gripas

Įprastai gripo sezonas šalyje prasideda apie 40-ąją metų savaitę, t.y. rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje. Sausi ir šilti orai šiais metais gripo ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sezoną pavėlino, tad dabar puikus metas pasitikrinti, ar esate jam pasiruošę. Gripo simptomai pasireiškia staiga, todėl pravartu namų vaistinėlėje turėti pagrindinius medikamentus, leisiančius kibti į kovą su liga nedelsiant.

Žmonės puolė masiškai skiepytis nuo sezoninio gripo. Šeškinės poliklinika į sąrašus dėl nemokamos gripo vakcinos jau įtraukė kelis tūkstančius pacientų – visi jie patenka į rizikos grupę. Maža to, kiti pacientai jau dabar skiepijasi mokamai, mat baiminasi, kad vakcinos vėliau gali ir nelikti. Gydytojai pataria, kaip prasidėjus virusų sezonui atskirti gripo ir koronaviruso simptomus.

Nors ruduo dar tik prasidėjo, jau nerimaujama, kaip gi bus, jei įsisiautės abi – tiek gripo, tiek COVID-19 – infekcijos ir jomis žmogus susirgs vienu metu. Gydytojai savo ruoštu pabrėžia kaip įmanoma saugotis abiejų ligų ir neatsipalaiduoti, nes daug pavojingesnė situacija bus, jei infekcija vėl pradės plisti tarp vyresnių asmenų ir ligoninės užsikiš pacientais.

Valstiečiams nepavyko sukurti valstybinių vaistinių, tačiau gali pavykti sumažinti privačių vaistinių kiekį, ir ypač šalies regionuose. Jau nuo sausio kiekvienoje vaistinėje turės dirbti po diplomuotą vaistininką, o jų trūksta. Be jo vaistinė tiesiog turės būti uždaryta. Be to, pasikeitimų sulaukė ir privačios klinikos, dabar vaikus skiepyti gali ne visos.

Į Lietuvą sugrįžus rudeniui, sugrįžo ir peršalimo ligos. Vėstant orams ir didėjant temperatūrų skirtumams, medikai primena daugiau dėmesio skirti imuniteto stiprinimui, tačiau ragina nepamiršti ir skiepų. Nors šiomis dienomis šalis gyvena visai kitomis aktualijomis, Šiaulių „MediCA klinika“ padalinio šeimos gydytojas Linas Petrauskas pastebi didėjantį sergančiųjų peršalimo ligomis skaičių. Daugiausiai jų – vaikai, o štai vyresni pacientai, pasirodo, serga rečiau.

Netylant kalboms apie antrąją koronaviruso bangą, gydytojai nerimauja ir dėl kitų rudenį užlumpančių ligų. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pranešė, kad šią savaitę jau prasideda gripo sezonas. Šiuo laikotarpiu padaugėja sergančių gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Gydytojai ragina skiepytis ir pirmųjų gripo atvejų laukia su nerimu.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai informuoja, kad šią savaitę prasideda 2020–2021 m. gripo sezonas. Šis periodas įprastai trunka nuo 40-osios kalendorinės metų savaitės iki 20-osios kitų metų kalendorinės savaitės. Šiuo laikotarpiu padaugėja sergančių gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI). Žmonės painioja gripą su įvairiomis ŪVKTI.

Nors pats sergamumo gripu pikas pastebimas žiemos mėnesiais, jo aktyvumas gali prasidėti jau ankstyvą spalį ir tęstis iki vėlyvo gegužės mėnesio. Sostinės savivaldybės įstaigos „Vilnius sveikiau: geros savijautos biuro“ (Biuras) specialistai dėl virusų mutacijos rekomenduoja nuo gripo skiepytis kiekvienais metais, o tai geriausiai padaryti – spalio–gruodžio mėnesiais. Kasmet 20 proc. vaikų ir 5 proc. suaugusiųjų perserga gripu.

Atstumų laikymasis ir nuolatinis kaukių dėvėjimas gali išgelbėti nuo sunkios gripo epidemijos? Nors tokią prielaidą leidžia daryti Pietų pusrutulio šalyse pasibaigusios žiemos duomenys, mūsų šalies gydytojai kol kas siūlo nespėlioti ir kaip įmanoma ruoštis gripo sezonui. Dabartinės koronaviruso plitimo suvaldymo priemonės teikia vilčių, kad galbūt gripo sezonas bus daug lengvesnis.

