Šiandien (08.11) Vakarų laikraščiai rašo, kaip NATO perima misiją Afganistane, nagrinėja Alijevų dinastijos pradžią ir gailisi antrąkart žūstančio “Titaniko”. Užsienio spaudą apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Virgis Valentinavičius.
Amerikos sostinės dienraštis “Washington Post” rašo, jog afganai ragina NATO išplėsti taikos palaikymo misiją visame Afganistane. Afganistano vyriausybės pareigūnai sveikina tai, jog šiandien Santarvė perima vadovavimą ISAF, arba tarptautinėms saugumo stiprinimo pajėgoms. Dėl taikdarių buvimo Kabulas laikomas iš esmės saugiu, tačiau likusią šalies dalį valdo besivaržantys karo vadai, dažnai kariaujantys tarpusavyje, o didelėse srityse šalies rytuose ir pietuose, prie Pakistano sienos, vyksta vangus partizaninis karas, kurį kariauja Talibanas.
Amerikiečių dienraštis “Wall Street Journal Europe” skelbia, jog NATO buvo nurašyta per Irako barnį, bet šiandien perima misiją Afganistane. Pirmą kartą per penkiasdešimt ketverių metų istoriją Santarvė veiks ne Europoje - tai ir istorinė, ir strateginė takoskyra. Dar anksti skelbti Irako barnio pabaigą, tačiau faktai rodo, jog šaltąjį karą kartu laimėjusios Vakarų demokratijos pradeda suprasti didžiausius naujojo šimtmečio saugumo iššūkius. NATO vyriausiasis karo vadas, Amerikos generolas Džeimsas Džounsas sako, jog Santarvė “persitvarko į globalinę organizaciją”. Pasak jo, sena gynybos grupė turi mokytis būti aktyvi, greitai nusiųsti pajėgas į bet kurį pasaulio tašką, užbėgti grėsmėms už akių, o ne tik atremti užpuolimą. Tačiau dar daug reikia nuveikti - europiečiai turi padaryti tai, ką seniai reikėjo padaryti: pertvarkyti ginkluotąsias pajėgas, pritaikyti jas šiandienos reikmėms.
Britų dienraštis “Financial Times” rašo, jog Jungtinės Tautos ir nevyriausybinės organizacijos spaus Šiaurės Atlanto Santarvę patruliuoti atokesnėse vietose Afganistane, ne tik sostinėje Kabule. Tam reikia pakeisti NATO mandatą Afganistane. Pasitraukiantis vokiečių-olandų taikos palaikymo pajėgų karo vadas generolas Norbertas fon Heistas tvirtina, jog naujam mandatui papildomai reikia mažiausiai dešimties tūkstančių kareivių. Keli NATO nariai jau pareiškė, kad jų pajėgos perkrautos misijų Balkanuose ir kitur, o Didžioji Britanija užsiėmusi Irake. “Financial Times” primena, jog Afganistano taikos palaikymo pajėgas sudaro pusšešto tūkstančio vyrų, tarp jų beveik du tūkstančiai kanadiečių, pusantro tūkstančio vokiečių, per penkis šimtus prancūzų, pustrečio šimto britų ir per šimtą amerikiečių. Tačiau Amerika laiko dvylika tūkstančių kareivių ne Kabule savo operacijai “Tvari taika” prieš “Al Qaeda”.
Dienraštis “Washington Post” spausdina Maskvos analitikės Mašos Lipman straipsnį “Dinastijos gimimas”, kuriame ji rašo, kad jei Geidaro Alijevo sūnus taps prezidentu po tėvo mirties, tai bus pirmas po TSRS žlugimo dinastinis sosto paveldėjimas posovietinėje šalyje. Geidaro Alijevo kolegos Vidurio Azijoje - jaunesni, jiems dar nerūpi sosto paveldėjimo problema. Kita vertus, kai kurie jų demonstruoja polinkį į monarchizmą. Štai Kazachijos prezidentas Nursultanas Nazarbajevas ištekino dukrą už Kirgizijos prezidento Askaro Akajevo sūnaus, nors santuoka greitai iširo. Komunizmo priespaudos nebėra, bet Vidurio Azijoje jos nepakeitė demokratija - visi Vidurio Azijos valdovai mėgaujasi neginčijama autokratine valdžia, o įstatymų leidyba naudojama tik jų kadencijoms pratęsti. Tarybiniais laikais komunistų nomenklatūra buvo glaudžiai suaugusi su gentine ir klanine visuomenės sandara, trys iš penkių pirmųjų komunistų partijos sekretorių Vidurio Azijoje išlaikė valdžią - tai Nazarbajevas, Uzbekijos prezidentas Islamas Karimovas ir Turkmėnijos prezidentas Saparmuradas Nijazovas.
