Vidmantas Janulevičius portalui 15min.lt sakė, kad tai yra vidutinės ir stambesnės įmonės, kurių jis neįvardijo.
„Kai kurioms įmonėms buvo mažinami limitai – tiems, kas naudodavosi kredito eksporto agentūra. Antras dalykas, išilgėjo tiekimo grandinės ir kartais – tyčia ar netyčia – į Lietuvą kroviniai juda 20 dienų ilgiau nei į šalia esančias Latviją ir Lenkiją“, – komentavo V. Janulevičius.
Rugpjūčio mėnesį Kinijos valstybinė kreditų draudimų agentūra sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas. Tai reiškia, kad dalis verslo už prekes iš Kinijos nuo šiol turi atsiskaityti iš anksto.
LPK prezidento manymu, aštuonioms įmonėms, kurios jau kreipėsi į URM, gali būti ieškoma alternatyvių tiekėjų. 15min.lt žiniomis, kai kurios įmonės dėl situacijos Kinijoje bendrauja ir su Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Pasak URM, verslo ryšių su Kinija turi Lietuvos bendrovės, dirbančios aukštųjų technologijų, žemės ūkio ir maisto perdirbimo, medienos bei tekstilės sektoriuose, logistikoje.
URM žada šiuos klausimus iškelti ES Vadovų tarybos strateginėje diskusijoje dėl Kinijos spalio 5 dieną.
