grūdai

Dar prieš penkerius metus šalyje buvo per milijoną galvijų, dabar likę vos 686 tūkstančiai. Tvartuose bekriuksi vos 700–900 tūkstančių kiaulių, o apie 1990-uosius žemdirbiai jų augino 3 milijonus ir Europoje garsėjo kaip mėsos eksportuotojai. Kodėl mūsų ūkininkai nebenori auginti gyvulių, o parduotuvėse trūksta lietuviškos mėsos? Galvijų apskaita bauginanti. Jeigu gyvulių ir toliau taip smarkiai mažės, lietuviškos mėsos skonį teks pamiršti.

Lietuvoje sunkiai ką nustebinsi pasakojimais apie paskolų aferas, tačiau kuomet kalbama apie 6 milijonus litų, intriga atsiranda. Tuo labiau, kai pamatai Ramutę, įtariamą pasiskolinusią tokią sunkiai protu suvokiamą sumą. Paprasta kaimo moterėlė, kurios mėnesio pajamas iš akies įvertintum kokiu tūkstantėliu litų, tik ne šimtais tūkstančių. Ne ką turtingesni atrodo ir jai pinigus skolinę žmonės, tačiau mitas apie skurstantį Lietuvos kaimą, pamačius įrodymus, griūna kaip kortų namelis.

Sveikas grūdas – neapdorota grūdinė kultūra, kurią sudaro visos grūdui būdingos dalys – sėlenos, endospermas ir gemalas. Dauguma kultūrų, kurias šiandien valgome – rafinuotos, t. y. netekusios dalies naudingųjų medžiagų. Sveikuose grūduose, priešingai nei apdorotuose, gausu vitaminų, skaidulų ir mineralų. Beveik kiekviename prekybos centre dabar gausu įvairių grūdinių kultūrų, tarp jų ir egzotinių rūšių, tokių kaip bolivinė balanda.

Viena didžiausių Baltijos šalyse žemės ūkio investicijų ir vystymo bendrovių AB „Agrowill Group“, stebėdama šiųmečio derliaus vidutines grūdų supirkimo kainas Lietuvos ir pasaulio rinkose, prognozuoja, kad šiais metais maisto kainos Lietuvoje ne tik nemažės, bet netgi gali padidėti. „Lyginant šių metų liepos mėnesio augalininkystės žemės ūkio produktų supirkimo kainas su tuo pačiu laikotarpiu pernai, kainos padidėjo daugiau nei 26 proc.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) teigia, kad maisto produktų kainos visame pasaulyje išlieka beveik rekordinės, praneša BBC. FAO skaičiuojamas pasaulio maisto kainų indeksas rugpjūtį, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, padidėjo 26 proc. ir siekia 231 punkto. Jis beveik siekia rekordinį vasario mėnesio rodiklį – 238 punkto. Grūdų kainos išaugo baiminantis, kad šiemet gali sumažėti jų derlius. Prognozuojama, kad šiemet jis bus 6 mln.

Per pirmąją rugpjūčio savaitę grūdus superkančios ir/ar perdirbančios įmonės supirko 55,4 tūkst. tonų šiųmečio derliaus javų grūdų ir 5,7 tūkst. t rapsų. Iš supirkto javų grūdų kiekio 39,5 tūkst. t (71,3 proc.) sudaro kviečiai. Didžiausią supirkto kviečių kiekio dalį sudaro I klasės kviečiai - 17, 2 tūkst. t (43,5 proc.), II klasės kviečiai - 12,8 tūkst. t (32,4 proc.) Grūdų, palyginti su 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu, supirkta 21,1 tūkst. t, arba beveik 62 proc.

Per pirmąją rugpjūčio savaitę grūdus superkančios ir/ar perdirbančios įmonės supirko 55,4 tūkst. tonų šiųmečio derliaus javų grūdų ir 5,7 tūkst. t rapsų. Iš supirkto javų grūdų kiekio 39,5 tūkst. t (71,3 proc.) sudaro kviečiai. Didžiausią supirkto kviečių kiekio dalį sudaro I klasės kviečiai – 17, 2 tūkst. t (43,5 proc.), II klasės kviečiai – 12,8 tūkst. t (32,4 proc.) Grūdų, palyginti su 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu, supirkta 21,1 tūkst. t, arba beveik 62 proc.

Ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių laukuose jau kurį laiką ūžia kombainai. Jei gamta bus gailestinga, planuojamas geras ir kokybiškas derlius. Tačiau tikroji padėtis paaiškės kiek vėliau šią savaitę, kai pradės plaukti didesnis nukultų grūdų kiekis. Pastarosiomis dienomis ūkininkams kaip niekada rūpi orai – prasidėjo javapjūtė ir pirmieji grūdai jau iškeliavo pas perdirbėjus.

Lietuvoje prasidėjus javapjūtei, Žemės ūkio ministerija prognozuoja, kad šiemet grūdų turėtų būti prikulta panašiai, kaip ir pernai – beveik 3 milijonai tonų. Ukmergės rajono žemdirbiai skaičiuoja grūdų prikulsiantys mažiau nei pernai, o jų supirkimo kainos taip pat kiek mažesnės nei pernykštį sezoną, praneša LTV „Panorama“. Bene gražiausias žemdirbiui paveikslas – nugeltęs kviečių laukas.

Po to, kai nuo liepos 1 d. Rusija atnaujino grūdų eksportą, jų kainos pasaulio rinkoje ėmė kristi. Tačiau ekspertų nuomone, artimiausiu metu jos vėl ims augti ir tada duonos brangimo nepavyks išvengti, skelbia BBC. Per pastarąsias dvi savaites pasaulinė kviečių kaina sumažėjo 12 proc.- nuo 6,6 iki 5,89 JAV dolerio už bušelį. JAV žemės ūkio departamentas paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad grūdų atsargų ir pasėlių plotų apimtys išaugo.

Šiauliuose vakar buvo pristatyta dar viena galimybių studija – lyg vaikiškas rašinėlis, bet kainuojantis 170 tūkstančių litų. Pasiklausius pristatymo atvirai pasakyta, kad galimybių studijos yra ministerijų proteguojamas privačių konsultantų firmų „maitinimas“. Arba – taip penimasi iš Europos Sąjungos ir žlugdomos valstybės aruodų.

Rusija draudimą eksportuoti grūdus panaikins nuo liepos 1 d. 2010 metais Rusija surinko daugiau nei 60 mln. tonų grūdų, arba beveik 40 proc. mažiau, palyginti su 2009 metais, dėl anomalių karščių, sunaikinusių didžiąją dalį pasėlių. Rusija įvedė draudimą eksportuoti grūdus 2010 m. rugpjūtį, reaguodama į prastą grūdų derlių. Sausra išdegino iki trečdalio kviečių pasėlių šalyje. Iš pradžių draudimas buvo įvestas iki metų pabaigos, bet vėliau buvo pratęstas.

Daugiau nei pusės žiemkenčių netekusius mūsų krašto žemdirbius šį pavasarį užgulė dvigubi darbai ir išlaidos. Maža to, žemdirbiams trūksta grūdų iššalusiems žiemkenčiams atsėti ir akcizais neapmokestinamo dyzelinio kuro. Pabrango trąšos, tiesiog valandomis kyla sėklų kainos, įsiplieskė priekaištai grūdinių kultūrų veislių tyrėjams. Skaičiuoja didelius nuostolius „Šiemet — antri nuostolingi pasėlių žiemojimo metai, nuostoliai dar didesni negu pernai.

Rusija neketina atšaukti draudimo eksportuoti grūdus, kuris galioja iki birželio 30 dienos, praneša „RIA Novosti“. Atsakydamas į eksportuotojų raginimus atšaukti draudimą, Rusijos vicepremjeras Viktoras Zubkovas, pareiškė, kad to daryti neketinama. Kovo 17 d. Rusijoje buvo įsteigta Nacionalinė žemės ūkio produkcijos eksportuotojų asociacija, kuri vienija 60 proc. eksportuotojų ir grūdų prekiautojų.

Pasaulinės maisto kainos kyla jau 8 mėnesius iš eilės, o vasarį pasiekė rekordines aukštumas, pranešė JT Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO). Organizacijos matuojamas maisto kainų indeksas vasarį buvo 236, o tai 5 punktais daugiau nei sausį, praneša naujienų agentūra AFP. Indeksas, fiksuojantis pagrindinių maisto produktų kainų mėnesinius pokyčius, labiausiai išaugo dėl pieno ir grūdų produktų brangimo. 3,7 proc.

