helmutas šabasevičius

Vasario 2 d., ketvirtadienį, 17 val. Vilniaus paveikslų galerijoje rengiamas knygos „Barbora Didžiokienė:  mažosios dailininkės prisiminimai" pristatymas. Dalyvaus knygos sudarytoja Ramutė Rachlevičiūtė, istorikė prof. Dalia Leinartė, aktorė Birutė Mar, dailės istorikai Justina Augustytė ir dr.

Primarijus Mindaugas Baužys - palyginti retas svečias tėvynėje. Pastarąjį kartą lankėsi, kai buvo švenčiamas Lietuvos baleto 80-metis. Dalyvavo iškilmingame koncerte ir buvo labai šiltai sutiktas jo pasiilgusios publikos. Prieš aštuonetą metų į JAV išvykusio baleto šokėjo iš pradžių labai trūko ir gerbėjams, ir Lietuvos baleto trupei. Laikas bėga greitai, primarijų vietos tuščios nelieka, bet M.Baužio pasigendame iki šiol. O jo dukrai Izabelei jau dešimt.

Balandžio „Bravissimo“ žurnalas kupinas pavasarinių lūkesčių: LNOBT generalinis direktorius Gintautas Kėvišas  pristato „Vilniaus operos festivalį 2009“, kuris turėtų įvykti birželio mėnesį. Vėl laukiame premjeros – šįkart visų išsiilgtos „Traviatos“. Su  būsimo spektaklio režisieriumi  Shi-Zheng Chenu supažindina Laūra Karnavičiūtė.

Vasario mėnesio „Bravissimo“ žurnalas pasitinka skaitytojus 2008 metų Operos Švyturių šypsenomis. Beata Baublinskienė kalbina Vladimirą Prudnikovą („Svarbu išsaugoti savo kultūrą“), o Janina Stankevičienė – baleto viltį Romą Ceizarį („Kiekvienas vaidmuo – lyg laiptelis aukštyn“). „Nuo Kaščėjaus iki Nižinskio“ – taip Helmutas Šabasevičius apibrėžia baleto solisto Andriaus Žužžalkino sceninę karjerą, o apie operos viltį Rafailą Karpį pasakoja Vilma Paliaukienė.

Gruodžio „Bravissimo“ viršelyje – Inesa Linaburgytė, atliekanti Chosefos Mirandos vaidmenį P. Eötvöso operoje „Meilė ir kiti demonai“, naujausiame Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro pastatyme. Apie šią premjerą rašo Živilė Ramoškaitė – „Meilė ir kiti demonai“: nuo skambesio link reginio“. Viršelio veidui skirtas ir didysis interviu – portretas „Inesa Linaburgytė: esu godi vaidmenų“. Solistę kalbina Audronė Juozauskaitė.

Vilniaus savivaldybė, uždraudusi Neries pakrantėje statyti skulptūras, sulaukė viešo intelektualų pasipiktinimo. Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (Aica) Lietuvos sekcijos nariai Vilniaus valdžiai nusiuntė pareiškimą, kuriame Savivaldybės sprendimus įvertino kaip iššūkį visai Lietuvos meninei bendruomenei. Atskirus laiškus nusiuntė skulptorius Mindaugas Navakas ir architektas Linas Tuleikis. Skulptorius savo laiške kreipiasi tiesiogiai į draudimo iniciatorių Vidmantą Martikonį.

Vilniaus teatrui „Lėlė“, kurį 1958 metais įkūrė Balys Lukošius, šį rudenį sueis lygiai penkiasdešimt metų. 1958 spalio 27 d. buvo suvaidintas pirmasis šio teatro spektaklis Salomėjos Nėries „Eglė žalčių karalienė“. B.Lukošiaus suburtų ir paruoštų Kultūros ir švietimo technikumo absolventų būrelis pirmąjį spektaklį parodė Užupyje, tuometinės vidurinės mokyklos (dabar - Užupio gimnazija) aktų salėje.

Kaip gamtai ir visam kam būdingas cikliškumas, uždaras gyvenimo ratas, besisukantis vienodai didingai pro šalį tekant nestojančiam laikui, taip ir pirmasis šių metų „Muzikos barų“ numeris, tarsi atsigręždamas į senuosius laikus, pasidabina mįslingu žodžiu „Vaivora“. „Vaivora“ čia suskamba tarsi burtažodis ar užkeikimas, ant „Muzikos barų“ viršelio perkėlęs iš praamžių gonkelių atkeliavusias kankles, iš istorijos glūdumos pašaukęs tylų senolių kankliavimą, o šiandienos padangę nušviečiantis spalv...

2008-uosius žurnalas „Bravissimo“ sutinka su nauju, sausio mėnesio numeriu. Naujųjų metų proga net Ana Karenina (Eglė Špokaitė) žurnalo viršelyje šypsosi ir džiaugiasi gyvenimu. Ir ne veltui! Dar neišblėsus premjerinės „Bajaderės“ įspūdžiams, prieš pat Tris karalius rodoma „Aida“ (sausio 4 d.) skirta solisto Eugenijaus Vasilevskio jubiliejui, o ir dirigentui Vytautui Viržoniui ji yra kone „gyvenimo opera“ (Eglė Ulienė „Aida.

Gruodžio pradžią LNOBT ir žurnalo „Bravissimo“ padangėje paženklino II Tarptautinis operos kritikų seminaras „Dramma per musica“. Seminare paskaitas skaitė du muzikologijos profesoriai iš Prancūzijos: Jerome de la Gorce supažindino dalyvius su savitu prancūzų baroko operos (Liudviko XIV laikų) pasauliu – muzika, kostiumais, scenografija, Damien Colas pateikė daug įdomių minčių apie reformuotą italų operą, nors sukurtą ir ne italo – apie C. W. Glucko „Orfėją ir Euridikę“.   Vėliau vykusio...

