Sveikata

Yra grybas, kurio žmonės ieško miškuose, tačiau ne ant žemės, o pakėlę galvas. Tai – beržo grybas, arba liaudyje vadinama čaga. Jį vartojantieji giria dėl gydomųjų ir sveikatą stiprinančių savybių. O specialistai primena, kad vaistą nuo nuodo skiria tik dozė. Tad ir Lietuvos juoduoju auksu vadinamą beržo grybą pataria vartoti atsakingai ir neužsiimti savigyda. Panevėžietis Algirdas rodo ant medžio kamieno įsitaisiusį beržo grybą, liaudyje dar vadinamą čaga.

Pastaraisiais metais mokslininkai vis dažniau kalba apie tai, kad žarnynas yra vienas svarbiausių imuninės sistemos organų. Žarnyno mikrobiota – trilijonų mikroorganizmų bendruomenė – vaidina pagrindinį vaidmenį reguliuojant imuninės sistemos veiklą, daro įtaką bendram organizmo atsparumui ligoms ir net emocinei būsenai.

Nors jauna medicinos gydytoja Shadi Fallahradeh Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje dirba tik nuo parėjusių metų gegužės mėnesio, jau teko išgelbėti ne vieno paciento gyvybę. Kaip ir visiems šio skyriaus medikams, taip ir jai, kasdien tenka girdėti pacientų padėkos žodžių, klausytis priekaištų.

Ką tik savo 8-ąjį gimtadienį atšventusi Kamilė šiandien turi kuo džiaugtis – metų pradžioje ji išgirdo pačią geriausią žinią: intensyvus gydymas baigtas, kraujo vėžys įveiktas! Tačiau Kamilė puikiai supranta, ką reiškia ši žinia – tai dar ne pabaiga, gydymas tęsiamas toliau, tiesiog kur kas mažiau laiko teks leisti ligoninėje ir kur kas daugiau namuose, su artimaisiais.

Arbata – vienas populiariausių gėrimų, kurį galima rasti bene kiekvienuose namuose. Negana to, arbatų nauda buvo stebima jau labai seniai – archeologai Kinijoje rado net 2200 metų senumo arbatos lapelių. Anot vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkės Giedrės Stankevičienės, pasirenkant atitinkamas arbatžoles ir tinkamai plikant arbatą, galima ne tik sumažinti patiriamą stresą, pagerinti virškinimą, sumažinti kosulį, bet ir greičiau pasveikti susirgus.

Šiemet kovo 27-ąją pirmą kartą minima Pasaulinė atsakingo vaistų vartojimo diena (angl. World Adherence Day). Iniciatorių – Pasaulinės širdies ir Tarptautinės diabeto federacijų – tikslas  atkreipti dėmesį į netinkamo vaistų vartojimo pasekmes, priminti, kad kas antras pacientas nesilaiko gydymo režimo, ir skatinti lėtinėmis ligomis sergančius asmenis laikytis gydytojų rekomendacijų.

Operacinio anesteziologijos skyriaus vyresnioji slaugytoja Diana Bislienė Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) dirba beveik 27 metus. Karjerą pradėjo kaip pooperacinės palatos slaugytoja, vėliau dirbo anestezijos slaugytoja operacinėje, o dabar pagrindinės jos pareigos – vyresnioji slaugytoja. Ji pasakoja, kad anestezijos slaugytoja yra dešinioji gydytojo anesteziologo reanimatologo ranka ir vienas be kito nelabai gali dirbti.

Daugelis pacientų į gydytoją radiologą kreipiasi tik tada, kai jaučia skausmą, patiria diskomfortą ar atsiranda neįprastų simptomų, tačiau tam tikros ligos ankstyvose stadijose nesukelia jokio diskomforto. Kaip sako BIOFIRST klinikos gydytojas radiologas Tomas Tvarijonas, pradžioje lėtai besivystančios vėžio formos gali būti besimptomės. Vienas iš būdų kaip jas galima aptikti, tai profilaktinė echoskopija.

Pasaulinės atsakingo vaistų vartojimo dienos išvakarėse – trečiadienį – medikai pristatė su verslu kovo viduryje pasirašytą susitarimą dėl skatinimo atsakingai vartoti medikamentus. Anot jų, tai gali padėti gerinti širdies ir kraujagyslių ligų kontrolę Lietuvoje.

