Danas Peras Thomsenas (Peras Tomsenas) džiaugiasi prieš septynerius metus atradęs naują rinką savo verslui. Ja tapo Baltijos valstybės – Lietuva ir Latvija – kuriose ūkininkas kasmet superka per 100 tūkst. t grūdų.
„Lietuvoje auginami grūdai išsiskiria itin aukšta kokybe. Pavyzdžiui, taip svarbaus proteino Danijos grūduose randama apie 9-11 proc. Šis rodiklis labai geras pašarams, iš tokių grūdų galima iškepti puikius sausainius, biskvitus, pyragus, tačiau jei norėsite kepti duoną, to nepakaks. Štai kodėl Danijos malūnininkai ypač vertina lietuviškus grūdus, kuriuose proteinų vidurkis siekia apie 14-15 proc. ir šis rodiklis ypač tinkamas duonos gaminiams“, – teigia P. Thomsenas, lietuviškus grūdus eksportuojantis ne tik į Skandinaviją, bet ir į Nyderlandus, Vokietiją,Ispaniją, Portugaliją.
Tuo įsitikino ir Lietuvos ūkininkai. „Jau prieš kurį laiką pastebėjome, kad Danijoje trūksta gerų grūdų – šios šalies ūkininkai ne pirmus metus atvyksta į Lietuvą ir ieško kokybiško derliaus. Ir pas mane buvo 2007 m., – pasakoja Kėdainių ūkininkas Artūras Jodeika, užsėjantis nuo 150 ha iki 400 ha dirbamos žemės grūdais. – Ypač juos domina grūdai, išauginami tausojančios žemdirbystės metodais, t.y., nenaudojant ne tik glifosato, bet ir tokių augimo reguliatorių, kaip Moddus, Cycocel, Cerone, Stabilan, Terpal“.
Ūkininkas pasakoja, kad Per Thomsen pats juos susirado, pats lipo į bokštą paimti grūdų pavyzdžių, pats norėjo viską savo akimis pamatyti, įvertinti. „Dabar laukiame atsakymo – jeigu jų tyrimų rezultatai atitiks mano deklaruotą grūdų kokybę, pasirašysime kontraktą“, – teigia A. Jodeika. Ūkininkas neabejoja, kad viskas bus gerai, nes šie grūdai atitinka pagrindinį dano iškeltą reikalavimą – yra išauginti nenaudojant glifosato ir augimo reguliatorių.
Save laikantis ir ūkininku, ir verslininku – grūdų pirkėju bei pardavėju, P. Thomsen pasakojo, kad jo šalyje kalbos apie grūdų purškimą glifosatu buvo labai intensyvios prieš 5-8 metus, skelbia Žemės ūkio ministerija. Po daugybės straipsnių šia tema, ir grūdų tiekėjai, ir vartotojai pasisakė prieš šio herbicido vartojimą. Vietiniai prekybos centrai taip pat įsijungė į šią kampaniją ir prašė tiekėjų produkcijos be glifosato. Du stambiausi Danijos malūnininkai glifosato visai atsisakė. „Glifosato naudojimo nedraudžia jokie teisės aktai. Jo atsisakymas, kokybiškesnės produkcijos gaminimas ir tiekimas – ūkininkų organizacijų ir prekybos centrų abipusis susitarimas. Dauguma ūkininkų laisva valia atsisakė herbicidų naudojimo ūkiuose“, – tautiečių sąmoningumu džiaugiasi pašnekovas. – Iš jūsų šalies Skandinavijos rinkai taip pat perku be glifosato išaugintus grūdus“.
Virginijus Šopa, kooperatyvo „Lietuviški grūdai“ konsultantas, teigia, kad lietuviški grūdai jau seniai pasiekė aukštą kokybė lygį. „Nepamirškite, kad eksportuojant grūdus turime pateikti labai daug kokybės sertifikatų, liudijančių atitikimus leistiniems mikotoksinų, pesticidų ir pan. kiekiams. Turiu pastebėti, kad daugeliu atveju lietuviški grūdai netgi viršija keliamus kokybės reikalavimus, – pasakojo pašnekovas. – Taip, prieš bemaž penkerius metus, mes negalėjome pasigirti produkcijos kokybe ir sėkmingai konkuruoti su Vokietija ar Prancūzija. Tačiau šiandien mūsų grūdai atitinka aukščiausius kokybės standartus. Dėl to galite būti ramūs“.
Statistikos departamento duomenimis, 2009 metais gautas 3892,1 tūkst. t grūdinių augalų derlius arba 407,9 tūkst. t (12 proc.) didesnis nei 2008 metais (3484,2 tūkst. t). Didžiausią derliaus dalį - 55,4 proc., sudaro kviečiai. Vidutinis grūdinių augalų derlingumas, lyginant su 2008 m., padidėjo 2,7 proc. ir 2009 m. siekė 3,38 t/ha.
Net 76,4 proc. (beveik 3 mln. t) bendro grūdinių augalų derliaus išauginta keturiose apskrityse: Kauno, Marijampolės, Panevėžio ir Šiaulių, o kviečių derliaus, išauginto minėtose apskrityse, dalis siekia 85 proc. Didžiausias 4,27 t/ha vidutinis grūdinių augalų derlingumas pasiektas Marijampolės apskrityje ir vidutinį šalies derlingumą (3,38 t/ha) viršijo 26,3 proc. Per 2009 metus iš šalies augintojų supirkta 2,55 mln. t įvairių rūšių grūdų už 923,5 mln. litų. Iš ūkininkų ir šeimos ūkių supirkti grūdai sudaro 1,81 mln. arba 71 proc. supirkto kiekio (už 658,1 mln.Lt).
2009 kalendoriniais metais iš Lietuvos išvežta 1,77 mln. t grūdų, kurių vertė 855,1 mln. litų. Grūdų eksportas, lyginant su 2008 m., padidėjo 18 proc., tačiau išvežtų grūdų vertė sumažėjo apie 20 proc. Tokią situaciją lėmė pasaulinėje grūdų rinkos susiklosčiusios rinkos kainos, t.y. per 2008 kalendorinius metus išvežta 1,6 mln. t grūdų, tačiau jų vertė siekė per 1 mlrd. Lt. Beveik 77 proc. eksportuotų grūdų vertės sudarė kviečių vertė. Nemažai kviečių išvežta į Šiaurės Afrikos valstybes: Libiją - 168,5 tūkst.t, Maroką - 97,7 tūkst. t, Egiptą - 54,3 tūkst. t, Alžyrą - 50,2 tūkst.t, Junginius Arabų Emiratus - 47,8 tūkst. t. Taip pat apie 90 tūkst. t kviečių iškeliavo į Turkiją. Įvežta į Lietuvą tik 80,2 tūkst. t grūdų (pirmiausia kukurūzų), o jų vertė – 45,8 mln. litų, rašoma Žemės ūkio ministerijos pranešime.