Rudens sezonas pažeria ir įvairiausių viršutinių kvėpavimo takų ligų, tačiau pradėjusi varvėti nosis visgi nebūtinai reiškia, kad užsikrėtėte COVID-19 infekcija. Specialistai primena pagrindinius simptomus, kaip atskirti paprastą peršalimą nuo gripo ir koronavirusinės infekcijos. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, prof. Saulius Čaplinskas vardija pagrindinius simptomus, būdingus dabar daugiausiai linksniuojamai COVID-19 infekcijai.

Į šalies gydymo įstaigas jau pradedamos tiekti gripo vakcinos. Šią savaitę bus paskirstyta net trečdalis visų šiam sezonui nupirktų vakcinų dozių – maždaug 80 tūkst., įsigytų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. Šiemet, kaip ir anksčiau, ligonių kasų kompensuojamomis gripo vakcinomis bus skiepijami rizikos grupėms priklausantys asmenys.

Kai vaikas staiga nebenori valgyti, pradeda skųstis pilvo skausmais, tampa vangus ir irzlus, o galiausiai ima karščiuoti, vemti, viduriuoti – tėvai supranta, kad greičiausiai į duris pasibeldė nepageidaujamas svečias – rotavirusas, liaudiškai vadinamas skrandžio gripu. Medikai pastebi, kad pastaruoju metu susirgimų šia žarnyno infekcija dėl skiepų itin mažėja, tačiau vaikams sugrįžus į mokyklas bei darželius, sąlygos plisti rotavirusui yra labai palankios.

Vis daugiau poliklinikų skelbia apie galimybę pasiskiepyti mokama vakcina nuo gripo. Apie tai ketvirtadienį pranešė ir Kauno miesto poliklinika, tačiau įspėjo, kad skiepijami bus tik prie įstaigos prisirašę pacientai.  Poliklinika pasidalino žinute, kad savo padaliniuose jau pradeda skiepyti mokama keturvalente „Vaxigrip Tetra” gripo vakcina, skirta 2020/2021 metų gripo sezonui. Vakcinos kaina 12,92 Eur, skiepijimo paslauga – 2,30 Eur.

Pirmosiomis rudens dienomis kai kurios sostinės poliklinikos jau praneša apie galimybę pasiskiepyti mokama gripo vakcina. Tiesa, dalis jų dar tik vykdo pirkimus ir primena, kad dar nevertėtų skubėti skiepytis. Štai Karoliniškių poliklinikoje mokama „Influvac Tetra“ vakcina jau galima pasiskiepyti už 10,70 eurų. Tai, kad vakcinų yra gavusi ir Antakalnio poliklinika, patvirtino įstaigos atstovė Rūta Vanagienė.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, kad rizikos grupėms priklausantys žmonės neturėtų nerimauti, kad jiems skiepyti nepakaks Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis perkamos gripo vakcinos. Jei gydymo įstaigoje, kurioje šie pacientai prisirašę, baigtųsi Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) nupirkta vakcina, ji būtų kompensuota papildomai.

Artėjant rudeniui tautiečiai pradėjo galvoti ne tik apie koronaviruso, bet ir gripo pavojų ir jau dabar medikų teiraujasi skiepų. Tačiau sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pareiškė, kad skiepų gali užtekti ne visiems. Vakcinos užsakymai vykdyti prieš pusę metų, neva tokios situacijos ir poreikio nesitikėta. O kritikai tikina, kad vakcina Lietuvą šiemet pasieks ir vėluodama. Sostinės centro poliklinikos duris jau varsto žmonės norintys pasiskiepyti.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga prognozuoja, kad rudenį visiems norintiesiems pasiskiepyti nuo gripo neužteks vakcinos. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, šiemet nupirkta 205 tūkst. vienetų vakcinos – maždaug 40-čia tūkst. daugiau nei pernai.

Sveikatos priežiūros specialistai su nerimu laukia rudens ir šaltesnių orų, mat tuomet, prognozuojama, visuomenėje paspartės ne tik koronaviruso, bet ir įvairių kitų infekcinių kvėpavimo takų ligų plitimas. Visgi kartu gydytojai turi gerų žinių – skubėdami apsisaugoti nuo jau mums įprasto gripo vienu šūviu galima nušauti du zuikius ir taip padidinti šansą išgyventi, jei vienu metu susirgtume keliomis infekcijomis.