Atėjus pavasariui, daugelis džiaugiasi vis ilgėjančiomis dienomis, saule ir šiltesniais orais. Tačiau kartu su gamtos atbudimu padidėja susirgimų peršalimo ir virusinėmis ligomis rizika. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė pasakoja, kodėl pavasarį lengviau susirgti, ir kaip sustiprinti organizmą, kad ligos mus aplenktų. Kodėl pavasarį lengviau susirgti? „Pavasaris – itin permainingas metas. Ryte gali lyti, dieną šviesti saulė, o vakare užklupti stiprus vėjas ar net šlapdriba.

Keturių mėnesių Motiejus, sergantis reta genetine liga achondroplazija, kuri sutrikdo kaulų augimą ir lemia daugybę sveikatos iššūkių, tapo pirmuoju pacientu Lietuvoje, kuriam Kauno klinikose pradėtas taikyti modernus medikamentinis gydymas. Gydymas naujos kartos vaistu vosoritidu šia liga sergantiesiems reguliuoja kaulų augimą ir mažina ligos komplikacijas.  Achondroplazija – itin reta genetinė liga, pasitaikanti maždaug vienam iš 25 tūkst. naujagimių.

Per pastaruosius penkerius metus kompensuojamųjų vaistų vartotojų skaičius Lietuvoje išaugo beveik penktadaliu, o kartu su juo – ir valstybės išlaidos būtinam gydymui finansuoti. 2024 m. vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti skirta rekordinė suma – daugiau nei 600 mln. eurų.

Paskutinį kovo savaitgalį – naktį iš šeštadienio į sekmadienį, laikrodžiai su sukami valanda į priekį, taigi pavasarį, kai pereiname prie vasaros laiko, tarsi „prarandame“ valandą miego. Tačiau nemažai žmonių rytinis pabudimas yra tikras iššūkis bet kuriuo metų laiku, ypač kai suskambus žadintuvui norisi dar bent kelias minutes pasilikti lovoje.

Kasmet Lietuvoje storosios žarnos vėžiu suserga apie 1,7 tūkst. žmonių, o 900 miršta. Pernai Lietuvoje startavo atnaujinta storosios žarnos vėžio prevencinė programa – slaptas tyrimas, kurį vyresni nei 50 metų pacientai gali atlikti tiesiog iš namų. Programoje dalyvauja ir tikrinasi vos pusė žmonių, o iš jų dalis gavusių teigiamą testo atsakymą neatlieka kolonoskopijos, mat tenka laukti eilėse. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Kovo 24-oji – Pasaulinė tuberkuliozės diena, kuri primena visuomenei, sveikatos priežiūros specialistams ir sveikatos politikams, kad reikia bendrų pastangų siekiant pašalinti šią ligą kaip visuomenės sveikatos problemą iki 2035 m. Šių metų šūkis – „Taip! Mes galime įveikti tuberkuliozę: imkimės atsakomybės, investuokime, pasiekime rezultatą!“ Tuberkuliozė (TB) – liga, kurią sukelia tuberkuliozės mikobakterijos, kurios dažniausiai pažeidžia plaučius, tačiau gali pažeisti ir kitus organus (kaulu...

Vitaminų trūkumas organizme gali sukelti įvairius negalavimus, kurie neretai painiojami su ligomis. Be to, mityba ir gyvenimo būdas gali lemti ne tik vitaminų stygių, bet ir jų perteklių. Todėl svarbu stebėti organizmo siunčiamus signalus, įspėja medikai. Ankstyvas vitaminų trūkumo nustatymas padeda išvengti rimtesnių sveikatos sutrikimų ir gerina bendrą savijautą, rašoma pranešime spaudai.

Pastaruoju metu Valstybinei ligonių kasai pateikus metų statistinius duomenis apie vizitų skaičių pas šeimos gydytojus ir specialistus pasigirdo kritikos, kad yra išrašoma per daug siuntimų. Į tai sureagavo ir šeimos gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas. Žemiau pateikiame visą Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidento prof. habil. dr. Juliaus Kalibato komentarą.

