 2 proc. – ir tik trys šalys, Didžioji Britanija, Estija ir Graikija, pasiekė reikiamą minimumą, o kelios Rytų Europos valstybės išleidžia mažiau nei 1 procentą.
Kalbėdamas apie susirūpinimą, kad Rusijos ekspansija gali apimti Baltijos valstybes, kuriose etniniai rusai sudaro reikšmingą mažumą, B.Obama sakė, kad NATO nedvejodamas gins savo narę, net ir Aljanso periferijoje.
„Būsime čia dėl Estijos. Būsime čia dėl Latvijos. Būsime čia dėl Lietuvos. Anksčiau kartą jūs praradote savo nepriklausomybę. Su NATO jūs niekada jos nebeprarasite“, – sakė B.Obama.
Latvijoje etniniai rusai sudaro maždaug 27 proc. gyventojų, Lietuvoje – 6 proc., o Estijoje – beveik ketvirtadalį.
Atmesdamas kaltinimus, kad Europos ir JAV sankcijos Rusijai yra neveiksmingos, B.Obama sakė, kad Rusija jau išgyvena recesiją ir kad jos gyvybiškai svarbaus energetikos sektoriaus našumas mažės.
„Kapitalas bėga, o užsienio investicijos smarkiai krinta, nes investuotojai žino, kad šiandienos Rusija yra nekoks variantas, – sakė B.Obama. – Jos kredito reitingas yra netoli žemiausio lygio, o rublis ką tik nukrito iki žemiausio visų laikų lygio“.
Penktadienį ES turėtų patvirtinti naujas sankcijas Maskvai, be to, panašias priemones turi paskelbti JAV. Tikimasi, kad dėl naujųjų priemonių kompanijoms Rusijos valstybės dominuojamoje ekonomikoje bus sunkiau gauti finansavimą iš užsienio.
JAV ir ES sankcijos buvo nuolat griežtinamos nuo kovo mėnesio; dėl jų daugeliui Rusijos firmų jau sunku skolintis, be to, sankcijos išgąsdino investuotojus ir prisidėjo prie milijardų dolerių kapitalo bėgimo, kuris sužeidė Rusijos ekonomiką.
B. Obama Estijoje davė tvirtą ir amžiną kolektyvinės gynybos pažadą
NATO įsipareigojimai gynybai yra nepajudinami ir amžini, o Estija niekada nebus palikta viena, trečiadienį pareiškė Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama), patikindamas Europos valstybes, susirūpinusias dėl Rusijos agresijos Ukrainoje.
„Kaip NATO sąjungininkai turime penktojo straipsnio įsipareigojimus kolektyvinei gynybai. Šis įsipareigojimas yra nesulaužomas, nepajudinamas ir amžinas. Estija niekada nebus palikta viena“, – per bendrą spaudos konferenciją su Estijos prezidentu Toomas Hendriku Ilvesu (Tomu Hendriku Ilvesu) sakė JAV lyderis.
Stovėdamas šalia Estijos prezidento, B.Obama sakė, kad Emario karinių oro pajėgų bazė šioje šalyje yra ideali vieta dislokuoti tas papildomas pajėgas, NATO ruošiantis sustiprinti greitojo reagavimo pajėgas šiame regione.
„Šiandien galiu paskelbti, kad ši iniciatyva apims papildomus oro pajėgų dalinius, lėktuvą mokymo pratyboms čia, Šiaurės-Baltijos regione. Taip pat sutinkame su mūsų sąjungininkais estais, kad ideali vieta įkurdinti ir aprūpinti tas pratybas būtų Emario bazė čia, Estijoje“, – nurodė jis.
JAV lyderis sakė atvykęs į Taliną, nes Estija yra pavyzdinga sąjungininkė, pridūręs, kad Estija yra geriausias sėkmės istorijos pavyzdys tarp šalių, atgavusių nepriklausomybę pasibaigus Šaltajam karui.
„Estijos pajėgos narsiai ir profesionaliai vykdė misiją Irake bei Afganistane, o mes pagarbiame karius, kurie sudėjo didžiausią auką Afganistane, įskaitant devynis drąsius estus“, – pažymėjo B.Obama.
Pasak jo, Estija yra puikus pavyzdys, kaip kiekviena karinio aljanso narė turėtų tinkamai prisidėti visų 28 NATO šalių kolektyvinės gynybos.