Pastarosiomis savaitėmis padaugėjo sergančiųjų gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Daugiau sergančiųjų ir darželinukų tarpe. Apie tai patvirtina tėvai ir vaikų ligų gydytoja. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos tv3.lt pranešė, kad sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis šiek tiek pakito per praėjusias dvi savaites, tačiau išlieka žemas.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje per pirmąjį šių metų pusmetį medicinos pagalbos dėl įvairių laukinių ir naminių gyvūnų sužalojimų kreipėsi 1 803 asmenys ir tai 629 asmenimis mažiau, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Septyni iš dešimties nukentėjo nuo šunų (72,4 proc.), daugiau kaip penktadalis asmenų (24,3 proc.) nuo kačių. Daugiausia, beveik trečdalis (29,5 proc.), nukentėjusiųjų registruota Vilniaus apskrityje, mažiausiai (3,6 proc.) – Tauragės.

Europos Komisija jau ragina skiepytis Europos šalių piliečius nuo gripo, nes rudenį gali būti dvi bangos – ir COVID-19, ir gripo banga. Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Kasiulevičius sako, kad pasiskiepijus nuo gripo gydytojams bus daug lengviau atskirti, kokia infekcija gali ligonis sirgti. „Vienareikšmiškai, visus raginu skiepytis. Kalbant apie gripą, kai mes turime dar vieną priešą, bent jau apsisaugoti nuo vieno susirgimo yra labai gerai.

Nors vasara – nepalankus metas plisti virusams, o Lietuvoje kasdien nustatomi pavieniai nauji Covid-19 atvejai, pasaulio ir lietuvių mokslininkai sutaria – antrosios koronaviruso bangos sulauksime šaltuoju metų laiku. Tiesa, kol kas tik tiriama, ar naujas viruso smūgis bus piktesnis už jau patirtąjį. Tačiau jau aišku, kad Covid-19 vakcinos iki rudens ar žiemos dar neišvysime.

Nors gripo sezonas paprastai prasideda spalį ir baigiasi gegužę, intensyviausią piką jis Lietuvoje pasiekia gruodžio-sausio mėnesiais. Su naujienų portalu tv3.lt susisiekusi skaitytoja Miglė (tikrasis vardas redakcijai žinomas, – aut. past.) teiraujasi, ar pavasarį dar vis verta pasiskiepyti nuo gripo, mat ji gripo sezono metu pasiskiepyti negalėjusi dėl vis puolusių peršalimo ligų ir prasidėjusios koronaviruso pandemijos, todėl susiruošė tai padaryti tik dabar.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad praėjusią savaitę Lietuvoje pasibaigė gripo sezonas, trukęs nuo praėjusių metų spalio mėn. Lietuvoje praėjusią savaitę sergančių gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) nežymiai padidėjo. Gegužės 11–17 d. bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 8,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę – 7,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad ši savaitė Lietuvoje yra paskutinė šio gripo sezono, prasidėjusio praėjusių metų spalį, savaitė. Lietuvoje praėjusią savaitę sergančių gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) dar sumažėjo. Gegužės 4–10 d. bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 7,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę – 8,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį registruoti 143 rotovirusinio enterito atvejai ir tai beveik septynis kartus mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (944 atvejai). Rotovirusinės infekcijos neretai liaudyje vadinamos skrandžio gripu.

Gripas traukiasi iš Lietuvos – sezoninio gripo atvejų toliau mažėja, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Lietuvoje praėjusią savaitę sergančiųjų gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) skaičius siekė 8,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Savaitę anksčiau šis rodiklis buvo 12,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Praėjusią savaitę daugiausiai sergančiųjų buvo Kauno apskrityje (11,3 atvejo 10 tūkst.

