LSMU profesorės Auksės Mickienės teigimu, jau reikia atsakingai pradėti ruoštis šaltajam sezonui, nes tikrai aišku, kad gripas ateis kaip ir kiekvienais metais.
„Tačiau jei visų COVID-19 ligos ypatumų dar nežinome, tai gripą pažįstame daug geriau. Ką dabar svarbu padaryti žmonėms – būtinai pasiskiepyti nuo gripo.
Visi gerai žino, kas yra didesnės gripo rizikos grupės – tai pagyvenę žmonės, sergantieji lėtinėmis ligoms. Jie yra skiepijami nemokamai, kiti tuo metu gali pasiskiepyti savo lėšomis“, – sakė pašnekovė.
Nuims sistemos apkrovimą
Gydytoja pabrėžė, kad nors vakcina ir negarantuoja, kad žmogus gripu visai neužsikrės, tačiau skiepai padeda apsisaugoti nuo sunkių komplikacijų – pneumonijų.
„Tokiais atvejais vėlgi prireikia tų pačių reanimacijos lovų, kurios naudojamos ir sunkiomis COVID-19 formomis sergantiesiems. Taigi tai būtų dar tik papildomas apkrovimas sveikatos sistemai. Tad reikia kaip įmanoma labiau sumažinti bent vienos ligos riziką.
Taip, gripo vakcina nėra 100 procentų efektyvi, bet geresnės priemonės mes neturime. Aišku, neabejotinai prie gripo plitimo mažinimo prisidės ir kaukių dėvėjimas“, – atkreipė dėmesį A. Mickienė.
Padėtų išvengti grėsmingų pasekmių
Tai, kad gripo vakcina gali padėti apsisaugant nuo grėsmingesnių koronaviruso pasekmių, patvirtino ir gydytojas infektologas prof. Vytautas Usonis.
„Vakcina prieš gripą turėtų padėti, nes mes kiekvieną rudenį kalbamame apie tai, kad yra bent keli virusai, kurių taikinys yra kvėpavimo sistema. Visų pirma tai – mažiems vaikams būdingas respiracinis sinsicinis virusas, nuo kurio, deja, nėra veiksmingų profilaktikos priemonių.
Toliau – visiems mums pavojingas gripas ir bakterinė pneumokokinė infekcija. Tai yra skiepais valdomos. Visgi nei viena, nei kita neapsaugos nuo Covid-19, bet yra įrodyta, jei žmogus užsikrečia keliais sukėlėjais, kurie turi tą patį taikinį organizme, liga gali būti sunkesnė ir grėsmingesnė“, – kalbėjo profesorius.
Gydytojas priminė, kad geriausiai yra žinoma apie gripo ir pneumokokinės infekcijos derinį.
„Seniai yra žinomos rekomendacijos vyresniems žmonėms – įskiepyti abi šias vakcinas. Jei Covid-19 vienaip ar kitaip vis tiek lyginame su gripu, jei žinome, kad kvėpavimo sistema ir plaučiai yra pagrindinis jų taikinys, tai pasiskiepijus nuo šių abiejų infekcijų turėtume daugiau saugumo, arba kitaip sakant, daugiau šansų išgyventi“, – kalbėjo V. Usonis.
Gydytojai primena, kad nemokamai pneumoko vakcina skiepijami vyresnio amžiaus, lėtinėmis ligomis sergantys asmenys. Šia vakcina galima pasiskiepyti bet kuriuo metu, nelaukiant rudens.
Profesorius priminė, kad koronavirusų sezoniškumas yra labai panašus į gripo ir bendras dėsningumas būna toks, kad rudenį stebimas didesnis aktyvumas, o pikas – žiemą.
Jei vėl nenorime karantino, stengtis turi visi
Paklausta, kokių apskritai koronoviruso plitimo scenarijų galima tikėtis rudenį, A. Mickienė sakė, kad jų niekas negali išpranašauti.
„Iš vienos pusės matome, kad po truputį buvo švelninamos karantino sąlygos, atidarinėjamos sienos ir matome, kad praėjo tik mėnuo ir sergamumas padidėjo daugelyje Europos šalių“, – kalbėjo gydytoja.
Jos teigimu, pagrindinė žinutė žmonėms šiuo metu būtų ta, kad vėl reikia susivienyti ir elgtis taip, kad būtų išvengta karantino ir visiško gyvenimo suparalyžiavimo antrą kartą.
„Jei mes dabar visi nešiosime kaukes, laikysimės atstumo, rankų dezinfekcijos, visų tų priemonių, kurios dabar yra patvirtintos, tada išvengsime pačių drastiškiausių priemonių. Dabar turime visi susitelkti, kad jų neprireiktų.
Turime susitarti, kad nepatogumų bus, tačiau aišku, kad su virusu turėsime išmokti susigyventi mažiausiai metus, tol, kol nebus sukurta vakcina. Tad turime daryti viską, kad išvengtume didelių audrų. Tuomet pavyks išvengti griežtesnių priemonių, kurios yra labai skausmingos“, – kalbėjo gydytoja.
Per menka grįžtančiųjų kontrolė buvo klaida?
Anot A. Mickienės, augantis įvežtinių atvejų skaičius rodo, kad atvykstančiųjų į šalį kontrolė turėtų būti griežtesnė.
Paklausta, ar tai nebuvo viena priežasčių, kodėl COVID-19 susirgimų vėl padaugėjo, pašnekovė neskubėjo taip tvirtinti.
„Taip, matome skaičių augimą, tačiau nereikia pamiršti kad visi jau buvo pavargę nuo karantino. Visi yra žmonės, daugelis troško to ankstesnio gyvenimo. Deja, kaip matome, prie jo grįžti 100 proc. negalėsime ir turime išmokti gyventi kitokioje realybėje“, – kalbėjo gydytoja infektologė.
