gripas

2022–2023 m. gripo sezonui skirta gripo vakcina sėkmingai išdalinta visoms Lietuvos gydymo įstaigoms. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina rizikos grupėms priklausančius žmones nedelsti nemokamai pasiskiepyti bei taip apsaugoti save ir artimuosius. Lietuvoje gripo sezonas įprastai prasideda spalį, o sergamumo pakilimo piką pasiekia sausio-vasario mėnesiais.

Į užsikrėtimus koronavirusu jau galima žiūrėti kaip į gripą, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Iš esmės į jį jau reikia pradėti reaguoti kaip į gripą. Saugotis reikia, skiepytis reikia, bet žinoma tai yra tie sprendimai, kuriuos žmonėms reiks priimti daugiau mažiau patiems“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė ministrė pirmininkė. Pasak jos, Vyriausybė yra pateikusi aiškius algoritmus kam ir kada siūloma skiepytis.

Oficialiai prasidėjęs peršalimo ligų ir gripo sezonas neramina – kaip pasirūpinti savo sveikata? Nors kartais išvengti viruso nepavyksta, greita reakcija ir laiku suteikta pagalba gali užkirsti kelią komplikacijoms ir padėti greičiau pasveikti. Vaistininkė Urtė Jankauskaitė dalijasi atmintine, kokiomis namų vaistinėlės priemonėmis pravartu pasirūpinti ir kaip pagelbėti sau ar savo artimiesiems susirgus.

Gripas – ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, kosuliu, gerklės, galvos bei raumenų skausmu, nuovargiu ir silpnumu. Šeimos gydytoja Lina Augustinaitė sako, jog kasmet šia liga suserga 5–10 proc. gyventojų. Medikė paneigia apie gripą vyraujančius mitus ir paaiškina, kaip iš tiesų reikėtų apsisaugoti nuo šios infekcijos.

Užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas pasidalino neeiliniu atradimu: du įprasti kvėpavimo takų virusai – gripo ir respiracinis sincitinis virusas (RSV) – gali susijungti ir sudaryti hibridinį virusą, kuris yra pavojingesnis žmogaus sveikatai. Pasak virusologo, toks virusų „bendradarbiavimas“ pastebėtas pirmą kartą. Toks hibridinis virusas gali išvengti žmogaus imuninės sistemos ir užkrėsti plaučių ląsteles.

Prasidėjus vaikų rudens atostogoms, šeimos jau dairosi kelionių į šiltuosius kraštus – pailsėti ten, kur daugiau saulės, vilioja ne tik šąlantis oras Lietuvoje, bet ir patrauklesnės ne sezoninės atostogų kainos. Vis dėlto neretai per tokias atostogas nepavyksta išvengti varvančios nosies ir skaudančios gerklės.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 ligos (koronaviruso infekcija) rodiklis per savaitę sumažėjo nuo 827,8 iki 819,7 atvejo 100 tūkst., tačiau NVSC specialistai ragina neprarasti budrumo ir nuo gripo pasiskiepyti nelaukiant sergamumo pakilimo piko.

Artinantis žiemai Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pirmadienį pabrėžė, kad svarbu neprarasti budrumo Europoje daugėjant COVID-19 ir gripo atvejų, ir paragino daugiau žmonių pasiskiepyti. „Dabar ne laikas atsipalaiduoti“, – spaudos konferencijoje sakė PSO Europos regiono biuro direktorius Hansas Kluge (Hansas Kliugė). PSO Europos regionui priskiriamos 53 šalys, įskaitant Rusiją ir Centrinės Azijos valstybes.

Nors gripo sezonas dar tik prasidėjo ir sergančiųjų skaičiai minimalūs, ekspertai jau dabar kalba apie galintį laukti sunkų laikotarpį. Pažymima, kad tiek gripas, tiek COVID-19 kelia grėsmę žmonių sveikatai, todėl skiepai yra būtina ir pirmoji prevencijos priemonė. Kelis pastaruosius metus gripo plitimą stabdė kovidui suvaldyti skirtos priemonės. Tačiau „atleidus vadeles“, manoma, sergamumas šia daug geriau visuomenei pažįstama infekcija vėl gali pasiekti naujus mastus.

