Atrodo, kad grūdų augintojams nebūna gerų metų. Jeigu grūdų derlius pasitaiko geras, supirkimo kainos jiems atrodo per žemos. Šiemet, kai derlius buvo prastesnis, o kainos buvo aukštos, daug ūkininkų vis viena graužia nagus, nes nespėjo laiku užaugintos produkcijos parduoti. Mat lapkričio viduryje grūdai vėl atpigo.
Tačiau niekas neabejoja, kad yra išlošusiųjų iš šokinėjančių grūdų kainų. Pirmiausia omenyje turimi įvairaus lygio perpardavinėtojai. Žemės ūkio ekspertai įtaria, kad ir Lietuvoje, ir tarptautiniu lygiu iš žemdirbių triūso jie uždirba fantastinius pelnus. Tiesa, dalis ekspertų dėl lengvai atiduodamo uždarbio kaltina ir pačius ūkininkus.
Apgavo žemdirbius
Vytautas Einoris, 1994-1996 metais buvęs žemės ūkio ministru, mano, kad ūkininkus perdirbėjai ir įvairaus plauko tarpininkai skriaus tol, kol žemdirbiai ir perdirbėjai netaps partneriais.
Pasak V.Einorio, jam būnant ministru buvo pasiekta, kad pusė perdirbimo įmonių akcijų būtų žemdirbių rankose. Tada esą buvo galima derinti žaliavos pardavimo kainas.
Tačiau, sakė V.Einoris, vėliau Seime atsirado suinteresuotų parlamentarų ir jie ėmė šią sistemą griauti. Iš žemdirbių akcijos buvo išviliotos pusvelčiui, o gautais pinigais jie džiaugėsi trumpai, todėl dabar skina karčius vaisius.
Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas tvirtino, kad žemės ūkis yra verslas, susijęs su didele rizika, nes sėkmė priklauso ir nuo gamtos, ir nuo žemdirbio kaip vadybininko gebėjimų.
„Prieš pusantro du mėnesius grūdų kaina buvo gana aukšta ir buvo matyti, kad rizikinga toliau laikyti grūdus, nes pasaulinis grūdų derlius buvo normalus, pasaulinės atsargos labai nesumažėjusios. Nesunku buvo nujausti, kad kainas sukėlė spekuliantai. Todėl laikyti grūdus ar parduoti buvo kiekvieno ūkininko apsisprendimo reikalas. Aišku, visuomet norisi už tą patį produkcijos kiekį gauti didesnę sumą. Bet reikia gerai pasverti, dabar ar vėliau pardavęs grūdus laimėsi. Tačiau niekas ūkininkų neagitavo, kad produkciją toliau laikytų. Nebuvo ir prognozių, kad kainos toliau kils. Viskas priklausė nuo ūkininko, dėl patirtų nuostolių irgi kaltas tiktai jis pats“, - sakė B.Markauskas.
Išeitis – kooperatyvai
- Ar žemos kainos taip ir laikysis iki pavasario? -„Respublika“ klausė Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Jono TALMANTO.
- Čia laikinas kritimas, paskui, manau, kainos vėl kils. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę Amerika paskelbė, kokiu grūdų kiekiu disponuoja. Ir jis yra mažesnis, nei planuota. Todėl, neabejoju, grūdai turės tendenciją brangti.
Dabar Lietuvoje iš esmės grūdų pirkti niekas nebesiūlo. Tiesa, pašarinių jau ir taip nebėra, net sandėliuose. O ūkininkai, dar turintys maistinių grūdų, jų neparduoda, laukia, kol jie pabrangs.
- Vadinasi, ūkininkai, neturėję kur grūdų laikyti ir buvę priversti juos parduoti, smarkiai pralošė?
- Nemanau, kad būtų pralošę tie ūkininkai, kurie grūdus pardavė spalio pradžioje. Tada kainos nebuvo tokios žemos kaip dabar. O pralošusiųjų kiekvienais metais būna.
- Kodėl?
- Pralošia dažniausiai tie ūkininkai, kurie neturi apyvartinių lėšų ir kur laikyti grūdus. Nes sandėliuose laikomų grūdų neišdžiovinsi, jie greitai sukais, supelys. Štai ir esi priverstas savo paties rankomis išaugintą produkciją perleisti supirkėjams arba perdirbimo įmonėms mažesne kaina nei rinkos.
Kitus skubėti vertė įsipareigojimai. Nemažas ūkininkų būrys iki spalio 1-osios privalėjo atsiskaityti už trąšas, kitus žemdirbystėje naudojamus chemijos produktus.
- Ką reikėtų daryti, kad žemdirbiais dėl kartais net ir objektyvių sąlygų nebūtų manipuliuojama?
- Kito būdo nėra, tiktai burtis į kooperatyvus. Šie turi sandėlių, galėtų palaikyti grūdus. Tačiau dėtis prie kooperatyvų kažkodėl nenorima. Matyt, nuo jų atgraso iš sovietinių laikų atkeliavęs mitas, kad kooperatyvai yra visiškas blogis.
- Bent Ūkininkų sąjunga galėtų žmonėms išaiškinti, kad verta kooperuotis?
- Niekas mūsų aiškinimų neklauso. Viename leidinyje dvejus metus ūkininkus įtikinėjau, kad, jei nėra didelio apyvartinių lėšų poreikio, nebūtina sudarinėti ir išankstinių sandorių. Bet mažai kas, o gal ir išvis niekas, tų patarimų neklausė. Tad ir priėjau išvadą - gali rašyti nerašęs, sakyti nesakęs, vis vien iš to naudos nebus, kol ūkininkas savo kailiu visko nepatirs.
Kviečių supirkimo kainų palyginimas Lt (t)*
Rūšis 2010 10 01 2010 12 01
Kviečiai E kl. 790 750
Kviečiai I kl. 750 720
Kviečiai II kl. 710 700
Kviečiai III kl. 660 640
Kviečiai IV kl. 550 610
*Kaip pagrindas paimta didžiausia Lietuvos grūdų perdirbimo įmonėse nustatyta supirkimo kaina
Šaltinis: Savas ūkis