gripas

Praėjusią savaitę sergančiųjų gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) sumažėjo, epideminis sergamumo lygis, t. y. daugiau nei 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų dvi savaites iš eilės nebuvo viršytas nė vienoje savivaldybėje, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC). Bendras sergamumo rodiklis praėjusią savaitę siekė 917,7 atvejo 100 tūkst.

Šią savaitę išgirsta žinia apie dviejų nepilnamečių mirtis nuo gripo sukėlė nerimą visuomenėje. Specialistai įspėja, kad dabar siaučiantis gripo viruso tipas vaikams ypač pavojingas – ligos eiga gali staigiai keistis ir privesti net prie liūdniausių pasekmių. Patardami, kaip apsisaugoti nuo gripo, medikai pažymi, kad jau susirgus nederėtų užsiimti savigyda.

Atsisveikinus su žiemos šaltuku daugumai iš mūsų gali kilti noras šokti į lengvesnius paltus, prasisegti striukes ir atsisveikinti su šalikais. Vaistininkė Miglė Kazakevičienė pastebi, kad orams pradėjus šilti, vis daugiau žmonių į vaistines užsuka dairydamiesi vaistų nuo peršalimo ir norėdami pasikonsultuoti dėl skaudančios gerklės. Ji perspėja: dar suskubti atsisveikinti su šalikais nereikėtų bei dalijasi patarimais, ką daryti, nespėjus užkirsti kelio pavasariniam peršalimui.

Nuo gripo per savaitę mirė du vaikai. Medikai primena, kad gripo sezonas dar nesibaigė ir apsisaugoti galime skiepais. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, bendras sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, COVID-19 liga sergančiųjų skaičius kiekis sumažėjo, tačiau ligoninėse gydomų asmenų skaičius tik didėja. Per savaitę nuo gripo mirė du vaikai.

Kovo 20–26 d. bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis šiek tiek sumažėjo, tačiau ligoninėse gydomų asmenų skaičius pastarosiomis savaitėmis didėja, informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC). Taip pat pranešama apie dvi gripo aukas: mirė 9-erių nesulaukęs vaikas ir 10–19 m. amžiaus asmuo.

Šeima iš Anglijos sukrėsta – jų 13-metė dukra vieną dieną gulėjo ir žiūrėjo televizorių, o po 12 valandų jau buvo ligoninėje ir kovojo už savo gyvybę ir po kelių dienų mirė. Lauren Menzies tądien atrodė įprastai, ji buvo graži ir sveika, kai pasireiškė gripui būdingi simptomai ir jos būklė staiga pablogėjo, rašo mirror.co.uk. Jos mama Sarah pasakojo: „Mūsų dukra Lauren buvo linksma, graži ir sveika trylikos metų mergaitė. Tada ji susirgo gripu, kuris vėliau komplikavosi į sepsį.

Nors už langų pavasaris, tačiau gripo ir kitų peršalimo ligų kreivė vėl ėmė augti. Jau kelintą savaitę didėja ne tik sergančiųjų, bet ir hospitalizuojamų asmenų skaičiai. Specialistai konstatuoja, kad šis gripo sezonas – nenuspėjamas, tad ir kokio dydžio bus ši banga, prognozuoti sunku.  Pirmajai gripo bangai šį sezoną pakilus neįprastai anksti – rudens pabaigoje–žiemos pradžioje, virusas toliau teikia staigmenas.

Sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 Lietuvoje per savaitę dar šiek tiek išaugo. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, 11-ąją šių metų savaitę (kovo 13–19 d.) bendras sergamumo rodiklis buvo 1014,6 atv. 100 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę – 909,1 atv. 100 tūkst. gyventojų. Epideminį sergamumo lygį pasiekė ir viršijo dvi savivaldybės – Šiaulių miesto (1642,28 atv. 100 tūkst.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) penktadienį pranešė, kad COVID-19 pandemija šiais metais gali stabilizuotis iki tokio lygio, kad kels grėsmę panašią į gripą.  PSO pareiškė esanti įsitikinusi, kad 2023-iaisiais galės konstatuoti nepaprastosios padėties pabaigą, ir pridūrė, kad vis labiau tiksi, jog pandeminis viruso etapas baigsis.