Šią savaitę mes vis dar gyvename žiemos laiku, tačiau sekmadienį, 3:00 val. ryto, laikrodžiai bus pasukti viena valanda į priekį ir mes pereisime į vasaros laiką. Laikrodžio sukimas gali turėti neigiamos įtakos mūsų sveikatai, todėl „Eurovaistinės“ vaistininkė Gabija Kruopytė pasakoja, kaip galime iš anksto pasiruošti šiam pokyčiui, rašoma pranešime spaudai.

Prienuose aušinimo skysčiu apsinuodijusi paauglė mirė Kauno klinikose, dar dėl vieno paauglio gyvybės kovoja medikai. Savivaldybė skubiai šaukia pasitarimus, ragina tėvus būti budrius ir stiprina psichologų pajėgas. O medikai sako, kad pastaruoju metu apsinuodijimų tik daugėja.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Siaubinga žinia sukrėtė Prienus. Iš Prienų į Kauno klinikas per savaitę atvežti du penkiolikmečiai paaugliai, apsinuodiję aušinimo skysčiu, kurio, kaip įtariama, išgėrė specialiai.

Švėkšnoje veikiančio Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) Psichiatrijos klinikos filialo darbuotojai pasakoja išgyvenantys neramius laikus. Jie tikina vis girdintys priekaištus dėl nuostolingos veiklos ir net kalbas apie galimą uždarymą, skundžiasi dideliais krūviais ir nurėžtais priedais.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė teigia, kad iš dalies išsprendus eilių gydymo įstaigose „problemėlę“, vienas svarbiausių prioritetų taps papildomų priemokų pacientams klausimas.   „Kalbant apie eilių mažinimus, dabar ši problemėlė yra apspręsta. (...) Labai svarbi užduotis pavasario sesijoje SAM yra priemokų klausimas. Šiai dienai Lietuva yra tikrai prastoje situacijoje pagal tai, kiek žmonės iš savo kišenės moka už sveikatos klausimus. Mes jau tuoj pasieksime 32 proc.

Alus didina vyrų vaisingumą – tokios išvados priėjo amerikiečių „Harvardo“ universiteto mokslininkai, analizuodami porų medicininius duomenis. Didžiausias nėštumų skaičius tarp tų porų, kurios gėrė mažiausiai kavos ir daugiausiai alaus. Tiesa, Lietuvos medikai aiškina, kad alkoholis vaisingumui nieko gero neduoda, priešingai – dideli jo kiekiai mažina tikimybę susilaukti vaikų.  Panevėžio rajone, draugai Povilas ir Petras neslepia, kad mėgsta kartu pasėdėti ir išlenkti bokalą alaus.

Gydytojų kaimuose nebeliko, medicinos punktai dirba po kelias valandas arba jų nebėra, o pakliūti pas gydytojus miestuose vis sunkiau. Taip tvirtina kaimų gyventojai. Tad žmonės džiaugiasi atokiose vietovėse bent kartą per kelis metus sulaukiantys mobilios tyrimų laboratorijos. Gyventojai sako, jiems tas pats, kas finansuoja jų sveikatos tyrimus, svarbiausia, kad tai nieko nekainuoja.

Kartais tokie, atrodo, nedideli organizmo pokyčiai kaip tinstančios kojos, kai nebetinka batai arba kojinės palieka labai gilų įspaudą, staigus svorio augimas ar dusulys gali signalizuoti labai rimtą sveikatos bėdą – širdies nepakankamumą. Santaros klinikų gydytoja kardiologė Kamilė Čerlinskaitė – Bajorė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ daugiau papasakojo apie šį susirgimą. „Daugiausia tai yra širdies ligų pasekmė, sindromas.

Lietuvoje sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) išlieka aukštas, palyginus su ankstesniais gripo sezonais. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, kovo 17–23 d. (12-ąją šių metų savaitę) bendras sergamumo rodiklis padidėjo iki 1593,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų (11-ąją savaitę buvo 1454,4 atvejo 100 tūkst.

Nacionaliniame vėžio centre (NVC) dirbantiems gydytojams svarbu nuodugniai ištirti kiekvieną pacientą, įvertinti jo būklę, ligos stadiją ir paskirti individualią gydymo taktiką. Gydytojai tikina, jog net ir laukiant operacijos, galima kai ką dėl savęs padaryti, kad sumažėtų galimų komplikacijų rizika ir padidėtų išgyvenamumas. Nors vėžys yra gydoma ir, priklausomai nuo stadijos, išgydoma liga, tačiau pacientui, išgirdusiam diagnozę, būna stiprus šokas. „Tai visiškai natūrali pirmoji reakcija.

