Gydytojo infektologo, profesoriaus Alvydo Laiškonio teigimu, logiška, kad „susidėjus“ dviem į plaučius nutaikytų ligų sukėlėjams būtų „ne pyragai“.
„Visiems yra aišku, kad jei žmogus serga viena liga, pavyzdžiui, gripu, tai jis pakenkia plaučius. Tad žmogus serga dviejų sukėlėjų ligomis, kurios pakenkia plaučius, tai savaime aišku, kad sumuojasi dvi ligos“, – pabrėžė medikas.
Laukia COVID-19 susirgimų augimo
Profesorius pasakojo, kad dėl blogėjančios koronaviruso situacijos šiemet skubėjo pasiskiepyti ir nuo gripo.
„Kadangi koronaviruso atvejų daugėja, jau pats irgi pasiskiepijau nuo gripo, nors tą šiaip darydavau tik spalio viduryje.
Kadangi reikia dar dviejų savaičių, kad spėtų pasigaminti antikūnai, tai kai jau kasdieną bus virš 100 atvejų ir daugiau, kas, sako, gali būti jau kelių savaičių laikotarpiu, tai jau būsiu apsisaugojęs“, – pabrėžė A. Laiškonis.
Jis atkreipė dėmesį, kad gripo komplikacijos ypač dažnos, nes dalis žmonių bando gripą „išvaikščioti“.
„O tada liga komplikuojasi širdies raumens, inkstų uždegimais. Ir labai dažnai sveiką, stiprų žmogų palaužia gripas, nes jis visai neįsivaizdavo, kad gali būti tokios komplikacijos dėl to, kad nesilaikė režimo. O jei turėsime dvi ligas, savaime aišku, logiškai galvojant turėsime daugiau problemų“, – kalbėjo profesorius.
Dar trūksta duomenų
Visgi medikai neslepia, kad dėl rudens-žiemos sezono dar laukia daug nežinomųjų. Kaip pabrėžė LSMU Kauno ligoninės infektologė, LSMU Infekcinių ligų klinikos vadovė profesorė Auksė Mickienė, dar šiuo klausimu turima palyginti nedaug duomenų.
„Praėjusiais metais, kai prasidėjo Covid-19 pandemija Kinijoje ir tuo metu dar buvo gripo sezonas, dviguba gripo ir Covid‘o infekcija būdavo stebima apie 4 proc. atvejų. Tačiau tai jau buvo gripo sezono pabaiga ir todėl tų duomenų buvo tiek, kiek buvo“, – kalbėjo profesorė.
Gydytojos manymu, visgi pagrindinė problema yra ne dviguba infekcija tam pačiam žmogui, bet kaip šias ligas vieną nuo kitos atskirti.
„Be diagnostinių tyrimų šių infekcijų atskirti praktiškai neįmanoma, nes klinika yra labai panaši. Galbūt lengviau galima nuspėti, ar tai peršalimas, ar gripo, Covid-19 infekcija, tačiau be laboratorinių tyrimų tai labai sudėtinga“, – pabrėžė gydytoja.
Patarė saugotis kaip įmanoma
A. Mickienės pastebėjimu, viską reikėtų kreipti ta linkme, kad visuomenė turi pasistengti išvengti abiejų ligų visomis įmanomomis priemonėmis.
„Nuo gripo mes turime vakciną, tai kviesčiau visus pasiskiepyti. Nors tai būtų ne 100 procentų apsauga, bet vis tiek tai yra apsauga ir geresnės jos šiuo metu nėra.
Kitas nepaprastai svarbus dalykas tiek nuo vienos, tiek nuo kitos ligos – tai kaukių dėvėjimas ir atstumų laikymasis – tai padeda apsaugoti ir nuo vienos, ir nuo kitos ligos. Tad reikėtų ne būtinai stengtis išvengti abiejų infekcijų tam pačiam pacientui, bet pasistengti, kad apskritai sirgtų kuo mažiau žmonių“, – pabrėžė infektologė.
Gydytojos pastebėjimu, atvejų, kai žmonės abiem virusais susirgs vienu metu, nebus dažni. Taigi ir pagrindinis tikslas nebūtų apsaugoti būtent juos.
„Minėtųjų priemonių mums reikia tam, kad apskritai būtų mažiau sergančių, mažiau karščiuojančių, prireiktų mažiau diferencinės diagnostikos, būtų mažesni srautai priėmimo skyriuose ir mažesni srautai ligoninių ir reanimacijų lovose.
Nes visos tos lovos per gripo sezoną gripo buvo užimamos jo komplikacijomis. O dabar mums reikia lovų Covidui gydyti, tai dabar mes turime stengtis, kad žmonės kuo mažiau sirgtų kitomis ligomis“, – akcentavo LSMU infektologė.
Nėra kuo džiaugtis, kad serga jauni
Pašnekovė akcentavo, jog visgi nėra pagrindo džiaugtis, kad šiuo daugiau serga jauni žmonės, nes situacija labai greitai gali pasikeisti.
Ji pažymėjo, kad kiek bebūtų naujų skelbiamų COVID-19 atvejų, svarbiausia vertinti sergančiųjų amžiaus grupę.
„Mes jau žinome proporciją, kiek maždaug iš susirgusiųjų serga sunkiai ir kiek – labai sunkiai. Tad kai girdi tuos skaičius, tai gali įsivaizduoti, ko laukti per artimiausias 10 dienų. Nes žinoma, kad pacientų būklė dažniausiai pasunkėja 7–10 ligos dienomis.
Taip pat kuo daugiau liga bus diagnozuojama vyresnių žmonių, tuo galima tikėtis didesnio medicinos įstaigų apkrovimo. Tai, kad dabar serga jaunesnio amžiaus žmonės, nereikia džiaugtis. Taip, dabar jauni žmonės išplatina, bet tai tik indikatorius, kad visi turi saugoti vieni kitus“, – kalbėjo A. Mickienė.
Gydytoja atkreipė dėmesį, kad jauni žmonės užkrečia pagyvenusius:
„Kokia bus jų sirgimo pasekmė ir ar nebus už dviejų savaičių tendencija, kad serga vyresni, tą irgi matysime. Labai greitai gali sergamumas pereiti į kitą amžiaus grupę."
Portalas tv3.lt primena rašęs, kad dar lieka daug neaiškumų, koks gripo sezonas šiemet bus Lietuvoje, mat Pietų pusrutulyje šiemet fiksuota mažiau šios infekcijos atvejų.
