gražina drėmaitė

Jei būtų Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkės Gražinos Drėmaitės valia, prie Kryžių kalno nekiltų joks naujas statinys. Kunigų sukritikuota, kaip nieko nenusimananti apie sakralumą, G. Drėmaitė nesupranta ir kitos naujos mados – senose bažnyčiose už Europos pinigus įrengti tualetus: „Ar kada nors kas nors ėjo į bažnyčią siusenti?!“ Paveldo dideli pinigai nesaugo – Sakote, kad ginti viešąjį interesą šiandien Lietuvoje labai svarbu, o ginti Šiaulių krašte yra daug ką.

Kultūros paveldo specialistai reiškia susirūpinimą dėl Vyriausybės ketinimų galimai legalizuoti neteisėtas statybas Kuršių nerijoje. „Jeigu Lietuvos Vyriausybė, keisdama Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendinius, nepaisytų teismų sprendimų dėl statybų neteisėtumo ir nuspręstų pritarti šiurkščiausių teisės aktų pažeidimų Kuršių nerijoje įteisinimui, ji paneigtų savo pačios sprendimus ir konstitucinius teisinės valstybės principus, sukeltų grėsmę nacionaliniam saugumui, nes ku...

Valstybinė kultūros paveldo komisija, patarinėjusi Seimui, Vyriausybei ir Prezidentūrai 16 metų, pakliuvo į politikų girnas. Svarstoma, ar ši institucija išvis reikalinga. Kai kurių parlamentarų teigimu, komisija kartais viršija savo įgaliojimus saugodama kultūros paveldą ir tai jiems nepatinka, praneša LTV „Panorama“. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete tik dabar svarstoma Kultūros paveldo komisijos ataskaita už 2010 metus.

Vienas didžiausių gamtos paradoksų - kad žmogaus sukurti daiktai išlieka ir po jo, o jeigu jis po savęs nepalieka jokios medžiaginės savo dalies, tai jis išnyksta kaip dūmas. Mes turime kalbėti apie tradicijas, nes jeigu mes jomis suabejojame, mes suabejojame viskuo, tada Lietuvą galima vadinti LTSR ar kitaip, tai jau visiškai nesvarbu, kadangi sąmonėje nebeišlieka lietuvybės reliktai, teigia filosofas Arvydas Juozaitis. „Pats žodis „paveldas“ yra kilęs nuo žodžių paveldėti ir išsaugoti.

Vilnius netenka labai daug architektūrinės atributikos, apgailestauja Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė. "Man labai skaudu, kad ant senų namų nebelieka kaminų, kadangi pirmajame aukšte yra kokia nors kavinė - jai turi būti trauka.

Kas gi šiuo metu vyksta Kauno pilyje, kuri jau pradėta darkyti pagal architekto Kęstučio Mikšio projektą? Klausimas Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pavedimu šių metų spalio 30 d. buvo svarstomas Valstybinės kultūros paveldo komisijos (kuriai priklauso ir projekto autorius K. Mikšys) posėdyje. Komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė neslėpė, kad, kas vyksta jai neįdomu, o vadinasi neturėtų dominti ir komisijos. Posėdžio tikslas buvo pasakyti, kad kas ten bevyktų, tai yra gerai.

Įvairios tautos turi savo nacionalinį panteoną, kur amžino poilsio atgulė daug nusipelniusieji istorijai bei kultūrai, o valdžia ir žmonės atiduoda šioms asmenybėms deramą pagarbą.

Rugsėjo 26 d. Žemaičių dailės muziejuje (M.Oginskio rūmuose) Plungėje vyks tarptautinis mokslinis seminaras „Istorinių parkų ir sodų paveldas: atgaivinimas, pritaikymas ir priežiūra“. Jame tyrinėtojai ir paveldo specialistai iš Lietuvos ir Lenkijos aptars dviejų kaimyninių šalių istorinių parkų paveldo klausimus.

Seime susirinkę kultūros paveldo apsaugos institucijų atstovai teigia, kad Lietuvoje pakanka kultūros paveldo sektorių reglamentuojančių teisinių dokumentų, tačiau stringa atskirų jų straipsnių įgyvendinimas, o kultūros paveldo apsauga lieka tik popierinė. Penktadienį Seime surengtoje konferencijoje "Lietuvos kultūros paveldo apsaugos politika" konstatuota, kad Lietuvoje kultūros paveldas ir jo apsauga laikoma pažangos stabdžiu, ir šiai nuomonei nėra priešinamasi.

Dvarų savininkai sako, kad prižiūrėti dvarą – jį šildyti, remontuoti – kainuoja nemažai, bet pabrėžia, kad sutvarkyti dvarai turi būti atviri visuomenei. Architektūros istorikės Dalės Puodžiukienės teigimu, dvarų sodybos Lietuvoje itin nukentėjo per sovietinį laikotarpį. Ji primena sovietmečiu visuomenei diegtą stereotipą, kad dvaras „visada buvo blogai“. „Ir, kaip bebūtų keista, iki dabar ta nuostata yra išlikusi.

Vis labiau savo unikalumą prarandančio Vilniaus įvaizdis dažnai kuriamas miestui nebūdingais dalykais, brangiai kainuojančiu kiču. Užsienio ekspertai įžvelgia ne profesinius, bet politinius dalykus, rašo "Lietuvos žinios".Vilniaus senamiesčio išsaugojimu rūpinasi net kelios institucijos, jos sėkmingai pateisina posakį: "Daug auklių, vaikas - be galvos.

„Vandalizmas Ievos Simonaitytės bibliotekoje“ - taip „Pamario restauratorių“ darbą bibliotekoje įvardijo istorikai, ekspertai, restauratoriai. Lietuvos paminklosaugos elitas neieško žodžių, komentuodamas jau pagarsėjusią (išsamiau – čia, čia ir čia) paminklosauginę situaciją Klaipėdoje.

Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė Seimo narės Dalios Teišerskytės parengtą  Aukštojo mokslo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kuriame siūloma leisti aukštosiose mokyklose organizuoti mokymą pagal švietimo programas, kad profesinių mokyklų absolventai galėtų nepertraukiamai tęsti profesines studijas aukštosiose mokyklose.