janulevičius

Beveik 7 iš 10 Lietuvos gyventojų laikosi nuomonės, kad šalies gynyba ir sauguma turėtų būti svarbiausias politikų prioritetas, o pusė šalies gyventojų sutinka, kad Lietuva gynybai skirtų 4 proc. bendrojo vidaus produkto. Patys verslininkai siūlo lėšas krašto apsaugai trumpalaikėje perspektyvoje didinti skolinantis. Visgi, verslo atstovai tikina iš politikų kol kas pasigendantys politinės valios priimti krašto apsaugai būtinus sprendimus.

Vakar susitikau su senu Lietuvos pramonininkų konfederacijos partneriu, Estijos darbdavių konfederacijos (Eesti Tööandjate Keskliit) generaliniu direktoriumi Arto Aas. Aptarėme gana skaudžią temą: kas galėjo pagalvoti, kad ateis laikas, kai iš Estijos politikų mokysimės, ko tikrai negalima daryti.

Lietuva turėtų kuo greičiau atsiskaityti už likusius rodiklius ir pateikti prašymus gauti likusias Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) plano lėšas, mano pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius. Anot jo, įliejus šiuos finansus į šalies rinką, tai ne tik atgaivintų pramonės sektorių, bet ir užtikrintų didesnį gynybos finansavimą. „Manau, kad reikėtų dabar paskubėti.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad norėdamos didinti konkurencingumą Europos Sąjungos (ES) šalys turi kurti bendrą kapitalo rinką. Tam, pasak pramoninkų atstovo, padėtų ir palaipsniška Vakarų valstybių žalioji transformacija, kuria būtų mažinama šalių priklausomybė nuo iškastinio kuro iš nedemokratinių valstybių. „Kuo daugiau to kapitalo lieka pas mus viduje, tuo geresnė prieiga prie jo yra toje pačioje Europos Sąjungoje.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vadovas Vidmantas Janulevičius teigia, kad šalies verslus jungiančios organizacijos pritaria 1 proc. pelno mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) padidinimui gynybos tikslais. Visgi, jis pabrėžia, kad tokie pakeitimai turi būti daromi išsiaiškinus, koks bus planuojamų pokyčių poveikis verslui ir ekonomikai. „Verslas remia iniciatyvą gynybos finansavimui skirti 4 proc. nuo BVP ir dar daugiau.

Mokesčių didinimas Estijoje lėmė itin suprastėjusius šalies ekonominius rodiklius, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius. Pasak jo, mažmeninė prekyba, išskyrus prekybą automobiliais ir motociklais, palyginus šių metų sausį su 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu, susitraukė 6,7 proc. Lietuvos ekonomistų teigimu, įvesdama naujus mokesčius Estija padarė klaidą. „Mažmeninės prekybos apimtys maisto produktais sausio mėn.

Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad esant dabartinei situacijai potencialus susitarimas dėl gynybos mokesčio gali žlugti. Pasak jo, jeigu susitikime dėl gynybos finansavimo nedalyvauja opozicijos atstovai, kalbėti apie minėtą mokestį nėra labai tikslinga. „Kol kas taip atrodo, panašu. Jeigu nėra opozicijos, kalbėti apie visumą, apie bendrą gynybos mokestį, matyt, nėra labai tikslinga.

Vakar Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kiek ukrainiečių gyvybių nusinešė jau 2 metus trunkantis plataus masto karas su Rusija. 31 tūkst. žmonių aukų. Kiek prarado per tą laiką Rusija? Manau, tiksliai niekada nesužinosime, ir Rusijos gyventojai taip pat nesužinos, kiek gi kainuoja šis „pergalingas“ Vladimiro Putino žygis. Kiek Rusija jau metė savo žmonių į kruviną mėsmalę? Per 400 tūkst.

Toliau ieškome sprendimų, kaip greitai ir efektyviai padidinti gynybos finansavimą. Visos verslo organizacijos šiuo klausimu vieningos – didinti reikia, ir kuo greičiau. Tačiau mano akcentas, kad bedidindami turime nepakenti Lietuvos ekonomikai, kurios bene sparčiausiu augimu Europoje džiaugiamės ne vienus metus. Tam pagrįsti turiu du svarius argumentus. Pirmas: kai per pandemiją Lietuvos ekonomikai gaivinti buvo investuoti 6 mlrd.