Po trijų prekybos smukimo sesijų ketvirtadienį pasaulio grūdų rinkose vėl brangsta kviečiai. Kainų augimą paskatino pranešimai apie sustiprėjusią sausrą Kinijos Šanduno provincijoje. Čikagos biržos prekyboje kviečių bušelis (27,3 kg) pabrango 8,7775 JAV dolerio. Pasak Kinijos valdžios pranešimų, antra didžiausia kviečių augintoja Šanduno provincija išgyvena kaip niekad smarkią sausrą, nuo kurios nukentėjo 2,3 mln. hektarų, arba apie 70 proc. visų pasėlių.

Laukiama, kad vasario 24 d. Europos Komisija nuspręs panaikinti muitus miežiams, pašariniams ir žemos kokybės maistiniams kviečiams, tačiau rinkos dalyviai abejoja, ar pasikartos 2008 m. scenarijus, kai priėmus analogišką sprendimą javų kainos pradėjo drastiškai kristi, pirmadienį rašo „Verslo žinios“. Iš trečiųjų šalių įvežamiems miežiams muitas yra 16 EUR/t, kviečiams - 12 EUR/t. Siūloma, kad mokesčiai negaliotų laikinai - iki liepos 1 d. Lietuvos ūkininkai savo ruožtu jau piktinasi šiuo gal...

Viena didžiausių Baltijos šalyse žemės ūkio investicijų ir vystymo bendrovių „Agrowill Group“, apibendrindama pasaulio grūdų derliaus prognozes, pastebi, kad Lietuva nėra išimtis iš pasaulio grūdų rinkos, ir šiais metais tikisi dar mažesnio derliaus nei pernai. 2010/2011 metų pasaulio grūdų derliaus prognozė yra 4 mln. tonų mažesnė nei praėjusių metų rezultatai. Tuo pat metu pasaulio grūdų suvartojimas prognozuojamas 27 milijonais tonų didesnis, nei 2009/2010 metais.

Dėl gamtos stichijų ir brangstančio transportavimo maisto kainos pasiekė neregėtas aukštumas. Ar grįšime į 2008-ųjų krizę? Jungtinių Tautų maisto ir žemdirbystės organizacija paskelbė, kad mėsos ir cukraus kainos pasaulyje pasiekė aukščiausią ribą nuo 1990 metų, o kviečių, ryžių, kukurūzų ir kitų grūdinių kultūrų kainos perkopė 2008-ųjų maisto krizės, sukėlusios socialinių neramumų daugelyje besivystančių valstybių, lygį.

Pasaulinės maisto kainos gruodį pasiekė rekordines aukštumas ir sumušė 2008 metais pasiektą rekordą, praneša „BBC“, cituodama Jungtinių tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos pranešimą. Kainų lygį pakėlė brangstantis cukrus, grūdai ir nafta. Maisto kainų indeksas, matuojantis kiek per mėnesį pabrango krepšelis, gruodį siekė 214,7 punktų. Tuo tarpu lapkritį jo dydis buvo 206 punktai, o rekordinę 2008-ųjų liepą – 213,5 punktai.

Atrodo, kad grūdų augintojams nebūna gerų metų. Jeigu grūdų derlius pasitaiko geras, supirkimo kainos jiems atrodo per žemos. Šiemet, kai derlius buvo prastesnis, o kainos buvo aukštos, daug ūkininkų vis viena graužia nagus, nes nespėjo laiku užaugintos produkcijos parduoti. Mat lapkričio viduryje grūdai vėl atpigo. Tačiau niekas neabejoja, kad yra išlošusiųjų iš šokinėjančių grūdų kainų. Pirmiausia omenyje turimi įvairaus lygio perpardavinėtojai.

Rusija iki kitų metų liepos neeksportuos grūdų, penktadienį pareiškė Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas, skelbia „RIA Novosti“. „Ketvirtadienį pasirašiau vyriausybės nutarimą pratęsti grūdų eksporto moratoriumą iki 2011 metų liepos 1 dienos“, - per susitikimą žemės ūkio klausimais Rostove prie Dono sakė Rusijos premjeras. Šią vasarą Rusiją kankino precedento neturėję karščiai. Rusijos žemės ūkio ministerijos skaičiavimais, sausros ir miškų gaisrai sunaikino 13,3 mln.

Ūkininkams negalint arba nenorint laikytis sutarčių fiksuotomis kainomis tiekti grūdus, o prekybininkams nesėkmingai pamėginus sulošti grūdų brangimo korta, įmonės prakalbo apie tai, kad kai kurioms grūdų prekybos bendrovėms šie metai gali baigtis bankrotais, rašo „Verslo žinios“. Ramūno Karbauskio, UAB „Agrokoncernas“ savininko, teigimu, kai kurioms bendrovėms teks pirkėjams sumokėti iki 100-120 eurų netesybų už toną nepatiektų javų.

