Iki santykių su JAV atšalimo 2005 m. Uzbekistano karius dažnai rengė Vakarų valstybių instruktoriai. Dabar, atšalus Taškento ir Maskvos santykiams, Uzbekistano ir NATO šalių bendradarbiavimas turėtų vėl suaktyvėti. defenselink.mil nuotrauka
Šią savaitę Rusijoje, Kazachstane ir Baltarusijoje prasidėjo plataus masto kariniai mokymai, kuriuose dalyvauja prorusiškos Kolektyvino saugumo sutarties organizacijos (KSSO) narės. Šiuo metu KSSO narės yra Rusija, Baltarusija, Armėnija, Kazachstanas, Kirgizija, Uzbekistanas ir Tadžikistanas. Tačiau Uzbekistanas demonstratyviai atsisakė dalyvauti mokymuose, tuo sukeldamas rimtą sumaištį Maskvoje.
Rusija pagrįstai nuogąstauja, kad Uzbekistanas keičia strateginį partnerį ir vėl pradeda glaudžiai bendradarbiauti su JAV.
Kratėsi kolonijinio paveldo
Po Sovietų Sąjungos žlugimo Centrinės Azijos Respublikos pasuko gana skirtingais keliais. Tadžikistano bei Kirgizijos vadovai užėmė Rusijai palankią poziciją, panašiu keliu pasuko gamtinių išteklių turtingas Kazachstanas. Uzbekistanas nuo pat pradžių ėmė laikytis didesnės distancijos nuo Rusijos. O Turkmėnija tapo visiškai uždara valstybė, griežtai besilaikanti tarptautinio neutraliteto principų. Visose šalyse įsitvirtino autoritarinis režimas.
Uzbekistanas gana ryžtingai kratėsi „postkolonijinio paveldo“ – šalyje neliko paminklų „amžinai rusų ir uzbekų draugystei“, sovietiniams veikėjams ir netgi rusų kultūros žmonėms. Taškente, kur sovietmečiu buvo pastatyta nemažai paminklų rusų poetams, rašytojams, išliko tik obeliskas Aleksandrui Puškinui. Visiškai skirtingi procesai vyko kaimyninėje Kirgizijoje, kur rusų kalbai suteiktas antrosios valstybinės kalbos statusas (nors šią kalbą gimtąja laiko tik 14 proc. visų gyventojų).
Prieš dešimtmetį Uzbekistanas pradėjo sprūsti iš Rusijos įtakos zonos. 1999 m. KSSO narės turėjo šią sutartį pratęsti. Rusija, Baltarusija, Armėnija, Kazachstanas, Kirgizija ir Tadžikistanas sutartį pratęsė, o Uzbekistanas, Azerbaidžanas ir Gruzija atsisakė tą padaryti.
Po 2001 m. rugsėjo 11-osios įvykių Vakarų šalims pradėjus operaciją Afganistane, Uzbekistanas tapo vienu svarbiausių JAV partnerių Centrinėje Azijoje. Karši–Chanabado oro uostas tapo viena svarbiausių aviacijos bazių, aprūpinančių operaciją Afganistane. Palaipsniui pradėjo augti ir Uzbekistano vaidmuo aprūpinant Afganistano civilius gyventojus bei čia dislokuotas tarptautines pajėgas nekarinės paskirties kroviniais, kurių didelė dalis įvežama per Uzbekistano pasienio miestą Termezą. Tuo metu, kai Kirgizijos ir Tadžikistano kariuomenių karius mokė rusų instruktoriai, uzbekų kariai tapo dažni svečiai JAV kariuomenės kovinio rengimo centruose.
Apgavo Maskvą
Amerikiečių ir uzbekų bendradarbiavimui smūgį sudavė 2005 m. skerdynės Uzbekistano mieste Andižane, kur prezidentui Islamui Karimovui ištikimos saugumo pajėgos susidorojo su demonstrantais. Taškento teigimu, ten buvo nuslopintas „islamistų maištas“, tačiau Uzbekistanas taip ir nesugebėjo paaiškinti, kodėl gatvėse yra ir dešimčių moterų bei vaikų lavonai. Vašingtonas, iki to laiko pro pirštus žiūrėjęs į žmogaus teises Uzbekistane, griežtai pasmerkė žudynes bei netrukus sulaukė I.Karimovo nurodymo pasiimti savo karius ir lėktuvus iš bazės Karši–Chanabade.
Amerikiečių laimei, jie turėjo avia cijos bazę Manase (Kirgizijoje), į kurią perkėlė pajėgas iš Uzbekistano. Kirgizai labai gudriai bendradarbiauja ir su Vašingtonu, ir su Maskva. Nuo amerikiečių bazės Manase iki rusų aviacijos bazės Kante – vos 30 kilometrų. Beje, šiemet Maskva labai spaudė kirgizus išguiti amerikiečius iš Manaso. Kirgizijos vadovas Kurmanbekas Bakijevas pažadėjo, kad „amerikiečių Kirgizijoje neliks“, gavo iš Maskvos 150 mln. dolerių fi nansinės paramos paketą ir... pratęsė sutartį su JAV dėl bazės Manase nuomos. Rusija liko kvailio vietoje.
Pasienio problemos
Prieš ketvertą metų susipykęs su Vašingtonu, Uzbekistano prezidentas Islamas Karimovas pradėjo fl irtuoti su Maskva. Uzbekistanas sugrįžo į KSSO gretas. Draugystė tęsėsi iki šių metų, kai I.Karimovas vėl pradėjo sparčiai gerinti santykius su JAV. Šiemet jau du kartus Taškente lankėsi JAV kariuomenės centrinės vadavietės viršininkas generolas Deividas Petreusas. Po jo antrojo vizito, įvykusio vos prieš dešimt dienų, Uzbekistanas didžiuliam Maskvos nusivylimui atsisakė dalyvauti KSSO pratybose ir leido suprasti, kad neskirs savo karių į šios organizacijos rėmuose kuriamas tarptautines greitojo reagavimo pajėgas. Šios pajėgos turėtų „spręsti konfl iktus NVS šalių erdvėje“. Vienas tokių konfl iktų seniai subrendo Uzbekistano ir Kirgizijos pasienyje, kur valstybių siena iki šiol nebaigta demarkuoti, yra daugiau nei pusšimtis ginčytinų teritorijų. Kirgizijos Ošo srityje net trečdalį gyventojų sudarantys uzbekai seniai nepatenkinti savo padėtimi. Beje, būtent šioje srityje Kirgizija ką tik paprašė dislokuoti Rusijos kariuomenės batalioną. Taip Biškekas bando apsidrausti nuo ryžtingų Taškento veiksmų. O jų imtis Uzbekistanas gali ne tik dėl teritorinių ginčų. Uzbekistanas griežtai protestuoja prieš Rusijos lėšomis fi nansuojamų hidroelektrinių statybą Kirgizijoje ir Tadžikistane, dėl kurių sumažės vandens upėse, tekančiose į Uzbekistano teritoriją ir maitinančiose tenykščius laukus. Riboti vandens ištekliai Centrinėje Azijoje yra viena opiausių tarpvalstybinių santykių problemų.
Uzbekistanui demonstratyviai atsukus nugarą Maskvai, Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas šią savaitę paragino Uzbekistaną aktyviau dalyvauti KSSO veikloje. Nediplomatines spaudimo priemones prieš Taškentą Maskvai sunku panaudoti – nuo rusiškų energetinių išteklių Uzbekistanas yra visiškai nepriklausomas.
Manvydas Vitkūnas