Dainininkas Radžis Aleksandrovičius atšaukė spalio 20-osios koncertą Skuode. 35-erių vyras su gerbėjais nesusitiks dėl ligos. Apie neįvyksiantį pasirodymą Radžis pranešė socialiniame tinkle patalpindamas vaizdo įrašą, kuriuo sutiko pasidalinti ir su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais. „Reikia išsigulėti, išbūti, todėl, kad silpnumas toks... Nežinau, čia gal gripas, bet, manau, kad praeis. Koncertas, kuris turėjo šiandien būti, nukeliamas į lapkričio 4-ąją“, – sakė R.Aleksandrovičius.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 ligos (koronaviruso infekcija) rodiklis sumažėjo, palyginti su ankstesne savaite.

Kasmet vis garsiau kalbama apie grėsmingą meningokoko infekciją, galinčią pasibaigti net mirtimi. Specialistai sako, kad sudėtingų atvejų būtų gerokai mažiau, jeigu žmonės skiepytųsi. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro infekcinių ligų gydytoja Gabrielė Gaižutytė-Monteleone pasakoja, kokia tai infekcija ir kokie simptomai dažniausiai ją išduoda. „Meningokokinę infekciją sukelia bakterija Neisseria meningitidis, kuri turi kapsulę.

Pastaraisiais metais sumažėjus sergamumui gripu, gerokai nukrito ir norinčiųjų pasiskiepyti skaičius – per praėjusį gripo sezoną nuo jo pasiskiepijo tik 8 proc. gyventojų, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenys. Tačiau sveikatos priežiūros ekspertai prognozuoja, kad šiemet gripo sezonas bus kupinas iššūkių, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Susirgus gali būti sunku atskirti, užsikrėtėte COVID-19, gripu ar paprasčiausiai peršalote. Tačiau sveikatos ekspertai paaiškino, kad kai kurie simptomai gali padėti suprasti, kuo iš tiesų susirgote. Vėstant orams, daugėja ir įvairių susirgimų, dažniausiai rudenį žmonės skundžiasi galvos ir gerklės skausmu ar sloga, rašo express.co.uk. Dažnai sunku suprasti, tai COVID-19, gripas ar peršalimas, nes visos šios ligos pasireiškia panašiais simptomais.

Darganoti ir vėsūs orai į ligos patalą guldo vis daugiau tautiečių. Vaistininkai stebi, esą pastarosiomis savaitėmis užsukęs į vaistinę kas septintas pacientas prašo vaistų nuo peršalimo ligų. Šeimos gydytojai paantrina – per dešimt pastarųjų dienų kosinčių, čiaudinčių ir besiskundžiančių galvos skausmais padaugėjo beveik dvigubai. Prie šeimos gydytojo kabineto Šeškinės poliklinikoje savo eilės laukia vilnietė Ivona. Moterį kamuoja peršalimo simptomai. „Jau antra savaitė.

Prasidėjus peršalimo ligų ir gripo sezonui gydytojai nuolat primena nepamiršti skiepų nuo šios, atrodo, primirštos infekcijos. Gripo vakcina jau pasiskiepijęs Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr. Marius Strioga paaiškino, kodėl šie skiepai šiuo metu itin svarbūs. Jis priminė, kad gripo vakcinų efektyvumas, apsaugant nuo ligos, yra apie 35 proc. (10–60 proc.), tai labai priklauso nuo sezono ir vakcinos antigeninio atitikimo cirkuliuojančiam viruso variantui.

Šaltasis metų laikas suskubti rūpintis savo sveikata primena ne tik dėl šiuo laikotarpiu taip dažnų peršalimo ligų, bet ir sezoninių  gripo ar pneumokoko virusų. Nors pastarųjų metų aktualijos pasaulyje šias ligas privertė nustumti į užmarštį, jos vis dar gajos. Kasmet nuo minėtų virusų visame pasaulyje miršta milijonai žmonių. Vaistininkė atkreipia dėmesį, kaip šių ligų išvengti arba lengviau jomis persirgti.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje šią savaitę prasideda 2022–2023 m. gripo sezonas, kuris tęsis iki kitų metų gegužės mėn.