Nors vasarį buvo stebimas peršalimų ligų atvejų sumažėjimas šalyje, kovo mėnesį ligos sugrįžo ir vaistinės vėl fiksuoja augančius sergančiųjų skaičius. „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė pastebi, kad gyventojams tampa vis sudėtingiau atskirti – peršalimu, koronavirusu, ar gripu jie serga, todėl vaistinėse jie dažniau ieško ne vien vaistų peršalimo simptomams gydyti, bet ir kombinuotų greitųjų testų, skirtų ištirti – kovidu ar gripu sergama.

Anglui vyrui, kuris atvyko į ligoninės priimamąjį dėl nedidelės temperatūros, po kovos su sepsiu buvo amputuota koja ir ranka. 35 metų Junaidas Ahmedas iš pradžių nuvyko į priimamąjį dėl įtariamo gripo. Tačiau ligoninėje jis sukniubo ir pabudo po šešių savaičių intensyviosios terapijos skyriuje. Junaidas iš Ilfordo rytų Londone sakė: „Keletą dienų laikėsi temperatūra ir ji nemažėjo, todėl nusprendžiau nuvykti į vietinės ligoninės priimamąjį ir išsitirti.

Nors už lango – kalendorinis pavasaris, sergamumas virusinėmis ligomis neslopsta. Štai dar viena ligoninė, siekdama išvengti COVID-19 protrūkio, pranešė griežtinanti pacientų lankymo tvarką. Lazdijų ligoninė socialiniame tinkle paskelbė, kad nuo 2023 m. kovo 14 d. iki 22 d., siekiant užkirsti kelią COVID-19 ligos tolimesniam plitimui įstaigoje yra uždraudžiamas stacionaro ligonių gydomų Terapijos-geriatrijos skyriuje, lankymas, išskyrus terminalinės būklės pacientus.

10-ąją šių metų savaitę (kovo 6–12 d.) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis dar padidėjo, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC).  Epideminis sergamumo lygis buvo viršytas vienoje savivaldybėje – Kazlų Rūdos (1519,81 atvejo 100 tūkst.

Ligų sezonu užklumpanti sloga daugeliui toli gražu nėra naujiena. Tačiau Radviliškio rajone įsikūrusios Dianos Špauskienės patirtis – puikus priminimas, kad net į paprastą slogą negalima numoti ranka. Dėl slogos apsilankiusi pas gydytojus ji išgirdo, kad jai – pažengęs plaučių uždegimas. 52-ejų moteris atvirauja, kad nėra žmogus, kuris vos užklupus slogai ar pajutus peršalimo simptomus kreiptųsi į gydytojus.

Praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis padidėjo, tačiau bendras sergamumas šalyje išlieka neaukštas, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC).  Epideminis sergamumo lygis (1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba) jau du mėnesius nebuvo viršytas nė vienoje savivaldybėje.

Per moksleivių žiemos atostogas Vilkaviškio rajone nuo gripo komplikacijų mirė moksleivė. Skelbiama, kad mergaitė iš pradžių buvo gydoma Vilkaviškio ligoninėje, o vėliau, būdama kritinės būklės, perkelta į Kauno klinikas. Žinia apskriejo bendruomenę, o mokyklos direktorė pareiškė užuojautą bei pasiūlė psichologinę pagalbą kartu besimokiusiems bendraklasiams.

Aiškėja daugiau aplinkybių 15-metės Vilkaviškio rajono gyventojos mirties istorijoje. Paauglės gyvybė užgeso ligoninėje, jai buvo diagnozuotas gripas ir, medikų teigimu, ji numirė nuo žaibinės jo formos. Vilkaviškio medikai tikina mergaitę gydę tinkamai, tačiau Kauno prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl medikų pareigų neatlikimo. Vilkaviškio rajono Klausučių gyventojai sukrėsti: vos prieš keletą dienų bendruomenė palaidojo paauglę. Jai buvo 15 metų: „Labai skaudu.