Europos Komisija kas mėnesį skelbia įvairių išankstinių ekonominių indikatorių sąrašą. Šie indikatoriai leidžia daryti išvadas apie esamą situaciją ekonomikoje ir jos perspektyvas. Siūlau atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kokioje keblioje situacijoje atsidūrė mūsų kaimynės Estijos ekonomika. Estijos, kurią, neslėpsiu, dar visai neseniai laikiau aiškios ir suprantamos mokesčių sistemos pavyzdžiu. Ir ne kartą siūliau jos keliu eiti mūsų politikams, svarstant naujas mokestines reformas.

Estijai nuo naujųjų metų nusprendus padidinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) nuo 20 iki 22 proc., Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius tvirtina, kad tokio pobūdžio mokesčiai yra lengviausiai įvedami, o Lietuvai taip pat geriau kelti vartojimo, o ne kapitalo mokesčius. „Vartojimo mokesčiai yra vienas iš dalykų, kurie lengviausiai įvedami.

Penktadienį Valstybės duomenų agentūrai paskelbus naujausius pramonės produkcijos pokyčių duomenis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad nors vasara baigėsi teigiamomis nuotaikomis, tai nereiškia, kad visos pramonės problemos jau yra išspręstos. „Yra kuo pasidžiaugti, bet yra ir tikrai nerimą keliančių pokyčių“, – apibendrino jis. Agentūros duomenimis, pramonės produkcija rugpjūtį, palyginus su liepa, padidėjo 3,8 proc.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad priėmus Vyriausybės siūlomus mokesčių pakeitimus kapitalas Lietuvoje būtų apmokestinamas brangiausiai Rytų Europoje.  Jo teigimu, tokį mokesčių reformos variantą, koks yra siūlomas, reikėtų atidėti.  „Mokesčių didinimas nuves mus prie to, kad nebus kam investuoti į Lietuvą, nes šiandien tai yra brangiausia šalis kapitalui.

Žalioji transformacija yra galimybė tiek Lietuvos, tiek Europos pramonei nepriklausyti nuo trečiųjų šalių, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas. Vidmanto Janulevičiaus teigimu, dabar žinoma kaip fintech šalis Lietuva gali užsitarnauti ir energytech vardą.  „Dabar pasaulyje mes žinomi kaip fintech šalis, kitas žingsnis bus tapti ir energytech šalimi.

Elektros kainoms nemažėjant, Lietuvos verslas nesugebės konkuruoti su užsienio verslu, sako stambūs šalies verslininkai. Verslai jau dabar ieško trumpalaikių ir ilgalaikių priemonių šiai krizei spręsti. Apie vieną didžiausių energijos krizių per kelis dešimtmečius verslininkai kalbėjo TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. Pastebi konkurencijos problemą „Linas Agro Group“ priklauso daugybė paukštynų.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ketvirtadienį susitinka su Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu Vidmantu Janulevičiumi aptarti verslo ateitį.  Pasak jo atstovės Daivos Rimašauskaitės, bus kalbama apie sąlygas verslo plėtrai.  „Kalbėsime apie sąlygas, ko reikia, kad dabartinėje sunkioje situacijoje, kai elektra brangsta ir visa kaita, kas reikalinga, kad verslo plėtrai sąlygos būtų gerinamos“, – BNS sakė D. Rimašauskaitė.

Šių metų verslo nuomonės lyderių įtakos indekse – nemažai naujų vardų. Tarp dvidešimties aktyviausiai pastaruosius metus komunikavusių nuomonės lyderių atsidūrė Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, „Brandnomikos“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas teigia, kad dėl Kinijos taikomų neoficialių sankcijų problemų dabar patiria apie 60 Lietuvos įmonių. Pasak Vidmanto Janulevičiaus, Lietuvos nepasiekia per 1200 konteinerių, kurių preliminari vertė – apie 240 mln. eurų. Jeigu situacija nesikeis, pagal pesimistinį scenarijų, jo teigimu, kitąmet Lietuvos įmonės dėl Kinijos įvestų apribojimų gali patirti apie 300 mln. eurų nuostolių.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas pranešė, kad antradienį ryte Lietuva atsirado Kinijos muitinės sistemose ir kelios šalies bendrovės galėjo išsiųsti savo krovinius į Kiniją. Tačiau išryškėjo naujų Kinijos spaudimo priemonių Lietuvos verslui, portalui „15min“ sakė Vidmantas Janulevičius.  Pasak jo, pastebima, kad ribojamas kiniškų prekių eksportas iš Kinijos uostų į Lietuvą.