Lietuvą pasiekė daugiau negu 200 tūkstančių vakcinų nuo gripo ir rizikos grupėje esantys gyventojai jomis nemokamai galės pasiskiepyti, kai tik jos pasieks gydymo įstaigas. O suploję apie 20 eurų žmonės nuo gripo jau gali skiepytis ir vaistinėse, tiesa, sumokėję kone perpus pigiau – ir poliklinikose. Visgi, ekspertai sako, kad žmonės kol kas skiepijasi vangiai ir laukia gripo sezono pradžios.

Į Lietuvą atgabenta visa gripo sezonui skirtos vakcinos siunta – per 200 tūkst. dozių, trečiadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Ministerija nurodo, kad šią savaitę skiepai pradedami išvežioti jas užsakiusioms gydymo įstaigoms. Planuojama, kad visas šias įstaigas gripo vakcina turėtų pasiekti per 2–3 savaites.

Šią savaitę Lietuvos vaistines jau pasiekė vakcinos nuo gripo – gyventojai kviečiami pasiruošti šaltajam sezonui ir pasiskiepyti, skelbia vaistinių tinklas „Gintarinė vaistinė“.  Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, 2021–2022 m. sezonu Lietuvoje buvo registruota net 20 kartų daugiau gripo atvejų palyginti su 2020–2021 m. sezonu. Atitinkamai atvejų skaičius išaugo nuo 302 iki 6032 atvejų.

Vaistinėse apsilanko vis daugiau sirguliuojančių žmonių, kurie ne visuomet gali atskirti – jiems paprasčiausias peršalimas, koronavirusas ar visgi gripas, pasakoja farmacininkė Jovita Aleknienė. Anot jos, šiuo apgaulingu laikotarpiu svarbu gebėti atskirti šias ligas bei pradėti teisingą gydymą, o užvis efektyviausias būdas užkirsti kelią gripui – vakcinacija, kurią galima atlikti ir vaistinėse.

Kartu su artėjančiu šaltuoju metų laiku grįžta ir peršalimo ligų sezonas. Nors pastaraisiais metais COVID-19 infekcija „užgožė“ gripą, gydytojai įspėja, kad būtų klaidinga manyti, jog šios ligos neliko. Savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad trimis būtinomis šaltajam sezonui vakcinomis pasiskiepyti galima vieno vizito metu.  Dar prieš kurį laiką SAM priminė, kad šį rudenį daugiau dėmesio skirs ne tik COVID-19 vakcinoms, bet ir kitiems skiepams.

Norvegijos institucijos nustatė pirmąjį paukščių gripo atvejį Svalbardo salyne, esančiame maždaug už 1 tūkst. kilometrų nuo Šiaurės ašigalio. Žinia sukėlė nerimą, kad virusas gali išplisti į kitas paukščių populiacijas šiame atokiame regione. Labai patogeniškas paukščių gripas (HPAI) šį mėnesį nustatytas poliarinei žuvėdrai, kurios gaišena rasta salyno sostinėje Longjyrbiene, sakoma ketvirtadienį paskelbtame gubernatoriaus biuro pranešime.

Nors už lango vasara, peršalimo ligos žmones į patalą guldo beveik taip pat, kaip per gripo sezoną. Vaistininkai sako, dėl to vos spėja pildyti vaistų lentynas, o kai kurių medikamentų, pavyzdžiui, nosies purškalų, net ir pritrūksta. Ilgėja eilės ir prie šeimos gydytojų kabinetų. Sirupo, lengvinančio kosulį, vilnietė Laura vaistinėje prašo ne tik savo mažyliui, medikamentų ieško ir sau. Moteris spėja, kad visa šeima virusu galėjo užsikrėsti nuo sergančio mažylio.

Sergamumo gripu ir peršalimo ligomis rodikliui nukritus iki 45 atvejų 10 tūkst. gyventojų, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pirmadienį paskelbė apie gripo sezono pabaigą. NVSC duomenimis, 20-ąją metų savaitę, tai yra gegužės 16–22 dienomis, nustatyta 111 gripo atvejų – beveik dukart mažiau, nei ankstesniąją savaitę (203 atvejai). Tuo metu gegužės 9–15 dienomis fiksuotas bendras sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) siekė 46 atvejus 10 tūkst.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje per praėjusią savaitę (18-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis sumenko nuo 51,7 atvejo 10 tūkst. gyventojų iki 48,1 atv. 10 tūkst. gyventojų.  Didžiausias sergamumo rodiklis išlieka Panevėžio apskrityje (58,7 atv. 10 tūkst.