Prieš daugiau nei savaitę Vilkaviškio rajone įvyko skaudi nelaimė – mirė aštuntos klasės moksleivė. Netrukus ėmė aiškėti, kad dėl galimo Vilkaviškio ligoninės medikų tarnybų pareigų neatlikimo buvo parašytas skundas. Kaip naujienų portalą tv3.lt informavo patikimi šaltiniai, mergaitė ligoninėje mirė dėl gripo komplikacijų. Sausio 23 dieną tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ profesorius Saulius Čaplinskas pasakojo, kad gripas – klastinga liga.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad vasario 20–26 d. bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis padidėjo ir siekė 781,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę (vasario 13–19 d.) šis rodiklis buvo 700,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Vaistinėse apsilanko vis daugiau sirguliuojančių žmonių, kurie ne visuomet gali atskirti – jiems paprasčiausias peršalimas, koronavirusas ar visgi gripas, pasakoja farmacininkė Jovita Aleknienė. Anot jos, šiuo apgaulingu laikotarpiu svarbu gebėti atskirti šias ligas bei pradėti teisingą gydymą, o užvis efektyviausias būdas užkirsti kelią gripui – vakcinacija, kurią galima atlikti ir vaistinėse.

11 metų mergaitė mirė nuo paukščių gripo, tai pirmasis viruso atvejis Kambodžoje nuo 2014 metų epidemijos. Dabar įspėja visus keliautojus saugotis. Kambodžoje nuo paukščių gripo mirė 11 metų mergaitė – tai pirmoji infekcija šalyje nuo 2014 metų. Paukščių gripas paprastai plinta tarp naminių paukščių ir nebuvo laikomas grėsme žmonėms iki pat 1997 m. protrūkio gyvų paukščių turguje Honkonge.

Pablogėjus epidemiologinei situacijai gydymo įstaigos vėl imasi per pandemiją įprastų atsargumo priemonių. Štai VUL Santaros klinikos pranešė stabdančios pacientų lankymą keliuose ligoninės skyriuose.

Praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis sumažėjo ir siekė 700,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę šis rodiklis buvo 871,2 atvejo 100 tūkst.

Kartais termometras ilgą laiką, kelias dienas, savaites ar net mėnesius, rodo ne daug pakilusią temperatūrą – 37–37,5 °C . Vaistininkės teigimu, tai gali būti tiek įvairiausių ligų simptomas, tiek ir ženklas, kad reikėtų pakeisti namie naudojamą termometrą.

Praėjusią savaitę (6-ąją šių metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis padidėjo ir siekė 871,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų, informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC). Sausio 30 d.–vasario 5 d. šis rodiklis siekė 752,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Praūžus sergamumo gripu pikui, nemažai žmonių susiduria su jo pasekmėmis – liekamaisiais reiškiniais. Vaistininkė Viktorija Rimkuvienė pasakoja, dėl kokių nusiskundimų dažniausiai pagalbos ieško pacientai, įvardija pagrindinę jų klaidą ir įspėja apie pasekmes.  „Dažniausiai į vaistinę atskubėję pacientai, persirgę gripu, skundžiasi jėgų stoka, apatija, mieguistumu, užsitęsusiu kosuliu, galvos svaigimu ir gerklės skausmu ar perštėjimu“, – sako „Camelia“ vaistininkė V. Rimkuvienė.

COVID-19, gripas ir peršalimas – dažniausios virusinės ligos, kuriomis žiemą serga žmonės. Ir nors, atrodytų, visi jau turėtų būti išmokę jas gydyti tinkamai, daugelis vis dar daro klaidų, kurios sveikatai atsiliepia neigiamai. „Camelia“ vaistininkė Evelina Zykienė sako, kad jų sukeltų pasekmių spektras itin platus ir pataria, kaip namų sąlygomis gydytis tinkamai.

Bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis per savaitę nežymiai padidėjo, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad . Praėjusią savaitę jis siekė 752,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o sausio 23–29 d. – 749,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis per savaitę išliko panašus. Sausio 23–29 d. jis siekė 749,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o sausio 16–22 d. – 762,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Vilniečiui Rimvydui Vekerotui gyvenimas suteikė neeilinę dovaną. Vyras, persirgęs gripu, patyrė širdies miokarditą, o jau po devynių mėnesių jam persodinta donoro širdis. „Vietoje mano širdies plaka kito žmogaus širdis. Ji dešimt metų už mane jaunesnė. Niekada nesugebėsiu padėkoti to mirusio žmogaus mamai, kuri priėmė sprendimą ir sutiko padovanoti savo sūnaus širdį man“, – tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ kalbėjo viešėjęs Rimvydas.

