Pasak Vidmanto Janulevičiaus, Lietuvos nepasiekia per 1200 konteinerių, kurių preliminari vertė – apie 240 mln. eurų. Jeigu situacija nesikeis, pagal pesimistinį scenarijų, jo teigimu, kitąmet Lietuvos įmonės dėl Kinijos įvestų apribojimų gali patirti apie 300 mln. eurų nuostolių.
Anot V. Janulevičiaus, Kinija kol kas apskritai neigia, kad yra kokių nors trikdžių, nes įprastų prekių eksporto į Lietuvą ji kol kas nestabdo – trikdžių kyla tik su pramonės paskirties prekėmis.
„Paprastos prekės buitiniams vartotojams ir nesusijusios su pramone juda. Problema yra su pramoninės paskirties prekėmis – įvairiais komponentais, mikroelektronikos dalimis, kurios Lietuvoje yra integruojamos į didesnį įrenginį. Jeigu tie trikdžiai tęsis, tos įmonės turės sustoti, nes be šių komponentų jos negali užbaigti galutinio produkto“, – BNS sakė V. Janulevičius.
„Progreso jokio kol kas neturime“, – pridūrė pramonininkų vadovas.
Pasak V. Janulevičiaus, Lietuva šiuo metu patiria beprecedentį spaudimą iš Kinijos ir viena jo neatlaikys.
„Iš tų 1,2 mlrd. eurų vertės importuojamų prekių iš Kinijos į Lietuvą apie du trečdalius sudaro pramoninės paskirties prekės – įvairios žaliavos, komponentai. Tai, mano preliminariais skaičiavimais, jeigu tokia situacija tęsis, kitąmet Lietuvos įmonės per metus patirs apie 300 mln. eurų nuostolių“, – sakė V. Janulevičius.
Pasak LPK generalinio direktoriaus Ričardo Sartatavičiaus, su Kinijos sankcijomis anksčiau jau buvo susidūrusios ir kitos ES valstybės, tačiau iki šiol nebuvo apribojimų per trečiąsias šalis.
„Mes galėjome įvertinti, koks dėl sankcijų gali būti atotrūkis su importu, eksportu, bet tikrai nebuvo įvertinti du dalykai – kad stabdys jau apmokėtas prekes siųsti iš Kinijos į Lietuvą ir bandys daryti poveikį mums per trečiąsias šalis, kitaip sakant, tiek vokiečiams, tiek kitiems mūsų partneriams sakys, kad jeigu jūs nenutrauksite su Lietuva santykių, mes jūsų produkcijos su lietuviškais komponentais nepirksime arba nutrauksime ryšius“, – BNS sakė R. Sartatavičius.
LPK trečiadienį kreipėsi į aukščiausius šalies vadovus, ragindama imtis neatidėliotinų veiksmų dėl Kinijos veiksmų prieš Lietuvą ir jos įmones, siekiant įtraukti šį klausimą į ES institucijų darbotvarkę. Pasak laiško autorių, iki šiol nematoma jokio ES institucijų įsitraukimo ir paramos Lietuvai ir jos įmonėms.
Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai šią savaitę taip pat įspėjo Vyriausybę, kad dėl Kinijos įvestų ribojimų vokiečių investuotojams gali tekti uždaryti gamyklas Lietuvoje, jei nebus rastas sprendimas atkurti Lietuvos ir Kinijos ekonominius santykius.
Kinijos komunistų partijos leidinys „Global Times“ šią savaitę pranešė, kad Pekinas gali įvesti ir oficialias ekonomines sankcijas Lietuvai.
Kinija pastaruoju metu reiškė protestus dėl Lietuvos plėtojamų ryšių su Taivanu, šios salos atstovybės atidarymo Vilniuje.
Kinija rudenį sustabdė krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas, be to, buvo išbraukusi Lietuvą iš muitinės sistemų.
Taip pat skelbiama, jog Kinija spaudžia užsienio įmones gamyboje nebenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų.
