Praeityje garsi lietuvių baleto solistė Aliodija Ruzgaitė neliko kadaise sukurtų vaidmenų šešėlyje - baigusi A. Lunačiarskio teatro institutą, ji nuo pat 6 dešimtmečio yra ir pagrindinė lietuvių baleto metraštininkė, istorikė, kritikė, šokio meno propaguotoja ir nepralenkiama žinovė.
Baleto mokslus A. Ruzgaitė pradėjo 1932 m. Anatolijaus Obuchovo baleto studijoje Kaune, vėliau, nuo 1935 m., mokėsi Aleksandros Fiodorovos studijoje, dalyvavo to meto baleto spektakliuose. Baigusi studiją 1939 m., A. Ruzgaitė pradėjo šokti teatre. Karo metais A. Ruzgaitė studijavo lituanistiką Vytauto Didžiojo universitete, o 1954 m. baigė garsųjį A. Lunačiarskio teatro institutą (GITIS). A. Ruzgaitė parašė knygą “Lietuviško baleto kelias”, daugybę straipsnių apie baletą bei lietuvių baleto solistus Lietuvos ir užsienio enciklopediniams leidiniams, laikraščiams ir žurnalams.
Ji ir šiandien nuolat bendradarbiauja su spauda, dažniausiai rašo žurnalui “Muzikos barai” (http://www.muzikosbarai.lt/agnese.htm), o 2003 m. antrajame žurnalo “Krantai” numeryje publikuoja išsamų straipsnį apie pirmąjį profesionalų lietuvių choreografą ir baleto solistą Bronių Kelbauską.
Daugiausiai A. Ruzgaitė sukūrė charakterinių vaidmenų - šoko Vandą “Sužadėtinėje”, Kitrę “Don Kichote”, Zaremą “Bachčisarajaus fontane”, Laurensiją “Laurensijoje”, Fėją Karabos “Miegančiojoje gražuolėje”, Žaliąją damą “Pere Giunte”, Raganą “Eglėje žalčių karalienėje”; daug ispaniškų ir kitokių šokių sušokta operų pastatymuose, sukurtas Raganos vaidmuo vieninteliame lietuviškame filme-balete “Eglė žalčių karalienė”.
A. Ruzgaitė solistės karjerą baigė tik 1966 m. Per ilgus metus būta visokiausių nutikimų. A. Ruzgaitė prisimena: “Turėjom šokti “Silfides” (“Šopenianą”), buvo pokario metai, tarp publikos - komisija iš Maskvos, mūsų Banaitis… Siuvo naujus kostiumus, man taip pat pasiuvo naują suknelę. Šoku su Kelbausku valsą, pakėlė mane, o aš jaučiu, kaip sagutės viena po kitos atsiseginėja… Kelbauskas bando užsegti - nieko doro, nebaigėm valso, su krintančia suknele išėjau iš scenos, kur jau laukė siuvėja su siūlu ir adata… Pokario metais daug ko trūko, gerų kabliukų suknelės užsegimui - taip pat. Tai jie man bešokant ir atsilankstė visi”.
Dar vienas linksmas nuotykis susijęs su Giuseppe Verdi operos “Traviata” šokiais. “Traviatoj” šokau labai temperamentingą ispanų šokį. Ten yra toks žingsnis - “išmetu” koją, o kartu nuskrieja ir mano batelis! Ką darysi, pusę šokio sušokau su vienu bateliu… O buvo toks gražus, juodas su raudonu kulniuku”, - ir šiandien apgailestauja artistė.
1952-1959 m. A. Ruzgaitė dėstė Lietuvos konservatorijoje, nuo 1966 m. ilgus metus dėstė M. K. Čiurlionio meno mokyklos Choreografijos skyriuje, mokė daugelį šiandien žinomų Lietuvos baleto artistų.
Vasarą atšventusią gražų jubiliejų A. Ruzgaitę šiandien yra puiki proga pasveikinti viešai - jos garbei Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras skiria spalio 22 d. spektaklį - populiarų Boriso Eifmano baletą “Raudonoji Žizel”, kuriame šoks Eglė Špokaitė, Nerijus Juška, Aurelijus Daraškevičius ir kiti baleto solistai.