Vilniečiui Rimvydui Vekerotui gyvenimas suteikė neeilinę dovaną. Vyras, persirgęs gripu, patyrė širdies miokarditą, o jau po devynių mėnesių jam persodinta donoro širdis. „Vietoje mano širdies plaka kito žmogaus širdis. Ji dešimt metų už mane jaunesnė. Niekada nesugebėsiu padėkoti to mirusio žmogaus mamai, kuri priėmė sprendimą ir sutiko padovanoti savo sūnaus širdį man“, – tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ kalbėjo viešėjęs Rimvydas.

Kokia kūno temperatūra mums pavojinga ir kada jau reikia kreiptis pagalbos? Kaip atskirti karščiavimo sukeltą šaltkrėtį nuo traukulių? Tokių klausimų respiracinių ligų įkarštyje, ko gero, kyla dažnam.  Į šiuos klausimus atsako ir patarimais pasidalino Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus gydytoja rezidentė Gabrielė Mickutė.

Peršalimo ligos šaltuoju metų laiku kamuoja dažną lietuvį. Daugelis ieško būdų palengvinti varginančius simptomus, o tam pastaruoju metu vėl vis dažniau pasitelkiamos inhaliacijos. Šeimos gydytojai ir vaistininkai šį metodą vertina pakankamai palankiai, tačiau perspėja vengti kritinių klaidų, kurios gali nulemti net kraujotakos sutrikimus.

Vilniečiui Rimvydui Vekerotui gyvenimas suteikė neeilinę dovaną. Vyras, persirgęs gripu, patyrė širdies miokarditą, o jau po devynių mėnesių jam persodinta donoro širdis. „Vietoje mano širdies plaka kito žmogaus širdis. Ji dešimt metų už mane jaunesnė. Niekada nesugebėsiu padėkoti to mirusio žmogaus mamai, kuri priėmė sprendimą ir sutiko padovanoti savo sūnaus širdį man“, – tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ kalbėjo viešėjęs Rimvydas.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis per savaitę dar sumažėjo. Sausio 16–22 d. bendras sergamumo rodiklis siekė 762,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o sausio 9–15 d. – 882,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų, praneša NVSC.

Dažnai tokius viršutinių kvėpavimo takų ligų simptomus, kaip sloga, gerklės skausmas ar kosulys, esame įpratę įvardyti vienu žodžiu „peršalimas“. Specialistų teigimu, visus šiuos negalavimus dažniausiai sukelia virusai, o ne šaltas oras. Tad kiek iš tikrųjų susirgę peršalimu galime sakyti, kad persišaldėme? Anot „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Kristinos Šnirpūnienės, nors visus šiuos susirgimus iš tiesų dažniausiai sukelia virusai, teiginyje „susirgau, nes peršalau“ irgi yra tiesos.

Už lango pliusinei temperatūrai kaitaliojantis su šalčiu, šeimos gydytojus užplūdo sergantieji. Tačiau ne gripu ar koronavirusu, o kankinami neaiškios kilmės virusų. Tiesa, į gripą sveikatos specialistai taip pat ragina nemoti ranka – šį sezoną jis nusinešė vienuolikos žmonių gyvybes. Jauniausiai aukai – vos per keturiasdešimt. Prognozuojama, kad gripas vėl gali smogti po mėnesio. Vilnietis Rytis rankas dezinfekuoja prieš įžengdamas į Šeškinės poliklinikos karščiavimo kabinetą.

Kai praėjusį kartą peršalote ir sunkiai sirgote, šeimos gydytojas paskyrė antibiotikų ir vaistai kaipmat padėjo – jau per kelias dienas savijauta ėmė pastebimai gerėti. Tačiau ir vėl užklupus peršalimui, gydytojas atsisakė skirti antibiotikų ir patarė gydytis šilta arbata, o prireikus – tiesiog vaistais simptomams malšinti.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje nuo praėjusių metų pabaigos bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis kas savaitę mažėjo. Praėjusią savaitę bendras sergamumo rodiklis siekė 882,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o pirmąją šių metų savaitę – 1330 atvejų 100 tūkst. gyventojų, praneša NVSC.

Įsibėgėjus gripo sezonui, gyventojams dažnai nebeaišku, ko labiau bijoti – koronaviruso ar gripo, kuriuo šiuo metu serga beveik keturis kartus daugiau žmonių. Nors jau trečią žiemą gyvename su COVID-19, vis dar keblu atskirti, kuo susirgome – gerklės skausmas, sloga, kosulys, karščiavimas, raumenų ir galvos skausmai būdingi abiem infekcijoms. Panašiai pasireiškia ir paprastas peršalimas.