Apie 10 proc. visų sergančiųjų onkologinėmis ligomis Lietuvoje sudaro storosios žarnos vėžio pacientai, sako medikai.  Atsižvelgdami į duomenis, specialistai ragina dalyvauti prevencinėje programoje ir pabrėžia jos modernizavimo svarbą. „Storosios žarnos vėžys yra didelė problema. Apie 10 proc. visų sergančiųjų vėžiu sudaro sergantieji storosios žarnos vėžiu. 1,7 tūkst.

Nors Lietuvoje yra puikios diagnostikos ir ligų gydymo galimybės, susirgimų tuberkulioze skaičiumi pirmaujame tarp Europos šalių. Ekspertų nuomone, tai daugiausia lemia žmonių sąmoningumo stoka: vengiama laiku kreiptis į medikus, o susirgus pritrūkstama kantrybės nuosekliai gydytis. Norint atkreipti dėmesį į šią klastingą ligą, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) iniciatyva kovo 24-ąją minima Tarptautinė tuberkuliozės diena, skirta informuoti apie užsikrėtimo grėsmes ir simptomus.

Gydymo įstaigos turės skelbti E. sveikatoje ne mažiau kaip keturių mėnesių gydytojų darbo grafikus. Šiuo pakeitimu Sveikatos apsaugos ministerija siekia sudaryti geresnes sąlygas pacientų registracijai, mažinti eiles pas gydytojus ir didinti eilių skaidrumą. „Daugelis įstaigų iki šiol skelbdavo tik vieno mėnesio gydytojų darbo grafikus, o tai reiškia, kad pacientai turėjo galimybę užsiregistruoti vizitui tik šį arba kitą mėnesį.

Tarnybos tikina, kad įspėjimai su baisiomis nuotraukomis apie galimas siaubingas pasekmes sveikatai ant tradicinių tabako gaminių davė rezultatų. Svarstoma, ar panašus ženklinimas neturėtų atsirasti ir ant alkoholinių gėrimų, mat kai kas dar neįsisąmonina, kad jis ne ką mažiau žalingas.   Neseniai skelbta, kad vyriausiasis Jungtinių Valstijų vyriausybės gydytojas Vivekas Murthy paragino ant alkoholinių gėrimų etikečių skelbti įspėjimus apie vėžio riziką.

Mitybos specialistai akcentuoja, kad didesnę dalį dienos riebalų raciono turėtų sudaryti ne sočiosios, o polinesočiosios riebalų rūgštys. Jos skiriamos į omega-3 ir omega-6 riebalų rūgštis. Vis tik konstatuojama, kad pakankamai jų gauti su maistu yra sudėtinga.  Plačiau papasakojęs apie tai, kuo mums svarbios omega-3 riebalų rūgštys, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas teigė, kad šių būtinų medžiagų gauti su maistu ne taip paprasta.

Atrodo, vėžys yra ta liga, apie kurią reikėtų papasakoti, jei ne draugams, tai bent jau giminaičiams. Vis tik vienas dažniausių vėžinių susirgimų, storosios žarnos vėžys, nėra ta tema, kuria žmonės kalba drąsiai. Maža to, gyventojai net ir kviečiami neatvyksta pasitikrinti į vykdomas nemokamas prevencines patikros programas, tikslinių grupių aktyvumas siekia apie 40 proc., sako Nacionalinio vėžio centro Chirurginės onkologijos centro vadovas doc. dr. Audrius Dulskas.

„Power Hit Radio“ laidos „Šok į kelnes“ vedėjai Elena Karalienė ir Saulius Baniulis eterio metu atsakė į klausytojo klausimą apie žolės rūkymo poveikį sveikatai, o užduoti klausimą gydytojui Benediktui Jonuškai aktualiomis sveikatos temomis gali visi norintys radijo stoties internetinio puslapio žaidimų skiltyje „Klausk gydytojo“. Nors medikai nuolat pabrėžia labai rimtas pasekmes žmogaus sveikatai dėl kanapių rūkymo, tačiau didelė visuomenės dalis vis dar tiki mitais apie saugų žolės vartojimą...