Prekybininkai ir perdirbėjai itin daug kalba apie kylančias arba greitai kilsiančias daugelio maisto produktų kainas. Panika dėl maisto kainų – tikra ar dirbtinė? Viskas prasidėjo nuo grūdo Prekybos tinklų atstovų teigimu, pastaruoju metu nuo 10 iki 30 proc. padidėjo kruopų ir miltų pirkimas. Neatmetama, kad gyventojai po truputį ima kaupti atsargas, bijodami šoktelsiančių kainų.

Šių­me­ti­nės grū­dų su­pir­ki­mo kai­nos ūki­nin­kams kur kas pa­lan­kes­nės už per­nykš­tes. Įsi­bė­gė­jus ja­vap­jū­tei kai­nų krei­vė dar la­biau šliuo­žia į vir­šų. Var­to­to­jai ne­ri­mau­ja, kad ga­min­to­jai ne­truks bran­gin­ti sa­vo pro­duk­ci­ją. Duo­nos kai­ną kils­te­lės ir pre­ky­bi­nin­kų „liū­to kąs­nis“... AB „Jo­na­vos grū­dai“ Uk­mer­gės grū­dų san­dė­ly­je kas­dien pri­ima­ma apie du-tris šim­tus to­nų grū­dų.

Rusija, kurios žemės ūkis siaubingai nukentėjo nuo sausros ir gaisrų, per metus gali importuoti mažiausiai 5 mln. tonų javų, „Vedomosti" cituoja šaltinius vyriausybėje. Šiuo metu vyriausybėje vyksta diskusijos kokį kiekį javų reiktų įsivežti. Didžiausios importo apimtys numatomos iš Kazachstano. Žemės ūkio atstovas spaudai paneigė „Vedomosti" informaciją apie planus importuoti grūdus.

Didžiausia pasaulyje miežių tiekėja Ukraina ketina gerokai apriboti jų bei kviečių eksportą. Išvežti grūdus jau visiškai uždraudė Rusija, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. Naujienų agentūros „Reuters" šaltinių teigimu, miežių ir kviečių eksportas šiemet bus sumažintas daugiau nei perpus, palyginti su praėjusiais metais. Galutinis sprendimas dėl apribojimų turi būti priimtas šiandien. Ukraina dalį derliaus prarado dėl atšiaurios žiemos ir neįprastai kaitrios vasaros.

Rusija nuo sekmadienio iki metų pabaigos draudžia eksportuoti grūdus, mėgindama apsisaugoti nuo duonos brangimo. Prognozuojama, kad po didelės sausros ir gaisrų derlius bus mažiausiai trečdaliu mažesnis, palyginti su pernykščiu, praneša Lietuvos radijas. Nors eksporto draudimu Rusija tikisi sureguliuoti vidaus kainas, šalies Žemės ūkio ministerija įspėja, kad šių metų pasėlių derliaus gali nepakakti ir vidaus vartojimui.

Rusijos oficialiais duomenimis sausra sunaikino iki 9,5 milijono hektarų būsimo derliaus. Labiausiai nuo stichinės nelaimės nukentėjo 18 šalies regionų. Nuostoliai šių regionų duomenimis siekia 37,1 milijardus rublių. Rusijos žemės ūkio ministerijos duomenimis – 26,1 milijardus rublių. Vietos valdžios vertinimu išdegė  9,5 milijono hektarų pasėlių, ministerijos teigimu –8,7 milijono. Kodėl skiriasi skaičiai Rusijos pagrindinė žemės ūkio institucija nekomentuoja.

Grūdų eksporto iš Rusijos uždraudimas dar labiau kelia kviečių kainas, prognozuojamas ir maisto produktų brangimas. Rekordinės kainos Kviečių kaina, dar prieš paskelbiant grūdų eksporto iš Rusijos sustabdymą, buvo pasiekusi dvejų metų kainų aukštumų, ir tai nulėmė pašėlusią prekybą. Europos kviečių kaina nuo birželio pabaigos po to, kai didžiausias per pastarąjį šimtmetį karštis ir sausra užklupo Rusiją ir Ukrainą, buvo užkilusi daugiau nei 50 proc.