Dalis gyventojų įsivaizduoja, kad užklupus įvairaus plauko negalavimams pastatyta lašelinė dažnu atveju suveiks „stebuklingai“ ir gali padėti atsistoti ant kojų didžiausiam ligoniui. Gydytojai vis tik įspėja neapsigauti – nors yra atvejų, kai lašelinė būtina, taikoma sveikatingumo tikslais ji ne tik gali veikti kaip placebas, bet ir kitą kartą pridaryti žalos.

Vis dažniau užfiksuojami vadinamosios „fluronos“, tai yra susirgimo gripu ir COVID-19 infekcija vienu metu, atvejai. Štai Rumunija ką tik paskelbė ir apie pirmąsias mirtis susirgus tokiu infekcijų deriniu. Medikai įspėja, kad nors tokie „fluronos“ atvejai nedažni, kai kam tai gali būti itin pavojinga.

Šaltuoju metų laiku sergamumas peršalimu ženkliai išauga, o užduotis, padėti sergantiems vaikams jaustis geriau, užgula tėvų pečius. Tačiau net ir turint gerus ketinimus, tėvams nepavyksta išvengti klaidų. Šeimos gydytoja Marina Mickevičienė pastebi, kad dažniausiai tėvai patys nežino, kaip reikia kovoti su vaiką užklupusiomis sveikatos problemomis, ir vadovaujasi klaidingais patarimais.

Nors prieš kelias savaites kaip reikiant per pandemijos metus užkilęs sergamumas gripu ir kitomis respiracinėmis infekcijos kiek nuslopo, ekspertai ragina neatsipalaiduoti. Jau dabar įspėjama, kad nauja susirgimų banga gali laukti sausio–vasario mėnesiais. Svarstoma, kad savo vaidmenį čia gali suvaidinti ir COVID-19 infekcija.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje kelias savaites iš eilės bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis mažėjo. Pirmąją šių metų savaitę bendras sergamumo rodiklis siekė 1330 atvejų 100 tūkst. gyv., paskutiniąją 2022 m. savaitę – daugiau –1357,8 atvejo 100 tūkst. gyv., praneša NVSC.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje paskutinę 2022 m. savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis dar sumažėjo. Gruodžio 26 d. – sausio 1 d. bendras sergamumo rodiklis siekė 1357,8 atvejo 100 tūkst. gyv., o gruodžio 19–25 d. – daugiau –1787,6 atvejo 100 tūkst. gyv.

Į šalies poliklinikas toliau gausiai plūstant sukarščiavusiems ir susirgusiems gyventojams tiek pacientai, tiek patys gydytojai piktinasi nedarbingumų išdavimo tvarka. Nors dažnam ligoniui tereikia pailsėti kelias dienas išsisergant namuose, norint gauti nedarbingumą paprastai reikalaujama gyvai atvykti į gydymo įstaigą. Portalui tv3.lt vilnietė Milda (tikrasis vardas redakcijai žinomas) skundėsi, kad nedarbingumų išdavimo tvarka šiuo metu atrodo nelogiška.

Pakilus temperatūrai ir atgulus į ligos patalą kyla klausimas, kaip būtų efektyviausia gydytis, kada jau reikia gerti vaistus nuo karščiavimo, o kada – kuo greičiau skubėti pas medikus. Apie visa tai pasakoja šeimos gydytoja Toma Kundrotė. Gydytoja visų pirma pabrėžė, kad vos sunegalavus ar juo labiau jau stipriai užkilus temperatūrai reikia gultis į lovą, ilsėtis ir vartoti daug skysčių. „Jei tik yra galimybė, reikia bandyti išsveikti pačiam.

Šaltasis virusinių ligų sezonas rodo savo nagus – tautiečius į patalą guldo tiek „pamirštas“ gripas, tiek kovidas, tiek kitos peršalimo ligos. Kai kuriems net ėmė rodytis, kad jomis dabar sergama daug intensyviau, nei pandemijos metu ar dar prieš ją. Vis tik medikai siūlo tuo nesistebėti – kelis metus mūsų imunitetas susidūrė su daug mažiau išorės dirgiklių.