Viena dažniausių naujojo koronaviruso COVID-19 komplikacijų, kuri pacientą gali nuvaryti ir į kapus, – plaučių uždegimas. Užsienio spauda jau nuo viruso protrūkio pradžios ne kartą skelbė apie sunkiausius ligos atvejus, kai žmonės neįveikdami ligos tiesiog uždūsdavo. Vis dėlto VUL Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof. Edvardas Danila pastebi, kad kol kas šio koronaviruso „elgsena“ ne itin išsiskiria iš kitų plaučius pažeidžiančių virusų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) praneša, kad gripo sezonui artėjant prie pabaigos, Lietuvoje praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis sumažėjo iki 15,3 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę šis rodiklis siekė 21,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Balandžio 13–19 d. daugiausiai sergančiųjų užregistruota Kauno apskrityje (20,2 atvejo 10 tūkst.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, Lietuvoje balandžio 6–12 d. bendras sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis sumažėjo iki 21,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Daugiausiai sergančiųjų užregistruota Kauno apskrityje, mažiausiai – Marijampolės. Pernai tuo pačiu metu (15-ąją metų savaitę) bendras šalies sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo beveik 3 kartus didesnis – 61,1 atvejo 10 tūkst.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje kovo 30 d.–balandžio 5 d. sergančių gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) dar sumažėjo. Per savaitę bendras šalies sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis nukrito iki 39,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Daugiausiai sergančiųjų – 56,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų užregistruota Kauno apskrityje, mažiausiai – 25,6 atvejo 10 tūkst. gyventojų – Tauragės.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad per savaitę sergančių gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) sumažėjo visose Lietuvos apskrityse. Ir nors sergamumas gripu sumažėjo, tačiau jis nesitraukia – per šią savaitę nuo gripo mirė dar vienas žmogus, iš viso per šį gripo sezoną tai jau devintasis žmogus.

Koronavisuso pandemijai siaučiant pasaulyje, istorikai ir medikai prisimena „ispaniškąjį gripą“, kiek daugiau nei prieš šimtą metų išguldžiusį dešimtis milijonų karo nualintų žmonių. Virusas, pavadintas niekuo dėtos Ispanijos vardu, skirtingai nei kitos ligos, rinkosi jaunus, gyvybės pilnus žmonės. Ispaniškasis gripas neaplenkė ir Lietuvos, tuo metu kentusios Vokietijos okupacijos jungą, kovojusios dėl nepriklausomybės ir skaičiavusios karo ir bado aukas.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, kovo 6–23 d. Vokietijoje nustatyti du nauji didelio patogeniškumo paukščių gripo atvejai. Naujausias paukščių gripo židinys nustatytas Vokietijos rytinėje dalyje (Leipcigo regionas) nedideliame nelaisvėje laikomų paukščių ūkyje, kuriame buvo auginami 44 paukščiai.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) gavo pranešimą iš Lenkijos atsakingos institucijos apie nustatytą pirmąjį šiais metais afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkį kiaulių ūkyje. AKM diagnozė patvirtinta kovo 20 d. stambioje komercinėje kiaulių fermoje Nowosolski regione, kurioje buvo laikoma beveik 24 tūkst. kiaulių.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje kovo 16–22 d. bendras sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis padidėjo iki 82,3 atvejo 10 tūkst. gyventojų (kovo 9–15 d. buvo 63,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų), tačiau gripo atvejų – sumažėjo. Pastarąją savaitę daugiausiai sergančiųjų užregistruota Kauno apskrityje, mažiausiai – Marijampolės.

Koronavirusu užsikrėtė dar viena pramogų pasaulio žvaigždė. Apie tai pranešė grupės „Bon Jovi“ narys Davidas Bryanas. 58-erių roko žvaigždė pranešė instagrame. Vyras socialiniame tinkle rašė: „Gavau rezultatus dėl koronaviruso. Atsakymas buvo teigiamas. Sergu savaitę, bet kasdien jaučiuosi vis geriau. Nebijokite. Tai gripas, o ne maras. Buvau karantinuotas savaitę ir būsiu dar vieną savaitę.

Praėjusią savaitę gripu Lietuvoje susirgo beveik 2 tūkst. gyventojų.  „Diagnozė buvo patvirtinta ne tik laboratoriškai, bet, aišku, ir kliniškai didžioji dalis. Gripo atvejų padaugėjo lyginant su ankstesne savaite“, – sekmadienį LRT radijui sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų skyriaus Daiva Razmuvienė.    Anksčiau BNS skelbė, kad antrą kovo savaitę gripu susirgo 1895 Lietuvos gyventojai, pirmą fiksuotas 1531 susirgimas.

Antradienį britų spaudoje pasklido žinia, kad šį sezoną pasiskiepiję nuo gripo patenka į didesnės rizikos kategoriją užsikrėsti koronavirusine infekcija. Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų asociacijos prezidentu, prof. habil. dr. Juliumi Kalibatu, kuris teigė, kad skiepas nuo gripo ir koronavirusas tikrai nėra susiję. Portale mirror.co.

