islamas karimovas

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė užuojautą dėl Uzbekistano prezidento Islamo Karimovo mirties. „Šiuo sudėtingu Uzbekistanui metu noriu palinkėti susiklausymo ir stabilumo. Tik vienybė, pagarba žmogaus teisėms ir taika valstybėje gali užtikrinti Uzbekistano žmonių gerovę ir saugumą“, – pranešime teigia D.Grybauskaitė. Uzbekistano prezidentas Islamas Karimovas mirė penktadienį po insulto praėjusį šeštadienį, sakoma oficialiame vyriausybės ir parlamento pranešime.

  Uzbekistano prezidentas Islamas Karimovas mirė penktadienį, rugsėjo 2 dieną, po insulto praėjusį šeštadienį, sakoma oficialiame vyriausybės ir parlamento pranešime.   „2016 metų rugsėjo 2 dieną po sunkios ligos iš gyvenimo pasitraukė iškilus valstybės ir politikos veikėjas, Uzbekistano prezidentas Islamas Abduganijevičius Karimovas“, – sakoma pranešime. Laidotuvės vyks šeštadienį Smarkande. I.Karimovas mirė eidamas 79-uosius; šalį jis valdė ilgai nei 26 metus.

Uzbekistano 78 metų prezidentas Islamas Karimovas po kraujo išsiliejimo į smegenis yra gydomas intensyviosios slaugos palatoje, pirmadienį socialinėje žiniasklaidoje pranešė jo jaunesnioji dukra.

Rusija plėtos santykius su Uzbekistanu – pagrindine Vidurinės Azijos valstybe, antradienį per susitikimą su Uzbekistano prezidentu Islamu Karimovu sakė Vladimiras Putinas, praneša „RIA Novosti“. „Mes gerbiame Uzbekistano žmonių, ekonomikos ir gamtos išteklių potencialą. Mes visada vertinome ir toliau vertinsime Uzbekistaną kaip vieną svarbiausių valstybių regione“, – sakė V. Putinas.

Uzbekistano senatoriai pirmadienį priėmė įstatymą, kuriuo sutrumpino prezidento kadenciją nuo septynerių iki penkerių metų, informuoja „RIA Novosti“. „Šį įstatymą inicijavo prezidentas (...), kad sustiprintų demokratiško valdymo principus“, – sakė senato atstovas. Uzbekistano autokratas lyderis 73-jų Islamas Karimovas šalį valdo nuo 1989 metų. Žmogaus teisių gynėjai buvusį komunistų vadovą kaltina rimtais žmogaus teisių pažeidimais ir bandymu užčiaupti kitos politinės nuomonės asmenis.

Uzbekistanas yra gana uždara valstybė, todėl dažnai sunku suprasti, kas ten vyksta iš tikrųjų (pavyzdžiui, ligi šiol nėra žinomos realios 2005 m. Andižano įvykių priežastys). Nuo pat nepriklausomybės paskelbimo šalį valdo griežtai autoritarinis lyderis Islamas Karimovas. Visą tą laiką jo valdžia buvo nekvestionuojama, bet žmonės turi vieną nepataisomą savybę – mirti. Sensta ir I. Karimovas.

Paskutiniai „WikiLeaks“ paviešinti JAV diplomatiniai įrašai rodo, kad Uzbekijoje yra „paplitusi korupcija“, šalies vadovo dukra yra „labiausiai nekenčiamas asmuo šalyje“, skelbia „The Daily Mail“. Žavinga, tačiau prieštaringai pagarsėjusi Gulnara Karimova, kurios tėvas Islamas Karimovas valdo Uzbekiją nuo 1990 metų, manoma, yra įsitraukusi į bet kokį pelningą verslą šioje Centrinės Azijos šalyje.