Konfliktas su Kinija greitai nenurims ir gali trukti net 5 metus, teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ V. Janulevičius pranešė, kad pramonininkai pajautė sankcijų kainą ir dabar į Kiniją įvažiuoti negali ir mineralinis kuras bei trąšos. Ponas Vidmantai, praėjusią savaitę girdėjome, kad Lietuva yra ištrinta iš Kinijos muitinės sistemos. Tai reiškia, jog negalime įvežti savo prekių.

Visos į Seimą patekusios partijos yra labai susijusios su pažangiomis ekonomikos kryptimis bei žmonių gerove, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vadovas. Vidmantas Janulevičius tikisi, kad nauja valdžia atspindės verslo lūkesčius.

Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas, įmonių grupės „BOD Group“ vadovas Vidmantas Janulevičius skiriasi su savo žmona Gabriele.  Šia žinia V. Janulevičius pranešė socialiniame tinkle „Facebook“. „Skyrybos yra labai skausmingas gyvenimo etapas visiems. Nors skyrybos skaudus dalykas, kartais tai žingsnis į priekį. Mes santuokoje kartu gyvenome 20 metų. Deja, mūsų porai nepavyko eiti tuo pačiu keliu ir toliau. Didžiausias mūsų bendras užgyventas turtas yra mūsų dukros.

Visame pasaulyje vis garsiau kalbama apie antrąją koronaviruso bangą. Tačiau naujasis Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas ir verslininkas Vidmantas Janulevičius sako, kad jai sukauptų „lašinių“ Lietuvos verslas beveik nebeturi. Tad antroji krizė jam smogtų skaudžiau.

Milijardinės vertės uždarymo projektus įgyvendinančiai Ignalinos atominės elektrinei (IAE) išmontavimo darbams gali prireikti apie 1,2 mlrd. eurų, kurių Europos Sąjunga, pasibaigus šiai finansinei perspektyvai, skirti neketina, sako IAE vadovas Darius Janulevičius. „Bendrai eksploatavimo nutraukimas kainuos apie 3 mlrd. eurų. Kas mane šiandien neramina yra tai, kad Europos Komisijos ir Europos Sąjungos pozicija, kuri mums iš principo negarantuoja likusio finansavimo iki pabaigos, apie 900 mln.

Ignalinos atominės elektrinei (IAE) nuo pirmadienio pradeda vadovauti Darius Janulevičius. Jis iki šiol dirbo bankrutuojančios investicijų bendrovės „Lime Investments“ (buvusios „Hermis Capital“) direktoriumi. „Savo ligšioliniame darbe D.Janulevičius yra sukaupęs didelę projektų valdymo ir įmonių restruktūrizavimo patirtį.

 Balsas.lt paneigia paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis. 2012 m. gegužės 28 d. interneto portale www.balsas.lt publikacijoje „Kovą su gaujomis žlugdo teismų nuosprendžiai“ buvo publikuojami tokie tikrovės neatitinkantys teiginiai: „Manoma, kad ne tik jam, bet ir kitiems gaujoms nariams išvengti baudų kaskart padėdavo iki šiol Vilniaus kelių policijos rinktinėje dirbantis Juzefas Janulevičius“, „Kad šis kelių policininkas palaikė ryšius su gaujos nariais, patvirtina nuotraukos, kur...

Seimo mėginimas ginti autorių teises, avansu apmokestinant galutinius vartotojus – ne išeitis, mano bendrovės „Baltic Optical Disc“ vadovas Vidmantas Janulevičius. „Mes pasisakome už autorių teises, bet šiuo įstatymu buvo suinteresuoti ne tikrieji autoriai, o įvairios iš to gyvenančios asociacijos, kurios skuba kuo daugiau nulupti“, – sakė V. Janulevičius portalui Balsas.lt.