Retas atvejis Lietuvoje – Šiaulių ir Kelmės rajonuose aptikti nugaišę gandrai, ištyrus juos – nustatytas paukščių gripas. Aplinkinių kaimų gyventojus ir paukščių ūkius veterinarai įspėja stebėti savo auginamus naminius paukščius, neleisti jų į lauką. Šiemet Lietuvoje maisto ir veterinarijos tarnyba užfiksavo tris šio labai patogeniško paukščių gripo atvejus laukiniams paukščiams. Maironių kaime netoli Kelmės gyvenanti Kristina rodo savo tvarte uždarytas 15 vištų.

Nors gripo sezonas Lietuvoje jau eina į pabaigą, bet gripas trauktis neskuba – Lietuvoje sergamumas šia infekcine liga vis didėja. O ypač, anot specialistų, gripu užsikrečia vaikai ir paaugliai. Dėl gripo į ligoninę praėjusią savaitę buvo paguldyta 40 vaikų ir paauglių. Visi atsidūrę ligoninėje yra iki 18 metų amžiaus. Ekspertai aiškina, kad sergamumas gripu grįžo į priešpandeminį lygį, bet savo piko dar nepasiekė.

Lietuvoje sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) nemažėja ir vis dar išlieka aukštas, praneša Nacionalinio visuomenės sveikatos centras (NVSC).  Praėjusios savaitės bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis nežymiai, bet padidėjo, lyginant su ankstesne savaite ir siekė 70,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų (ankstesnę savaitę šis rodiklis buvo 69,1 atvejo 10 tūkst.

Per savaitę sergamumas gripu išaugo daugiau nei pusantro karto, pirmadienį skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Epidemiologų duomenimis, praėjusią savaitę užfiksuoti 905 nauji gripo atvejai, ankstesniąją – 580 atvejų. Išaugus sergamumui, daugiau žmonių gydyta ir ligoninėse – 49, iš jų 45 – vaikai. Ankstesnę savaitę dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 36 pacientai, iš jų 35 – vaikai.

Neskubantis ateiti šiltas pavasaris ir apslūgusi omikrono banga pas gydytojus atgina vis daug sergančiųjų gripu ir kitomis peršalimo ligomis. Specialistai nuogąstauja, kad daugelyje vietų kaukėms likus tik kaip rekomendacijai sergančiųjų gripu gali dar padaugėti. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) dar prieš kelias savaites pranešė, kad sergamumas gripu šalyje išaugo daugiau nei 3 kartus.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje per savaitę sergančiųjų gripu skaičius padidėjo, tačiau ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – nežymiai sumažėjo. Praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 64 atvejus 10 tūkst. gyventojų (kovo 21-27 d. buvo 64,6 atvejo 10 tūkst.

Nors dalis mokslininkų sutaria, kad koronaviruso pandemija jau eina į pabaigą, medikai nepaliauja kartoti, jog niekur nedingo kitos infekcinės į kvėpavimo takus nusitaikančios ligos. Štai apie save žinoti jau davė kelis metus „primirštas“ gripas, sergamumas kuriuo pastarosiomis savaitėmis išaugo net kelis kartus.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis per savaitę padidėjo nuo 62,8 iki 64,6 atvejo 10 tūkst. gyventojų. NVSC duomenimis, praėjusią savaitę didžiausias rodiklis užregistruotas Telšių apskrityje, mažiausias – Utenos apskrityje.

Praėjusią savaitę Lietuvoje išaugo sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI), pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis siekė 62,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę (kovo 7–13 d.) šis rodiklis buvo mažesnis (50 atvejų 10 tūkst.

JAV Aukščiausiojo Teismo teisėjas Clarence'as Thomasas buvo hospitalizuotas dėl „į gripą panašių simptomų“, sekmadienį pranešė teismas.    C. Thomasas buvo paguldytas į Sibley (Siblio) memorialinę ligoninę Vašingtone penktadienį. Teisėjui buvo diagnozuota infekcija, jis gydomas intraveniniais antibiotikais, rašoma teismo pranešime.    „Ligos simptomai švelnėja, jis patogiai ilsisi ir tiksi po dienos ar dviejų būti išrašytas“, – nurodoma pranešime.