„Estija prisideda visa savo dalimi – visais 2 procentais BVP (bendrojo vidaus produkto) – prie mūsų aljanso gynybos. Kitaip tariant, Estija vykdo savo įsipareigojimus“, – aiškino B.Obama.
Maskvai palaikant prorusiškus separatistus rytų Ukrainoje, NATO sąjungininkėm, tarp jų Estija, baiminasi galinčios tapti tolesniu taikiniu, o B.Obamos vienos dienos vizitas šioje šalyje turi pademonstruoti JAV įsipareigojimus ginti savo sąjungininkes bei griežtinti atsaką dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino veiksmų.
Tačiau tuojau po to, kai B.Obama atvyko į Europą, Ukrainos prezidento Petro Porošenkos kanceliarija paskelbė, jog jis pasiekė susitarimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl ugnies nutraukimo. Ši netikėta žinia dar labiau padidino netikrumą B.Obamos susitikimams su regiono lyderiais.
B.Obama sakė, kad dar per anksti spėlioti, ką reiškia tas susitarimas dėl ugnies nutraukimo. Jis atkreipė dėmesį į ankstesnius nesėkmingus mėginimus sustabdyti kraujo liejimą ir abejojo, ar prorusiški separatistai laikysis bet kokio paliaubų susitarimo.
„Matėme daug tolesnių įvykių po vadinamųjų paliaubų paskelbimų, – sakė B.Obama. – Kita vertus, jeigu Rusija iš tikrųjų pasiruošusi sustabdyti (separatistų) finansavimo, ginklavimo, mokymo – daugeliu atvejų dalyvaujant Rusijos kariams – veiksmus Ukrainoje ir yra rimtai nusiteikusi dėl politinio sprendinio – tai būtent to mes visi tikimės.“
T.H.Ilvesas, reaguodamas į žinią apie paliaubas, kreivai šyptelėjo: „Tiesiog viliuosi, kad tai suveiks.“
Estijos lyderis perspėjo, kad paliaubos būtų sėkmingos tik tuo atveju, jeigu Rusija pripažintų savo dalyvavimą tame konflikte, o Maskva tokio žingsnio iki šiol vengė. Po praeitą savaitę įvykusio susitikimo su P.Porošenka V.Putinas pareiškė, jog Rusija nėra to konflikto šalis.
„Tai yra agresija, – pažymėjo T.H.Ilvesas. – Rusija pribalo pripažinti esanti to konflikto šalis.“
Jis ragino užtikrinti „stiprų ir matomą sąjungininkų dalyvavimą čia, Estijoje“, aiškindamas, kad toks angažavimasis būtų geriausias būdas atgrasyti bet kokius potencialius agresorius regione – aiškiai turėdamas omenyje Rusiją.
B.Obama tapo jau antruoju Estijoje apsilankiusiu pareigas einančiu Amerikos prezidentu po George'o W.Busho (Džordžo V.Bušo), kurio vizitas įvyko 2006 metais. Įžengęs į prezidentūrą, B.Obama parašė svečių knygoje, kad jam garbė aplankyti „šalį, rodančią, ką laisvi žmonės gali kartu pasiekti.“
B.Obama Estijoje patvirtino NATO įsipareigojimus, žada daugiau oro pratybų
Į Estiją atvykęs Jungtinių Valstijų (JAV) prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) trečiadienį patvirtino NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimus ir pažadėjo atsiųsti daugiau karinių lėktuvų pratyboms į Šiaurės ir Baltijos šalių regioną.
„Kaip NATO sąjungininkai, turime penktojo straipsnio įsipareigojimus kolektyvinei gynybai. Šis įsipareigojimas yra nesulaužomas, tvirtas ir amžinas. Estija niekada nebus viena“, - spaudos konferencijoje Taline sakė B.Obama.
JAV prezidentas pranešė, kad planuojamos karinės oro pajėgų pratybos iš Emario bazės Estijoje.
„Šiandien galiu paskelbti, kad iniciatyva apims papildomus oro pajėgų dalinius, orlaivius pratyboms čia, Šiaurės - Baltijos regione. Sutarėme su Estijos sąjungininkais, kad ideali vieta priimti ir remti šias pratybas bus Emario bazė čia, Estijoje“, - kalbėjo B.Obama.
Jis šią iniciatyvą žadėjo vėliau trečiadienį aptarti ir su Lietuvos bei Latvijos prezidentais, kurie taip pat atvyko į Taliną.
