Pasak biomedicinos mokslų daktaro, štai žiūrint į populiariausias 5 dietas, kurios įvardijamos kaip pačios efektyviausios, pavyzdžiui, Viduržemio jūros, DASH ir panašios, turi vieną bendrą stuburą.
„Tokios mitybos racione gausiai vartojamos pilno grūdo grūdinės kultūros, vaisiai, daržovės, sėklos, riešutai, ankštiniai, jūros produktai. Gyvulinės kilmės, perdirbti produktai yra vartojami tik nedidele dalimi kaip pagardas, papildinys prie tipinių maisto grupių pasirinkimo“, – kalbėjo jis „Žinių radijo“ laidoje „Mokslas suprantamai“.
Stuburas – augalinio pagrindo mityba
T. Vaičiūno aiškinimu, kadangi internetas „skęsta“ nuo informacijos apie įvairias dietas ir jų išvedinius, norėdami nuo to atsiriboti ir atsispirti nuo mokslu grįstų principų gyvensenos medicinos mokslininkų draugijos ir klinicistai pateikia kiek kitokį tokių mitybos principų įvardijimą.
„Tai – ne dieta, o mitybos principai: pilnos struktūros augalinio pagrindo mityba. Iš kur tai kyla? Viduržemio jūros, DASH dietos principai ir remiasi tuo, kas mums yra sveikiausia.
Tai yra gerieji angliavandeniai, gerieji riebalai, visas spektras įvairiausių mikro ir makro elementų, kurie egzistuoja tik fotosintezę atliekančiuose, tai yra augalinio pagrindo produktuose. Mums, lietuviams, nepatogu tai girdėti, nes tiesiog kultūriškai jų mažai vartojame“, – pastebėjo VU dėstytojas.
Pašnekovo aiškinimu, tuo metu visos intervencinės metodikos, epidemiologiniai tyrimai, stebėjimo lauko tyrimai su bendruomenėmis, kurios įvardijamos kaip sveikiausios, patvirtina tokios mitybos naudą.
„Pavyzdžiui, tikriausiai teko girdėti mėlynųjų zonų fenomeną. Tai ten tiesiog kultūriškai susiklostė mano minėti mitybos principai, kur dominuoja augalinio pagrindo produktai ir šalia vartojami nedideli kiekiai gyvulinės kilmės produktai kaip sūriai, sūreliai, mėsos produktai ir t.t.
Ir mano paties mitybos pasirinkimai ir yra, kai kiekvienos dienos racione per pusryčius, pietus ir vakarienę dominuoja augalinio pagrindo produktai“, – kalbėjo T. Vaičiūnas.
Lietuviai suvartoja labai daug pieno produktų
Pašnekovas ne kartą viešai dalinosi, kaip pačiam laikantis tokios mitybos sėkmingai pavyksta valdyti sudėtingą autoimuninį sutrikimą – Krono ligą. Vienas kertinių specialisto mitybos elementų – pieno ir jo produktų eliminavimas.
„Mano atveju, kaip, beje, gali būti ir prie daugelio autoimuninių sutrikimų, vienas iš dirgiklių yra gausiai vartojamas pienas ir jo produktai. Čia labai svarbus akcentas – perteklinis šių produktų suvartojimas. Mūsų kultūroje, galvojant apie tipišką lietuvišką virtuvę, realiai suvartojama labai daug pieno ir jo produktų.
Reikia nepamiršti, kad yra ne tik pienas kaip žaliava, bet ir jogurtai, varškė, pati įvairiausia sūrių gama – Lietuvoje jų vartojame labai daug. Kone kiekvienas šeimos ūkis kasdien suvartoja ganėtinai nemažą kiekį“, – aiškino mokslininkas.
Jis atkreipė dėmesį, kad žmonėms, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių turi lėtinius sutrikimus, ypač autoimuninio tipo, virškinimo trakto sutrikimus, netoleravimą, celiakiją, endokrininės kilmės sutrikimus, perteklinis pieno ir jo produktų vartojimas gali skatinti šių lėtinių ligų simptomatiką.
Didžiausia bėda – ne laktozė
Pasak pašnekovo, manoma, kad didžiausias dirgiklis, kalbant apie pieno produktus, nėra laktozė, kurią dažnai esame linkę kaltinti.
„Taip, laktozės netoleruojantys asmenys turi vengti jos turinčių produktų. Bet kalbu apie kazeiną – tiksliau, jame esančią molekulę IGF-1. Tai tokia specifinė molekulė, kuri laikoma hormoninės kilmės junginiu – gausiai patenkantis į mūsų sistemą jis gali būti neatpažįstamas mūsų imuninės sistemos ir sukelti autoimuninio tipo reakcijas arba bendrai reakcijas į pieną ir jo produktus.
Mano konkrečiu atveju tai buvo tas dirgiklis, kurį eliminavus iš kasdienės mitybos raciono ir tai tapus tik pagardu, o ne maisto baze, buvo labai ženklus pagerėjimas“, – patirtimi dalinosi mokslininkas.
Svarbu ne eliminuoti, o įtraukti
T. Vaičiūnas pabrėžė, kad jei žmogus neturi didesnių fiziologinių nukrypimų nuo normos, nori kuo ilgiau išlikti sveikas, mitybinės grandinės dalis turėtų būti tokia, kad jokių kraštutinumų taikyti neprireiktų.
„Turime atvejus, kai žmogus yra poliligotas, turi dislipidemiją, tai yra padidintą cholesterolį, aukštą kraujospūdį, yra kardiovaskulinių sutrikimų, antro tipo cukrinio diabeto rizika, iššūkių su svorio kontrole, tokiu atveju jautrumas maisto produktų grupei yra didesnis.