Pacientė Danutė, būdama 17 metų, susirgo gripu, kuris jai tapo lemtingas. Persirgus šia liga, moteriai buvo aptiktas baltymas šlapime, vėliau atsirado ir kraujo pakitimai, rodantys inkstų funkcijos sutrikimą. „Pacientei inkstų biopsijos pagalba diagnozuotas lėtinis glomerulonefritas – klastinga, tyli liga, kurios požymių ilgus metus žmogus gali ir nejausti.

Sergančiųjų ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir gripu per savaitę padaugėjo, pirmadienį informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Centro duomenimis, bendras šalies sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis praėjusią savaitę siekė 58 atvejus 10 tūkst. gyventojų, kai savaite anksčiau – 55,5 atvejo. Šiuo metu sergamumas ŪVKTI yra penkis kartus didesnis, nei pernai tuo pačiu metu, kai 10 tūkst. gyventojų teko 12,2 atvejo.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad per savaitę Lietuvoje sergančiųjų ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir gripu truputį sumažėjo. Bendras šalies sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis vasario 21–27 d. siekė 55,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę – 56,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje sergančiųjų ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) per savaitę sumažėjo, tačiau gripo atvejų – padidėjo. Bendras šalies sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis vasario 14–20 d. siekė 56,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę – 83 atvejus 10 tūkst. gyventojų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje per savaitę bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis sumažėjo ir siekė 83 atvejus 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę (sausio 31 d.– vasario 6 d.) minėtas rodiklis buvo 94,5 atveja 10 tūkst. gyventojų. Praėjusią savaitę daugiausia sergančiųjų buvo užregistruota Telšių apskrityje, mažiausia – Marijampolės apskrityje.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) svarsto vakcinomis nuo gripo šiemet leisti nemokamai pasiskiepyti visiems gyventojams, o ne tik rizikos grupėms priklausantiems žmonėms. Tokį prašymą prieš kurį laiką ministerijai pateikė Vilniaus Šeškinės ir Karoliniškių poliklinikos, nespėjančios sunaudoti visų už valstybės lėšas pirktų vakcinų. „Situacija vertinama, sprendimo šiuo klausimu kol kas nėra“, – BNS nurodė ministerija.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje per savaitę sergančiųjų gripu skaičius sumažėjo, tačiau ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – išaugo. NVSC duomenimis, Lietuvoje per praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 94,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę (sausio 24–30 d.) – 93 atvejus 10 tūkst. gyventojų.

20 metų Georgia Coulson iš Anglijos po pirmosios savaitės universitete ėmė karščiuoti ir tvirtina, kad jai du kartus buvo pasakyta, kad tai Covid-19, o vėliau ‒ kad  apendicitas. Studentei teko kovoti už savo gyvybę po to, kai gydytojai sepsį supainiojo su „pirmakursių gripu“. Dabar ji tikisi, kad jos istorija gali padidinti supratimą apie sepsį. 20-metė Georgia Coulson dalyvavo pirmakursių vakarėliuose, o po savaitės ėmė karščiuoti. Mergina susirūpino, kai jos būklė ėmė blogėti.

Nors omikronas, panašu, nesukels tokios didelės įtampos sveikatos apsaugos sistemai kaip ankstesnės koronaviruso bangos, medikai įspėja, kad tai gali būti proga savo nagus parodyti gripui. Virusų tyrinėtojai kartu primena 2009-ųjų epidemiją, kai gripo atvejams šoktelėti nesutrukdė ir prasidėjęs pavasaris.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje per savaitę bendras sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) išaugo iki 93 atvejų 10 tūkst. Lietuvos gyventojų. Ankstesnę savaitę jis siekė 67,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 4-ąją savaitę registruotas Marijampolės apskrityje, o didžiausias – Šiaulių apskrityje.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje per savaitę bendras sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) išaugo iki 67,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų (ankstesnę savaitę jis siekė 59,4 atvejo 10 tūkst. šalies gyventojų). Praėjusią savaitę sergančiųjų tiek ŪVKTI, tiek gripu skaičius padidėjo.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje per savaitę sergančiųjų ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) skaičius sumažėjo, gripo – padidėjo. Praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 59,4 atvejo 10 tūkst. šalies gyventojų (ankstesnę savaitę jis siekė 62 atvejus 10 tūkst.