Vakar (05.20) mokslo metus oficialiai baigė Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyrius. Operos ir baleto teatre gausiai susirinkusiai publikai parodytas įspūdingas trijų dalių koncertas pratęsia pastaraisiais metais pradėjusią formuotis įdomių, turiningų choreografijos mokinių pasirodymų tradiciją ir tampa vienu labiausiai laukiamų šokio kultūros metinių įvykių.

Vakar (05.09) be didesnio šurmulio vyko paskutinis šį sezoną M. K. Čiurlionio mokyklos baleto skyriaus spektaklis - Sergejaus Prokofjevo “Pelenėje” šoko šių metų diplomantės Marija Simona Šimulynaitė ir Margarita Verigaitė. Jaunąsias šokėjas, ko gero, dar bus proga matyti gegužės 20 d. rengiamame baigiamajame baleto skyriaus koncerte, tačiau dalyvavimas “pilnametražiame” spektaklyje leidžia geriau pajusti šokėjų artistinį pasirengimą ir galimybes.

Lietuvos nacionalinio baleto trupės repertuarinė politika pastaraisiais metais pasižymi atsargumu - dažniausiai renkamasi tokius veikalus, kurie jau patikrinti kitų šalių žiūrovų, pripažinti kritikų - arba išbandyti laiko. Amerikos choreografų kompozicijų vakaro premjera, įvyksianti šiandien (05.07) taip pat leidžia atjaunėti keliais dešimtmečiais ar netgi daugiau negu pusšimčiu metų.

Prasidėjęs prie pat naujosios Europos slenksčio - balandžio 29 d. - kasmetinis Tarptautinis festivalis “Naujasis Baltijos šokis ’04” gegužės 2 d. baigsis jau kitoje politinėje ir kultūrinėje erdvėje. Pirmieji šokio šuolį į Europą pradėjo lietuviai - vakar (04.29) parodyta didžioji dalis lietuviškos festivalio programos.

Vakar (03.17) Jaunimo teatre savo kūrybą prisistatė vienas iš nedaugelio Lietuvos šiuolaikinio šokio kūrėjų Vytis Jankauskas - “Vyčio Jankausko šokio trupė” (pats choreografas ir šokėja Giedrė Kirkilytė) rodė 2 iš 6 šios trupės (http://www.dance-web.org/vytisjankauskas/chorLt.html) “šokiografijoje” esančių kūrinių, kuriuos, matyt, pats choreografas mano esant geriausiai pavykusius. Pirmiausia atliktas naujausias darbas - 2003 metų pavasarį “Naujajam Baltijos šokiui” (http://www.omni.lt/index.

Nedaug trūko, kad sudėtingiausias Lietuvos nacionalinės baleto trupės spektaklis - Piotro Čaikovskio “Miegančioji gražuolė” - užmigtų amžinu miegu. Dėl per porą metų baleto solistų korpuse įvykusių didžiulių rokiruočių staiga paaiškėjo, kad nebeliko nė vienos princesės Auroros.

Praeityje garsi lietuvių baleto solistė Aliodija Ruzgaitė neliko kadaise sukurtų vaidmenų šešėlyje - baigusi A. Lunačiarskio teatro institutą, ji nuo pat 6 dešimtmečio yra ir pagrindinė lietuvių baleto metraštininkė, istorikė, kritikė, šokio meno propaguotoja ir nepralenkiama žinovė. Baleto mokslus A. Ruzgaitė pradėjo 1932 m. Anatolijaus Obuchovo baleto studijoje Kaune, vėliau, nuo 1935 m., mokėsi Aleksandros Fiodorovos studijoje, dalyvavo to meto baleto spektakliuose.

Ketvirtą kartą rengiamas šiuolaikiniam šokiui skirtas renginys - "Vilniaus šokio spaustuvė" - kaip ir kasmet suteikia Lietuvos ir užsienio šokėjams bei choreografams atvirą erdvę eksperimentams, naujausios kūrybos pristatymams bei suteikia progą tobulinti šokio įgūdžius.

Vilniuje pasirodysiančios trupės choreografui - prestižinis tarptautinis šokio prizashttp://www.omni.lt/?rask$9359_16017_79349$z_99466 Pirmadienį prasidėjo Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis "Naujasis Baltijos šokis '03"http://www.omni.lt/?rask$9359_16017_79349$z_101894 Helmutas Šabasevičius: Naujasis Baltijos šokis - pirmoji dienahttp://www.omni.

Kultūros bei meno įvykiai, komentarai ir vertinimai trijuose Lietuvos kultūriniuose savaitraščiuose - "Šiaurės Atėnuose", "7 meno dienose" bei "Literatūroje ir mene". “Šiaurės Atėnuose” (04.19) Libertas Klimka publikuoja straipsnį “Sėjos burtai ir velykinės blusos”, kuriame besidalydamas liaudies išmintimi, primena, kaip, tarkim, atsikratyti velykinių blusų, nors išsigelbėti nuo jų, iš esmės, neįmanoma.

Tarptautinės teatro dienos, kovo 27-osios, proga Kultūros ministerija premijomis tradiciškai pagerbs geriausius praėjusio sezono profesionalių šalies teatrų menininkus. Iškilmingas Tarptautinės teatro dienos minėjimas ir laureatų apdovanojimo ceremonija šįmet vyks Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre. Ministerijos įsteigtomis teatro premijomis siekiama skatinti profesionalaus teatro meno kūrėjų profesinę veiklą, įvertinant geriausius profesionalaus teatro meno kūrėjų pasiekimus ir darbus.