Reaguodama į Rusijos veiksmus Ukrainoje, JAV anksčiau šiemet nusprendė sustiprinti Baltijos šalių oro policijos misiją ir atsiuntė po kuopą karių į Lietuvą, Latviją, Estiją ir Lenkiją.
Kalbėdamas bendroje spaudos konferencijoje su Estijos prezidentu Toomu Hendriku Ilvesu (Tomu Hendriku Ilvesu), B.Obama paragino NATO šalis pasekti estų pavyzdžiu ir skirti gynybai 2 proc. bendrojo vidaus produkto.
Jo teigimu, Europoje kurį laiką buvo juntamas nusiraminimas dėl įsipareigojimų NATO, bet krizė Ukrainoje atvėrė akis.
„Tam tikrą laiką čia, Europoje, buvo nusiraminimas dėl poreikių, kurie būtini užtikrinti efektyvų NATO veikimą“, - sakė B.Obama.
„Be abejo, tai, kas įvyko Ukrainoje, yra tragiška, bet manau, kad tai suteikia mums galimybę pažiūrėti naujomis akimis ir suprasti, kas būtina, jog užtikrintume NATO įsipareigojimų vykdymą“ , - pridūrė jis.
Taline viešintis Obama pasirašė prezidentūros svečių knygoje
Prie Kadriorgo rūmų Taline su garbės sargyba sutiktas JAV vadovas Barackas Obama (Barakas Obama) prieš derybas su prezidentu Toomu Hendriku Ilvesu (Tomu Hendriku Ilvesu) Pasiuntinių salėje pasirašė garbės svečių knygoje.
„Man garbė lankytis Estijoje - šalyje, kuri rodo, ką gali drauge pasiekti laisvi žmonės. Stiprinkime mūsų draugystę dėl ateities kartų“, - parašė B.Obama svečių knygoje.
B.Obama yra antrasis valstybės vadovo pareigas einantis Amerikos prezidentas po George'o W.Busho (Džordžo V.Bušo), apsilankęs Estijoje.
G.W.Bushas čia viešėjo 2006-aisiais.
Obamą per vizitą Estijoje lydi Rice ir Nuland
Į Taliną trečiadienį su vienos dienos vizitu atvykusį JAV prezidentą Baracką Obamą (Baraką Obamą), be kitų delegacijos narių, lydi jo patarėja nacionalinio saugumo klausimais Susan Rice (Sjuzan Rais) ir valstybės sekretoriaus pavaduotoja Europos ir Eurazijos reikalams Victoria Nuland (Viktorija Njuland).
Po atvykimo B.Obama pirmiausia Kadriorgo rūmuose susitiko su Estijos prezidentu Toomu Hendriku Ilvesu (Tomu Hendriku Ilvesu).
Po sutikimo ceremonijos prie prezidentūros kanceliarijos JAV vadovas Pasiuntinių salėje pasirašė garbės svečių knygoje.
Šiuo metu vyksta bendra prezidentų spaudos konferencija.
Amerikiečių egzekucijų vaizdo įrašai neįbaugins Jungtinių Valstijų, sako Obama
JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) trečiadienį pareiškė, kad jo šalies neįbaugins džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) kovotojų „šiurpus“ smurtas, kai dar vienas JAV žurnalistas buvo nužudytas nupjaunant galvą.
Prezidentas pažadėjo, kad „teisingumas bus įvykdytas“, kai JAV patvirtino, jog vaizdo įrašas, kuriame rodoma laisvai samdomo žurnalisto Steveno Sotloffo (Stiveno Sotlofo) egzekucija, yra autentiškas. Tas įrašas buvo paskelbtas praėjus vos dvi savaitėms po to, kai kitame vaizdo įraše buvo parodytas analogiškas amerikiečio reporterio James Foley (Džeimso Foulio) nužudymas.
Per Estijoje surengtą spaudos konferenciją B.Obama sakė, jog tų žurnalistų žūtis tik suvienys amerikiečius. Pasak jo, amerikiečiai to neužmirš, o jų šalis turi ilgas rankas.
S.Sotloffo egzekucijos vaizdo įraše matoma, kaip kaukėtas kovotojas perspėja B.Obamą, jog tolesni Amerikos aviacijos smūgiai Irake prieš IS taikinius išprovokuos kitų pagrobtų vakariečių žudymą.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