Didžiausias pasaulio prekybininkas „Glencore“ paragino Maskvą sustabdyti grūdų eksportą tam, kad kompanijos galėtų iš naujo derėtis situacijai Rusijoje pasidarius itin komplikuotai.

Prognozuojama, kad dėl šaltos žiemos, liūčių ir sausros šiųmetis kviečių derlius bus trečdaliu mažesnis. Pasaulio rinkose brangstant grūdams Lietuvos žemdirbiai laukia, kol grūdų supirkimo kainos pakils virš 700 litų už toną. Kvietrugiai ir kviečiai Lietuvos laukuose šiuo metu sunokę, bet yra smulkūs. Dėl to šiųmetis derlius prognozuojamas beveik trečdaliu mažesnis, skaičiuojant jo svorį.

Kol rekordiniai karščiai svilina javų laukus Rusijoje, pasaulyje nesustodamos didėja grūdų kainos. Per mėnesį kviečiai pabrango vos ne pusantro karto. Jei grūdai ir toliau taip brangs, dėl to gali didėti miltų, o vėliau – ir duonos kaina. Pabrangus pašarams po kurio laiko gali brangti ir mėsa, rašo „Lietuvos rytas“. Bendrovės „Malsena plius“ generalinio direktoriaus Gintauto Migonio teigimu, įtakos grūdų kainoms turi ir manipuliavimas informacija apie gamtos stichijas.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto duomenimis, šiųmetis derlius bus nemažesnis nei pernai, kai prikulta apie 3,4 mln. tonų grūdų. Tik kai kuriuose rajonuose mokslininkai prognozuoja kiek mažesnį žieminių kviečių derlių, tačiau vasarinių kviečių, vasarinių ir žieminių rapsų derliaus tikimasi gero. Grūdų sektoriuje šiuo metu nerimo nejuntama ir dėl nuo kovo mėnesio pamažu tarptautinėse rinkose didėjančios supirkimo kainos.

Vienas stambiausių Lietuvos ūkių – akcinė bendrovė „Agrowill Group“ – stebėdama pasaulines grūdų kainų kilimo tendencijas, šiemet iš grūdų tikisi uždirbti iki 15 proc. daugiau nei buvo numatyta biudžetuose metų pradžioje. Tai, pasak bendrovės, lėmė pasaulinėse rinkose pakilusios grūdinių kultūrų kainos. Vien per liepos mėnesį kviečių I klasės kainos pakilo nuo 420 iki 530 litų, rapsų kainos nuo 1030 pakilo iki 1170 litų.

Lietuvos rinkoje kviečiai birželio pabaigoje buvo superkami vidutiniškai po 462,9 lito už toną - 15,2 proc. didesne kaina negu gegužės pabaigoje. Rinkos informacinės sistemos duomenimis, rugių vidutinė supirkimo kaina minėtu laikotarpiu padidėjo 6,3 proc. iki 343,7 lito už toną, o antros klasės miežių - 11,5 proc. iki 356,1 lito už toną. Kvietrugių vidutinė supirkimo kaina, palyginus birželio mėnesio pabaigą su gegužės pabaiga, padidėjo nuo 316,5 lito už toną iki 343,6 lito už toną.

Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacija, grūdų supirkimo ir perdirbimo įmonės, grūdų kombinatai, „Lietuvos geležinkeliai“, „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ rengiasi naujojo grūdų derliaus eksportui. Minėtų įstaigų atstovai bei susisiekimo viceministras Arūnas Štaras ir Žemės ūkio ministerijos Žemės ir maisto ūkio departamento (ŽMŪD) direktorius Rimantas Krasuckis tarėsi, kaip šiemet išvengti nesklandumų.

Beveik visi ūkininkai praėjusio sezono grūdus jau pardavė. Vieniems pasisekė labiau, kitiems– mažiau. Dabar daugelio akys ir mintys jau krypsta į naująjį sezoną. Apie grūdų augintojams labai svarbius derliaus auginimo, saugojimo ir pardavimo niuansus pasakoja Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininko pavaduotoja Irena ADOMAITYTĖ.

Danas Peras Thomsenas (Peras Tomsenas) džiaugiasi prieš septynerius metus atradęs naują rinką savo verslui. Ja tapo Baltijos valstybės – Lietuva ir Latvija – kuriose ūkininkas kasmet superka per 100 tūkst. t grūdų. „Lietuvoje auginami grūdai išsiskiria itin aukšta kokybe. Pavyzdžiui, taip svarbaus proteino Danijos grūduose randama apie 9-11 proc.