Vaistinėse ima trūkti gyvybiškai svarbių vaistų. Žmonės, turintys donorinius organus, blaškosi po Lietuvą ieškodami imunitetą slopinančio vaisto, kuris neleidžia organizmui atmesti donorinio inksto ar širdies. Vaistų gamintojai sako, kad tiekimo sutrikimų Lietuvoje pasitaiko dažniau, nes šalis maža ir nustatytos kainų lubos.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Įsibėgėja sulos sezonas. Kaip sako jos mėgėjai, šiemet jis ankstyvesnis. Klevų sulos kai kas jau skanavo vasario mėnesį, o dar neįpusėjus kovui pasirodė ir beržų sula. Tiesa, šio pavasarinio gėrimo tekėjimą koreguoja permainingi orai. Naktimis spustelėjus šaltukui, teks luktelėti kol vėl sušils. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Panevėžietis Vytautas talpas prie beržo Žaliosios girioje paliko maždaug prieš parą. Ir štai koks rezultatas.

Eilių pas gydytojus mažinimas ir viešojo sektoriaus stiprinimas – vienas svarbiausių naujosios Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybės deklaruojamų prioritetų. Vis tik Valstybinės ligonių kasos suplanuoti paslaugų apmokėjimo pokyčiai gydymo įstaigų vadovų sukėlė nemažą sumaištį. Pasak jų, tai kaip tik kelia grėsmę paslaugų prieinamumui.

Pernai Europoje dvigubai išaugus tymų atvejams įspėjimą siunčia ir Lietuvos gyventojams. Toliau krentant skiepijimo apimtims pernai mūsų šalyje fiksuota 30 susirgimų tymais, kas yra 10 kartų daugiau nei užpernai. Tuo metu prognozuojama, kad sergamumas tymais tik augs.  Kaip ką tik pranešė Pasaulio sveikatos organizacija, tymų atvejų skaičius Europoje 2024 m. išaugo dvigubai ir pasiekė aukščiausią lygį per 25 metus.

Negana to, kad nesitikrina profilaktiškai, net pajutę ar pastebėję susirūpinimą keliančius simptomus, pavyzdžiui, kraują tuštinantis, žmonės delsia kreiptis į gydytojus. Be to, vengia apie tai kalbėti ir su artimaisiais. Toks simptomų ignoravimas neretai baigiasi vėžio diagnoze. Nacionalinio vėžio centro Chirurginės onkologijos centro vadovas doc. dr.

Prabėgo penkeri metai nuo COVID-19 pandemijos pradžios Lietuvoje. Gyventojai vardija labiausiai įstrigusius atsiminimus ir skaudžias pasekmes, kurios lydi juos ir šiandien. Pasak sociologų, dalis žmonių per pandemiją išmoko gyventi vieni, dirbti nuotoliniu būdu, dėvėti kaukes ir prisitaikyti prie karantino sąlygų. Skaičiuojama, kad nuo pandemijos pradžios iki šiandien nuo COVID-19 Lietuvoje mirė beveik 10 tūkstančių žmonių.

Vis daugiau lietuvių pirkti vaistų važiuoja į kaimyninę Lenkiją. Taip TV3 žinioms patvirtino lenkai vaistininkai ir patys kalbinti lietuviai. Žmonės aiškina, kad važiuoja ne iš gero gyvenimo, o kad kai kurie vaistai ten dvigubai pigesni, o kai kurie net penkiskart.  Lietuviai Lenkijoje šluoja medikamentus nuo peršalimo, širdies ligų, perka ir gerokai pigesnius papildus.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) primena, kad organizuoja šachtinių šulinių ir gręžinių (seklesnių nei 50 metrų gylio), kurių vandenį maistui naudoja nėščiosios ir kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus, vandens tyrimus nitritų ir nitratų kiekiui nustatyti. Vandens tyrimai atliekami valstybės biudžeto lėšomis – tereikia kreiptis į NVSC departamentą ar jo skyrių, kurio teritorijoje yra šachtinis šulinys ar gręžinys, ir pateikti prašymą.