Dienraštis “New York Times” teigia, jog pavojingiausias šiuolaikinio pasaulio masinio naikinimo ginklas yra ne atominė bomba, o automatas. Mažieji ginklai kasmet nužudo pusę milijono žmonių. “Kalašnikov” automatai žudo amerikiečių kareivius Irake, Liberijos niekdarius paverčia pavojingais karo vadais ir leidžia Kongo dvylikamečiams terorizuoti kaimynus. AK-47 įsigijimo lengvumas virtuvės nesutarimus paverčia karais. Suvaldyti mažųjų ginklų plitimą nėra lengva. Dauguma ginklų pardavimo sandorių prasideda kaip teisėti, o virsta sandėriais su pogrindiniais pirkėjais. Būtina suvienodinti ginklų žymėjimą, sugriežtinti ginklų eksporto taisykles, pirmiausia didžiausiems eksportuotojams - Amerikai, pagrindinėms Europos valstybėms, Kinijai, Izraeliui, Rusijai ir kelioms kitoms buvusioms komunistinėms šalims.
Amerikos dienraštis “Chicago Tribune” ragina Europos Sąjungą ryžtingiau spausti Iraną dėl branduolinio ginklo programos. Pereitą dešimtmetį Europos valstybės laikėsi švelnesnės nuostatos dėl Teherano, siekdamos palaikyti prezidentą-reformininką Mochamedą Chatamį. Regis, kad Europa pamažėl daro išvadą, jog šita strategija nepadeda sustabdyti Irano branduolinių ambicijų. Chatamis gynė Irano teisę statyti branduolinius reaktorius esą civilinėms reikmėms. Tai neįtikina, nes Irano vadovai slėpė branduolinio ginklo kūrimo programą daugiau nei dešimt metų ir neįstengė atsakyti į paprasčiausius klausimus. Europos Sąjunga neseniai sustabdė derybas dėl naujo prekybos pakto su Iranu, reikalaudama pasirašyti papildomus Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties protokolus, pagal kuriuos įsileistų griežtesnę branduolinę inspekciją. Europos Sąjungos strategijos pasikeitimas yra išmintingas ir sveikintinas, - rašo “Chicago Tribune”, bet dabar žodžius reikia paremti darbais -jei Iranas spyriosis, labai svarbu, jog Amerika ir Europa sudarytų bendrą frontą Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje.
Dienraštis “New York Times” rašo apie “Titaniką”, kurį puola rūdys ir šimtai lobių ieškotojų, filmų kūrėjų bei turistų: viena turistų pora susituokė mažame povandeniniame laive virš “Titaniko” pirmgalio. “Titaniko” liekanos sparčiai yra. Garsiausias pasaulyje paskendęs laivas buvo rastas 1985-aisiais trijų kilometrų gylyje, sulūžęs į dvi dalis. Tuomet atradėjai paskelbė, jog septyniasdešimt metų ledinėje tamsoje skendėjęs korpusas gerai išsilaikęs. Tačiau “Titaniką” silpnai gina įstatymai, neatbaidantys paskendusio laivo legenda susižavėjusių žmonių, niekas nesaugo ir nuo rūdžių, ėdančių druskų bei korpusu mintančių mikrobų. Per paskutinį dešimtmetį “Titaniką” aplankę narai praneša apie greitėjantį korpuso irimą. Nebėra stebėtojo punkto ant stiebo, iš kurio jūreivis pranešė apie ledkalnį, nebėra priekinio stiebo, suknežo kapitono kajutė, kurioje jis ilsėjosi, kai “Titanikas” užplaukė ant ledkalnio, nebėra užpakalinio denio, kuriame susirinko keleiviai skęstant laivui.