Ir vienu, ir kitu atveju iš savo patirties rekomenduoju taikyti principą – svarbu ne tai, ką eliminuojame, o ko neįtraukiame į kasdienės mitybos racioną. Jei elgiamės eliminaciniu principu, iš esmės tai formuoja savotiškos dietos principą. Kai esame įrėminti į tam tikrus rėmus ir bandome kelias savaites kažko laikytis, save stipriai riboti, patiriame didelį emocinį spaudimą, diskomfortą ir ilgainiui tai nėra tvaru“, – kalbėjo mokslininkas.
Pasak jo, ribojimas savaime neformuoja įpročio atsiradimo, o mitybos kaip ir visi kiti gyvensenos įpročiai turi atsirasti kaip kasdienybės dalis: „Tai turi tapti įpročiu, o ne būti kažkoks maksimalus savęs ribojimas. Tą lengviausia pasiekti, kai užtikriname du dalykus – visą spektrą įvairovės, kurią gali pasiūlyti gamta, įtraukiame ją į kasdienės mitybos racioną ir remiamės mokslo laimėjimais, gerąją klinikine praktika.
Kitaip sakant, didesnį dėmesį skiriame tam, kad mūsų lėkštėje atsirastų tie produktai, kurie ne tik kad neturi neigiamo efekto, bet dar formuoja ir teigiamą efektą. Nebūtina laukti, kad jis bus tai, jog už dešimties metų neišsivystys kažkoks lėtinis sutrikimas, bet tai, kad nubudęs ryte turėčiau pakankamai energijos, manęs nekankintų lėtinis nuovargis, kai pirmoje dienos pusėje baterijos ir emocijų užtenka, o antroje pusėje jos jau nusėda.“
Jis pridūrė jau nekalbantis apie tokias plonybes, kad tiesiogiai nuo to, ką dedame į burną, kiek judame ir rizikingos elgsenos turime, priklauso mūsų žarnyno mikrobiotos būklė. „O nuo jos priklauso, kiek kiekvieną dieną turėsime pakankamai pagaminto serotonino, tai yra pasitenkinimo, šypsenos hormono“, – mitybos svarbą akcentavo T. Vaičiūnas.
6 pagrindiniai gyvensenos medicinos stulpai
Pašnekovas priminė, kad apskritai esama 6 pagrindinių gyvensenos medicinos piliorių, kurie, manoma, kaip akceleratorius veikia tris ketvirtadalius įvairiausių lėtinių neinfekcinių ligų vystymąsi.
Visų pirma, tai yra netinkami mitybos įpročiai, didelis dėmesys žmogaus judėjimui (elementariam kasdieniam rekreaciniam judėjimui), kokybiškam miegui, darbo ir poilsio režimo subalansavimui.
Svarbi yra psichoemocinė higiena ir sveikata, didelis dėmesys skiriamas išorinio ir vidinio stresoriaus įveikos formoms, taip pat – rizikingai elgsenai, tai yra nikotino gaminių ir alkoholio vartojimui bei pervartojimui.
Pasak mokslininko, šeštasis piliorius būtų socialiniai ryšiai: „Tai yra kiek aplink save buriame bendruomenę, žmones, pavienius bičiulius, draugus, kurie yra mūsų ramstis.“
Jei kūnas nualintas, emocinės sveikatos stiprinimas nepadės
Paklaustas, jei reikėtų pasirinkti vieną kurį iš šių dalykų, pašnekovas vis tik išskyrė mitybos aspektus. „Ne veltui labiau esu tapatinamas su viena sritimi (...), o, deja, šiandien viena iš dvidešimt pirmo amžiaus rykščių – mūsų mitybiniai principai.
Tai yra tai, prie ko moksliniai laimėjimai maisto moksle, įvairios technologijos išvystė tiek, kiek mūsų sistema nesugebėjo taip greitai adaptuotis ir iš to kyla labai daug iššūkių – nuo patiriamų kasdien iki tų, kurie ateina po 5–7 metų. Tai turbūt tas pagrindinis momentas yra mūsų mitybos įpročiai ir jų grąžinimas į sveikesnį pasirinkimą“, – kalbėjo T. Vaičiūnas.
Be to, jis svarstė, kad šiandien psichoemocinei higienai gal skiriamas kiek perdėtas dėmesys. „Gyvensenos medicinoje priklausomai nuo asmens ir jo turimų sutrikimų taikydami šias priemones pasiekti taip vadinamo morfologinio, ne prevencinio rezultato, kad tai atsispindėtų ir simptomų raiškoje, ir kraujo rodikliuose derinant su moderniąja medicina.
Bet, mano supratimu, šiandien visuomenėje labai stipriai kažkuria prasme „užsižaidėme“ su psichoemocine higiena. Dabar viską nurašėme streso poveikiui. Sunegalavome – kaltas stresas, priaugome svorio – kaltas stresas, numetėme svorio – kaltas stresas.
Tada visas internetas, masinės informavimo priemonės ir žmonės pradeda formuoti streso įveikos būdus – kvėpavimas, joga, taiči ir t.t. Supraskite mane teisingai, tos priemonės yra nuostabios ir turi nuostabų efektą, tačiau visiems keliu dvejonę“, – kalbėjo T. Vaičiūnas.
Jis pabrėžė, kad žmogus yra biopsichosocialinė būtybė, tai reiškia, kad reikia žiūrėti ir į proto-emocijų higieną, ir fizinio kūno, raumenų, skeleto būseną bei savo socialinį ratą. „Jei susitelkiame tik į psichoemocinę higieną, bet neprižiūrime fizinio krūvio, kūnas bus nualintas, nebus, kam to atliepti. Ir visiškai priešingai – jei užsiimsime tik kūno priežiūros kultu ir neužsiimsime psichoemocine higiena, nieko nebus“, – konstatavo mokslininkas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
