Pasak pašnekovės, dalis žmonių klaidingai galvoja, kad emocinis valgymas yra tik tokiais atvejais, kai atėjus į virtuvę ar kavinę valgoma tiek daug patiekalų, kol vos ne pradeda pykinti.
„Ir kai, būna, sakau žmonėms, kad, panašu, jums gali būti emocinis valgymas, jie sako, kad to negali būti, nes nepersivalgo. Bet jei nejaučiu savo kūno, nesuprantu, kiek man reikia, kad neaugtų svoris, tai jau yra skambutis, kad galbūt yra emocinis valgymas. Nes aš suvalgau daugiau, nei reikia mano kūnui – nebūtinai dėl to, bet gali būti, [kad ir dėl to]“, – „Žinių radijui“ kalbėjo tinklaraščio „sulieknėk.lt“ autorė.
Pirmiausia – susitvarkyti fiziologinį alkį
Kita vertus, jos pastebėjimu, kiti žmonės galvoja, kad turi tam tikro tipo emocinį valgymą – sako, kad grįžta vakare, būna pavargęs ir persivalgo, negali sustoti.
„Tai tada siūlau palaukti – pirmiausia susitvarkome fiziologinį alkį – šiek tiek anksčiau einame miegoti, dienos metu susidėliojame režimą, kad išvengtume gliukozės „duobių“ iki vakaro, įsivedame vertingų produktų, šiek tiek sumažiname uždegiminį procesą organizme ir labai dažnai paaiškėja, kad vakare kaip ir nelabai norisi to maisto.
Jei nejaučiu savo kūno, nesuprantu, kiek man reikia, kad neaugtų svoris, tai jau yra skambutis, kad galbūt yra emocinis valgymas.
Kai yra dienos nuovargis, trūksta miego, dar yra alkis ir prisideda gliukozės „duobė“, keli iš atsirandančių dažnų požymių yra dirglumas, nervingumas ir „smegenų rūkas“. Nuotaika tikrai ne fantastinė ir kaip tada atskirti, tai fiziologinis valgymas ar emocinis. Taigi pirmiausia reikia susitvarkyti su fiziologiniu alkiu ir tada stebėti, ar liko emocinis valgymas“, – aiškino V. Kurpienė.
Emocinį valgymą turi visi
Kita vertus, pasak jos, tam tikro tipo emocinį valgymą turi absoliučiai visi, nors tam gali skubėti prieštarauti.
„Pagalvokime, jei mums ar kažkas pasisekė, ar padarėme kažką įspūdingo, sakome, kad einame atšvęsti. O kaip tai daroma – arba su saldumynais, arba alkoholiu. Ir žmonės negalvoja, kad tai irgi emocinis valgymas.
Kitas variantas, pavyzdžiui, darbe yra daug kolegų, kažkieno gimtadienis. Tu ką tik pavalgei pietus, ateini, žiūri, visi valgo tortą ir negalvoji, nori jo ar ne, negalvoji ir eini valgyti. Tai juk tikrai ne fiziologinis alkis. Arba kita situacija: esu pavargęs, ėjau, pamačiau, noriu ir suvalgiau – tai irgi ne fiziologinis alkis“, – kalbėjo V. Kurpienė.
Dietistė konstatavo, kad emocinio valgymo tipų yra labai įvairių ir jie gali sukelti sveikatos ir svorio problemas. „Chaotiška mityba gali labai sustiprinti nerimą, dėl fiziologinių priežasčių jis gali išaugti du tris kartus, taigi pirmiausia tuos tipus reikėtų atpažinti, nes yra skirtingi būdai, kaip su reikėtų ir tvarkytis, bet ne bandyti „sukovoti“.
Nes emociniam valgymui kova išvis netinka. Su savimi reikia ne kovoti, o susidraugauti. Tik tas susidraugavimas kitiems atrodo, reiškia, kad duosiu sau ir torčiuko, ir dešrytės, ir dar vieną sumuštinį. Bet ar tokiu apsidovanojimo kitą dieną džiaugiatės? Kiti sako jau tą patį vakarą nesidžiaugiantys. Tai čia dovana ar žala?“ – svarstė pašnekovė.
Cukraus atsisakymas nelygu cukraus atsisakymui
Paklausta, kaip elgiasi su cukrumi – ar stengiasi jį visiškai išbraukti iš raciono, dietistė priminė, kad visur reikia laikytis saiko. Ji teigė energetinių gėrimų tikrai nevartojanti, bet sausainį su jame esančiu cukrumi suvalganti.
Žmogus gal nevalgo cukraus, bet valgo labai daug datulių arba stiklainį medaus per savaitę.
„Kai mes šeimoje nusiperkame pakelį cukraus, negaliu pasakyti, kiek laiko jis pas mus gyvena, bet, pavyzdžiui, sausainius mėgstu. Tik valgau juos vienetais, o ne pakeliais. Taigi viskas priklauso nuo kiekio ir atsiranda dar įvairių niuansų.
Žmogus gal nevalgo cukraus, bet valgo labai daug datulių arba stiklainį medaus per savaitę. Galvojama, kad taip sveikiau, tai galiu valgyti daug. Taigi klausimas, į ką tą cukrų keičiame“, – atkreipė dėmesį ji.
Pasak pašnekovės, dar kitas dalykas, kai žmogus sako, kad nevalgo cukraus ir balse girdisi ramybė. „Kitas atvejis, kai dėl to žmogus jaučia įtampą. Tai gal geriau jo truputį suvalgyti ir pamatyti, kad nuo vieno saldainio ar sausainio, aišku, ne kas 5 minutes, nieko baisaus neatsitinka.
Jei tai yra su saiku, ramybe, nėra kažkokių kraštutinumų, viskas su tuo gerai. Nes jei to atsisako žmonės, turintys polinkį į emocinį valgymą, dažniausiai tik laiko klausimas, kada, liaudiškai sakant, jie „nutrūks“. O tai dažniausiai turi labai stiprias neigiamas ir emocines, ir fizines pasekmes, nes tada jau valgo dėžutėmis, pakuotėmis. Taigi daug kas priklauso nuo to, kaip žmogus jaučiasi kažko atsisakęs“, – apibendrino V. Kurpienė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