Netinkami miego įpročiai yra viena iš dažniausių problemų, su kuria susiduria mūsų visuomenė. Pasaulio miego asociacija miegą įvardija kaip vieną svarbiausių bendros fizinės ir smegenų sveikatos komponentų ir ragina jį laikyti svarbiu sveikatos prioritetu. „Vaikai nuo pat mažens darželiuose yra mokomi, kaip tinkamai valytis dantis, sveikai maitintis, reguliariai sportuoti.

Savaitgalį prognozuojami pavasariškai orai ir šviečianti saulė gali paskatinti praleisti daugiau laiko gamtoje. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė primena, kad erkės jau suaktyvėjo, todėl reikėtų leisti laiką gamtoje atsargiai. Erkės gali pernešti pavojingas ligas, tokias kaip erkinis encefalitas ar Laimo liga, todėl svarbu žinoti, kaip tinkamai pašalinti įsisiurbusią erkę ir ką daryti po įkandimo, rašoma pranešime spaudai.

Daugelis yra susidūrę su ausies uždegimu, kurį lydi itin stiprus skausmas, dažnai prilyginamas danties skausmui. Jis atsiranda staiga, todėl svarbu žinoti, kokių pirmų veiksmų reikėtų imtis. „Eurovaistinės“ vaistininkė Gabija Kruopytė atskleidžia, kas sukelia ausies uždegimą, bei pataria, kaip teisingai jį gydyti.  Kepurė nuo ausies uždegimo neapsaugos „Šaltuoju sezonu ausies uždegimas pasitaiko dažniau, tačiau jį sukelia ne vaikščiojimas be kepurės, kaip mano kai kurie pacientai.

Motinos burnos sveikata glaudžiai susijusi su būsimo kūdikio sveikata. Tyrimai rodo, kad nėštumo metu moters dantų ir dantenų būklė gali turėti ilgalaikį poveikį vaiko burnos sveikatai. Hormoniniai pokyčiai šiuo laikotarpiu didina dantenų uždegimo riziką, o netinkama burnos higiena ar negydytas dantų ėduonis gali lemti, kad ėduonį sukeliančios bakterijos bus perduotos vaikui.  Pasak Kauno klinikų Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos gydytojos vaikų odontologės prof.

Ilgėjančios dienos ir natūrali saulės šviesa už lango daugeliui žmonių leidžia jaustis žvaliems ir energingiems. Tačiau, tarptautinio tyrimo apie miegą duomenimis, iki idealios miego trukmės Lietuvos gyventojams trūksta 1 valandos ir 19 minučių. Pasaulyje šis rodiklis siekia 1 valandą ir 20 minučių. Miego trūkumą dažniausiai lemia nerimas, kurį teigia jaučiantys kas penktas Lietuvos gyventojas, įkyrios mintys ir jausmai arba vidinis polinkis būdrauti, rašoma IKEA pranešime žiniasklaidai.

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) pradeda visuomenės informavimo apie vėžį kampaniją „Po TO“, sieksiančią priminti, kad šios ligos diagnozė dar nėra nuosprendis, o gyvenimas po jos nesustoja. Prie kampanijos palaikytojų jungiasi ir pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė.

Šį pavasarį jau spėjome pasitikti keletą šiltesnių dienų, kurių metu turbūt daugelis žmonių pakeitė avalynę iš žieminių batų į lengvesnius. Vis daugiau laiko lauke praleidžiame aktyviai – daugiau vaikštome ir bėgiojame, tačiau ne visada tam pasirenkame tinkamo dydžio avalynę. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė pasakoja, kad siauresnė avalynė gali spausti kojų nagus ir paskatinti jų įaugimus. Tačiau tai ne vienintelė įaugančių nagų priežastis.

Vitaminas C ne veltui yra linksniuojamas tarp svarbiausių antioksidantų, padedančių sustiprinti imunitetą ir ilgiau išsaugoti jaunystę. Tačiau, nepaisant to, kad dažnas žino, jog organizmui reikia vitamino C turinčių produktų ar maisto papildų, ne visi juos vartoja teisingai. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Giedrė Stankevičienė dalijasi keturiomis netikėtomis, tačiau dažnomis klaidomis, kurios gali trukdyti organizmui pasisavinti reikalingą vitamino C kiekį. 1 klaida.