Kai šalyje ir pasaulyje siaučia gripo virusas, svarbu imtis visų priemonių, kad išvengtumėte susirgimų. Ar žinojote, kad tam tikri kasdieniai įpročiai turi įtakos jūsų imunitetui? Sužinokite, ką reikia pakeisti, norint nesirgti ir būti stipresniems. Skiepų baimė Kaskart susidūrus su itin stipriu uždegimu, atsirandančiu kartu su gripu, į jūsų kraujotaką išskiriama chemikalai, vėliau galintys padidinti dėl uždegimų atsirandančių ligų, tokių kaip širdies ligos, tikimybę.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) praneša, kad Lietuvoje praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis sumažėjo, lyginant su ankstesne savaite, tačiau gripo atvejų – padaugėjo. Kovo 9–15 d. daugiausiai sergančiųjų užregistruota Alytaus apskrityje, mažiausiai – Klaipėdos.

Padėtis dėl koronaviruso Lietuvoje sunkėja. Penktadienį šalyje užfiksuoti dar trys nauji užsikrėtimo atvejai: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, taip pat jų daugėja ir šeštadienį. Sveikatos apsaugos ministras spaudos konferencijoje pasakojo apie situaciją ir kokių veiksmų planuojama imtis toliau. Šalyje žmonės skundžiasi, kad tyrimai atliekami ne visiems, o pats Aurelijus Veryga tikino, kad tai padaryti būtų neįmanoma.

Koronavirusas ir toliau plinta – visame pasaulyje užsikrėtusiųjų vis daugėja. Imamasi papildomų sveikatos apsaugos priemonių, atšaukiami koncertai, sporto varžybos ir skrydžiai. Nors į COVID–19 grėsmę reikia žiūrėti rimtai, tačiau verta nepamiršti, kad tikimybė juo užsikrėsti visgi yra labai nedidelė. Palyginimui, daug didesnė tikimybė susirgti įprastu sezoniniu gripu ar paprastu peršalimu.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento duomenimis, nuo gripo mirė dvi Kauno apskrities gyventojos (79 m. amžiaus Kaišiadorių r. ir 63 m. Kauno r.). Kaip pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, viena iš jų sirgo lėtinėmis ligomis, todėl rizika susirgti sunkia gripo forma buvo didesnė. Paaiškėjo, kad abi ligonės nebuvo pasiskiepijusios vakcina nuo sezoninio gripo. Lietuvoje gripas šį sezoną jau pareikalavo 7 gyvybių.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) praneša, kad Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis per savaitę padidėjo nuo 77,0 iki 79,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Lietuvoje kovo 2–8 d. daugiausiai sergančiųjų užregistruota Alytaus apskrityje, mažiausiai – Tauragės.

Net jei įprasta, kad gripas šalį aplanko kiekvieną šaltąjį sezoną, neretai ši liga gali būti labai klastinga ir kaip reikiant „išderinti“ visą organizmą. Viena dažniausių žinoma šios virusinės ligos komplikacijų – plaučių uždegimas, taip pat – širdies pažeidimai. Tačiau ne mažiau gripo virusas pavojingas ir dar vienam organui – inkstams. VUL Santaros klinikų Nefrologijos centro vadovas prof.

Reaguodamos į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) nurodymą, didžiosios šalies savivaldybės nuo ketvirtadienio mieste skelbia gripo epidemiją. Klaipėda epidemiją skelbia nuo ketvirtadienio, Vilniaus, Panevėžio savivaldybės – nuo penktadienio. Kauno miesto savivaldybė gripo epidemiją jau yra paskelbusi vasario viduryje.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad  Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis per savaitę padidėjo, tačiau sergančių gripu skaičius – sumažėjo. Bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis Lietuvoje vasario 24 d.–kovo 1 d. siekė 77,0 atvejo 10 tūkst. gyventojų (ankstesniąją savaitę – 73,2 atvejo 10 tūkst.

Pakilusi temperatūra – vienas iš dažniausių, ypač žiemą lydinčių simptomų, signalizuojančių, kad organizmas kovoja su virusine ar bakterine infekcija. Nors kai kurie asmenys ir gerokai karščiuodami sako besijaučią „gerai“, kitiems ir vidutiniškai aukšta temperatūra gali sukelti kliedesius. Teiraujamės šeimos gydytojos, kada pakilusi temperatūra būtina sveikimui, o kada reikėtų skubėti ją mažinti.