Esminis Rusijos geopolitinės situacijos peržiūrėjimas, įvykęs pasibaigus prezidento Boriso Jelcino erai, atskleidė gerokai susilpnėjusias šalies pozicijas Centrinėje Azijoje. Iš esmės Rusija beveik dešimtmetį buvo pasitraukusi iš šio strategiškai svarbaus regiono. Tokią situaciją stengėsi išnaudoti kitos pasaulio galybės, pirmiausia JAV ir Kinija. Kremliaus šeimininku tapus Vladimirui Putinui, Rusija pradėjo dėti sistemingas pastangas turėtai įtakai Centrinėje Azijoje susigrąžinti.

Iki santykių su JAV atšalimo 2005 m. Uzbekistano karius dažnai rengė Vakarų valstybių instruktoriai. Dabar, atšalus Taškento ir Maskvos santykiams, Uzbekistano ir NATO šalių bendradarbiavimas turėtų vėl suaktyvėti. defenselink.mil nuotrauka Šią savaitę Rusijoje, Kazachstane ir Baltarusijoje prasidėjo plataus masto kariniai mokymai, kuriuose dalyvauja prorusiškos Kolektyvino saugumo sutarties organizacijos (KSSO) narės.

Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas kitą savaitę su oficialiu vizitu lankysis Kazachstane, Tadžikistane, Kirgizijoje ir Uzbekistane.Ministrą Vidurinės Azijos šalyse balandžio 15-21 dieną lydės Krašto apsaugos, Susisiekimo ir Žemės ūkio ministerijų pareigūnai, Lietuvos verslininkai.Kaip pranešė URM, Lietuvos delegacija aptars glaudesnio Lietuvos ir šių Vidurinės Azijos šalių bendradarbiavimo perspektyvas, galimybes užmegzti ekonominį ir energetinį dialogą.

Tarptautinė Helsinkio žmogaus teisių federacija teigia (http://www.ihf-hr.org/documents/doc_summary.php?sec_id=3&d_id=4052), kad Andižane ir netoli jo prieš savaitę Uzbekistano karinės pajėgos sušaudė iki tūkstančio protestuotojų. Liudininkai pasakoja (http://www.fergana.ru/main.

Tarptautinė Helsinkio žmogaus teisių federacija teigia (http://www.ihf-hr.org/documents/doc_summary.php?sec_id=3&d_id=4052), kad Andižane ir netoli jo prieš savaitę Uzbekistano karinės pajėgos sušaudė iki tūkstančio protestuotojų. Liudininkai pasakoja (http://www.fergana.ru/main.

Uzbekistano sostinės Taškento oro uoste antradienį vakare sudužus sovietų gamybos keleiviniam lėktuvui JAK-40 žuvo 37 žmonės, tarp jų - aukšto rango Jungtinių Tautų (JT) pareigūnas. Po katastrofos dideliame plote mėtėsi žmonių kūnų dalys. Valstybinės naujienų agentūros UzA paskelbtame pranešime sakoma, kad visi lėktuve buvę žmonės - 32 keleiviai ir penki įgulos nariai - žuvo. Iš Termezo miesto Afganistano pasienyje į sostinę atskridęs lėktuvas sudužo tūpdamas. "19 val. 27 min.

Taškento oro uoste antradienį vakare sudužo keleivinis lėktuvas JAK-40, bet pareigūnai kol kas neturi informacijos apie aukas ir nukentėjusiuosius. Rusijos naujienų agentūra ITAR-TASS, remdamasi neoficialiais šaltiniais, praneša, kad per katastrofą žuvo 37 žmonės. Teisėsaugininkai atmeta teroro akto galimybę. Pirminiais duomenimis, lėktuvas nukrito dėl didelio debesuotumo. "Reuters" korespondentas iš įvykio vietos taip pat praneša, kad yra žmonių aukų.

Šiandien (08.11) Vakarų laikraščiai rašo, kaip NATO perima misiją Afganistane, nagrinėja Alijevų dinastijos pradžią ir gailisi antrąkart žūstančio “Titaniko”. Užsienio spaudą apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Virgis Valentinavičius. Amerikos sostinės dienraštis “Washington Post” rašo, jog afganai ragina NATO išplėsti taikos palaikymo misiją visame Afganistane.