Anot „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Kristinos Šnirpūnienės, nors visus šiuos susirgimus iš tiesų dažniausiai sukelia virusai, teiginyje „susirgau, nes peršalau“ irgi yra tiesos.
„Peršalimas – vienas iš faktorių, kuris padeda virusams įsitvirtinti ir apeiti organizmo gynybą. Užsigrūdinusio žmogaus organizmas mažiau jautrus žemai temperatūrai, todėl ir virusinėmis kvėpavimo takų ligomis toks žmogus sirgs rečiau. Kiti faktoriai, kurie silpnina imunitetą ir padeda virusams: stresas, nuovargis, miego stoka, neįvairus ir perdirbtas maistas, buvimas pernelyg sausoje, nevėdinamoje aplinkoje, fizinio aktyvumo stoka. Žinoma, kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis dažniau serga ir tie, kurie rūko, turi lėtinių ligų – astmą, cukrinį diabetą, kuriems trūksta geležies bei vitamino D“, – vardija ji.
Vaistininkė priduria, kad net toks paprastas dalykas kaip pusės valandos kasdienis sportas lauke turi trejopą naudą: organizmas grūdinasi, sudrėkusi nosies gleivinė geriau saugo nuo virusų, o suaktyvėjusi kraujotaka greičiau perneša gynybines ląsteles ten, kur jau virusai pateko, rašoma pranešime spaudai.
Su varvančiomis nosimis į mokyklas ir darbą
K. Šnirpūnienė ironizuoja sakydama, kad dauguma gyventojų vis dar kartoja, jog „sloga – ne liga“, todėl su varvančiomis nosimis vaikai keliauja į darželius, mokyklas, o suaugę – į darbą, kur pasidalija virusais su visu kolektyvu.
„Tiems, kurių imunitetas ne pats stipriausias, iškyla bakterinių komplikacijų rizika, nes virusams susilpninus vietinį bei bendrą imunitetą, atsiveria keliai patekti į organizmą ir bakterijoms. Ypač dėmesingiems reikia būti su vaikais, kurių imuninė sistema dar tik formuojasi. Taip pat ir su senyvo amžiaus žmonėmis, kurių imunitetas tinkamai nebeatlieka savo darbo. Jei temperatūra pakilusi ilgiau nei 5 dienas arba jei ji laikosi aukšta ilgiau nei 3 dienas, jei kosulys gilėja, stiprėja, atsiranda švokštimas, jei sloga nepraeina ilgiau nei savaitė ir tapo pūlinga, jei per savaitę savijauta ne gerėja, o prastėja, verta kreiptis į gydytoją“, – pataria vaistininkė.
Ji ne kartą girdėjusi pacientus sakant, kad šie mėgino gydytis arbatomis, bet po to vis tiek teko antibiotikus gerti, todėl šį kartą nori antibiotikus pradėti gerti anksčiau.
„Antibiotikai profilaktikai neskiriami ir virusų neveikia. Tik gydytojas, įvertinęs kraujo tyrimo rezultatus, atlikęs kitus reikalingus tyrimus, gali nustatyti, ar tai bakterinis susirgimas, kuris ir yra gydomas antibiotikais“, – primena K. Šnirpūnienė.
Kaip gydyti virusines peršalimo ligas?
Vaistininkė pasakoja, kad pacientai neretai prašo reklamose matytų vaistų nuo peršalimo tikėdamiesi, kad vaistas sunaikins visus virusus ir jie kitą dieną vėl bus sveiki.
„Deja, nei lašai į nosį, nei sudėtiniai cheminiai preparatai nuo peršalimo ir net didelė dalis čiulpiamų vaistų nuo gerklės skausmo priešvirusinio poveikio neturi. Jie skirti nemaloniems simptomams malšinti. Kentėti nereikia, bet pasikliauti reklamoje matytu vaistiniu preparatu taip pat nevertėtų. Geriau pasitarti su vaistininku, kuris vaistas konkrečiu atveju tinkamiausias. Pavyzdžiui, jei kamuoja nedidelis galvos skausmas ir truputį varva nosis, tikrai nereikia vartoti sudėtinio vaisto su dideliu nuskausminamųjų kiekiu, medžiaga kosuliui slopinti ir nosies paburkimui mažinti“, – atkreipia dėmesį ji.
K. Šnirpūnienė priduria, kad virusinėms peršalimo ligoms gydyti labai tinka natūralūs produktai, kurie turi ir priešvirusinį, ir priešuždegiminį poveikį: propolis, imbieras, arbatmedžių, eukaliptų, kėnių eteriniai aliejai, vaistažolių ežiuolės, šalavijo, pušų pumpurų, liepų žiedų, aviečių lapų arbatos.
„Taip pat labai tinka inhaliacijos ir nosies praplovimas jūros vandeniu, karštos vonelės rankoms ir kojoms su druska, garstyčių trauklapiai ir pipiriniai pleistrai kosuliui gydyti, taip pat būtinas poilsis. Poveikio pacientas iš karto gal ir nepajus, tačiau ligos trukmė bus trumpesnė, o komplikacijų rizika mažesnė“, – tvirtina ji.
Viena iš pavojingiausių virusų sukeltų kvėpavimo takų infekcijų yra gripas. Vaistininkė pastebi vieną neraminančią tendenciją – nuo gripo pasiskiepiję pacientai, kurie vėliau visgi suserga gripu, vėliau atsisako pakartotinai vakcinuotis.
„Vakcinos nuo gripo efektyvumas siekia maždaug 70–90 proc., nes sunku atspėti, kokia tais metais vyraus gripo sukėlėjo rūšis. Tačiau gydytojai pastebi, kad skiepo efektyvumas išauga skiepijantis kasmet. Dar viena dažna klaida – žmonės pradeda vakcinuotis vėlai rudenį, o imunitetui susiformuoti reikia laiko. Todėl ir skiepytis, ir imunitetą stiprinti maisto papildais reikia likus maždaug mėnesiui iki virusinių ligų suaktyvėjimo. Ši taisyklė negalioja vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems patariama skiepytis vėliau, mat jų imuninė reakcija į vakciną yra silpnesnė“, – pažymi K. Šnirpūnienė.
