Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacija, grūdų supirkimo ir perdirbimo įmonės, grūdų kombinatai, „Lietuvos geležinkeliai“, „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ rengiasi naujojo grūdų derliaus eksportui.
Minėtų įstaigų atstovai bei susisiekimo viceministras Arūnas Štaras ir Žemės ūkio ministerijos Žemės ir maisto ūkio departamento (ŽMŪD) direktorius Rimantas Krasuckis tarėsi, kaip šiemet išvengti nesklandumų.
ŽMŪD direktorius informavo, jog praėjusiais metais derliaus nuėmimo metu dėl vagonų trūkumo kilo problemų pervežti grūdus iš supirkimo įmonių ir grūdų kombinatų į uostus eksportui, o dėl to nukentėjo ne tik pačios įmonės bei žemdirbiai, bet ir visos šalies interesai.
„Prekių eksportas – vienas pagrindinių Lietuvos ūkio atsigavimą lemiančių veiksnių. Lietuva kasmet vidutiniškai eksportuoja po 1,6–1,8 mln. tonų grūdų, tačiau dėl bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ (LG) darbo nesklandumų nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos grūdų eksportui. Šiemet Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos (LGPA) esame paprašyti tarpininkauti, kad būtų sukomplektuotas būtinas vagonų skaičius“, – padėtį paaiškino R.Krasuckis. Pasak jo, šių metų rugpjūčio 1 d. reikėtų turėti pasirengus ne mažiau kaip 850 vagonų, nes eksportuoti reikės daugiau kaip 1 mln. t grūdų.
Lietuvos grūdų asociacijos viceprezidentė–vykdančioji direktorė Dalia Stasiūnienė atkreipė dėmesį, kad perdirbėjams labai svarbus ir vagonų skaičiaus, ir tarifų bei papildomų mokesčių, nustatytų nuo 2009 m. rugsėjo 9 d., už grūdvežius klausimas.
„LG taikomi dideli tarifai ir dar papildomi mokesčiai verčia eksportuotojus, siekiančius išlikti konkurencingus tarptautinėje rinkoje, dalį padidėjusių kaštų perkelti grūdų pardavėjams–šalies ūkininkams“, – teisinosi D.Stasiūnienė.
Perdirbėjų atstovai taip pat kėlė klausimus dėl tarifų nuolaidų už krovinių vežimą į Latvijos ir Ventspilio uostus. Grūdų eksportuotojai pasirinkimo neturi ir priversti grūdus vežti per Latvijos uostus, nes Klaipėdos uoste, bene vieninteliame Baltijos jūros regione, nėra elevatoriaus. Suvėlinus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtrą, prarandamos privačių investuotojų lėšų pritraukimo galimybės, todėl jos atitenka Latvijos uostams.
Susisiekimo viceministras A.Štaras, apibendrindamas pasitarimą, pabrėžė, kad Klaipėdos jūrų uosto plėtrą planuojama pradėti dar šią vasarą, tuo tarpu privatūs ūkio subjektai – Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacija ir „Lietuvos geležinkeliai“ turėtų artimiau bendradarbiauti ir spręsti kylančias problemas derėdamiesi tarpusavyje. Tikimasi, kad sprendimai bus palankūs tiek grūdų pardavėjams, tiek vežėjams, o esant reikalui Žemės ūkio ir Susisiekimo ministerijos tarpininkaus deryboms.
