globalizacija

Nepraėjus nei ketvirčiui amžiaus nuo Nepriklausomybės atgavimo, Lietuvoje vėl atsirado nerimas dėl Rusijos grėsmės ir tolimesnės Nepriklausomybės ateities. Švenčiant Nepriklausomybės atkūrimo dieną negalime nepastebėti to, kad Europoje vėl žvanginama ginklais, plečiasi informacinis karas ir kultūrinė ekspansija.Taikos priešai vėl kelia galvas ir nori susigrąžinti viską, kas jų manymu buvo neteisingai, apmaudžiai prarasta.

Nuolatinių atstovų komitetas (COREPER I) patvirtino susitarimą dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF), leisiantį Fondui pradėti veiksmus 2014 m. sausį. Fondas rems netekusius darbo dėl esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių, atsiradusių dėl globalizacijos arba finansinės ir ekonominės krizės.

Tenka pasakyti, kad Lietuvos kontekste pokalbiai apie globalizaciją dažniausiai turi neigimą konotaciją. Globalizacijos labiau bijoma nei bandoma atrasti joje racionalų grūdą ir ryžtis išnaudoti šio proceso teikiamas galimybes. Antroje straipsnio dalyje bus bandoma išnagrinėti Lietuvos padėtį globalizacijos apimtame pasaulyje. Globalizacija keliauja į Rytus Į globalizacijos procesą Lietuva iš esmės įsitraukė po Sovietų Sąjungos žlugimo.

Globalizacijos procesas – vieni jo bijo, kiti vertina kaip savaime suprantamą reiškinį, kuris turi nemažai teigiamų bruožų. Šis procesas pasireiškia įvairiose politinio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo sferose, o pagrindiniai jo požymiai – tarptautinių ryšių intensyvėjimas, aktyvesnis žmonių judėjimas tarp valstybių, gyvenimo tempo greitėjimas. Globalizacijos procesas turi ir ypatingų geopolitinių bruožų, kuriuos čia bus bandoma aptarti.

„Pasaulyje yra per daug ginklų ir per mažai pinigų taikai palaikyti“, – tai JT Generalinis sekretorius Ban Ki Moonas pareiškė 2012 metų liepą, skatindamas pasaulio valstybių bendruomenę priimti sutartį, reguliuojančią prekybą nebranduoliniais ginklais.

Planeta vis sunkiau beišmaitina besiplečiančią žmonių giminę. Vartojimas nuolat auga, nes ir tokie gigantai kaip Kinija jau gali sau leisti žmoniškesnį gyvenimą. Stebint vis mažėjančius natūralių buveinių plotus, nykstančias rūšis, populiarėja draugiškas aplinkai gyvenimo būdas, gamtosauginės idėjos. Tačiau toli gražu ne visada šios idėjos neša naudą gamtai. Gerai, kai žmonės rūpinasi aplinka, bando ją saugoti, tačiau tam būtinas bent minimalus gamtos pažinimas.

Iš pasaulio politikos ir verslo lyderių galvos nedingstančios globalios ekonominės ir finansų problemos ne vieną privertė prabilti apie augančią protekcionizmo bangą. Ar galima tikėtis, kad pasikartos Didžiosios depresijos scenarijus? Praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje prasidėjusi Didžioji depresija privertė valstybes ieškoti priemonių, kaip pagyvinti savo ekonomiką.

Milijardus investavęs į populiariausią šiuo metu pasaulyje socialinį tinklalapį „Facebook“ („Veidaknygė“), buvęs „PayPal“ įmonės, teikiančios elektroninio apmokėjimo paslaugas, generalinis direktorius Peteris Thielas teigia, kad žmonijos socialinė raida jau nuo 7-ojo praėjusio amžiaus dešimtmečio sustojo.

Nuo aršaus protekcionizmo iki megamiestų bei stichinių nelaimių gausos – tokie ateities scenarijai nusimato pasauliui 2050 metais. Išanalizavę pačius svarbiausius faktorius: prekybos ir vartojimo įpročius, technologines ir socialines tendencijas bei klimato kaitą, Vokietijos logistikos kompanijos „Deutche Post DHL“ užsakymu, 42 žymūs pasaulio ekspertai parengė penkias ateities vizijas. 1. Nesutramdoma ekonomika žlugdo pasaulį Pasaulis pasižymi nesutramdomu materializmu ir masiniu vartojimu.

„Ford“ koncerno automobilių visam pasauliui strategija, panašu, neaplenks ir ekstravagantiško „Mustang“ modelio. Detroito automobilių parodoje koncerno viceprezidentas globalių produktų kūrimui Derrick Kuzak oficialiai patvirtino, kad „Mustang“ modelio automobiliai gaus ir „EcoBoost“ serijos turbininius variklius. Kokie būtent agregatai iš „EcoBoost“ šeimynos bus montuojami į „Mustang“ vienas iš „Ford“ bosų neatsakė. Bet tai reiškia, kad „Mustang“ modelių gamoje gali atsirasti net ir.

Po „Fluence“ ir „Koleos“, „Renault“ Indijoje pristatys „Duster“. Pritaikytas Indijos klientų poreikiams „Duster“ bus gaminamas Chennai gamykloje ir bus pradėtas pardavinėti antrojoje 2012 m. pusėje. „Renault“ veikla Indijoje demonstruoja prekės ženklo siekį tapti pagrindiniu rinkos, kuri yra viena svarbiausių kompanijos tarptautinėje strategijoje, žaidėju.

Amazonės gentis Amondawa neturi jokių kalbinių struktūrų išreikšti laikui ir erdvei. Pavyzdžiui jie negalėtų suprasti ar pasakyti teiginio „dirbau visą naktį“. Praneša BBC žinių korespondentas Jason Palmer. Tyrimai rodo, kad Amondawa žmonės supranta apie tam tikru metu įvykusį dalyką, bet neturi atskirų žodinių struktūrų tam pasakyti. Nors tai ir ginčytinas klausimas, tolimesi tyrimai parodys, kad tai būdinga ne tik šiai bet ir kitoms Amazonės gentims.

Dauguma automobilių gamintojų savo modelius pasaulio rinkose siūlo dvejopai – skirtingoms rinkoms gaminami skirtingi automobiliai, arba, visam pasauliui siūlomas vienas ir tas pats, vadinamasis pasaulinis modelis. Dažniausiai tokiais pasauliniais automobiliais tampa masiniai ir nebrangūs automobiliai, kuriuos kompanijos nusprendžia gaminti ir platinti visose rinkose. Tikri pasaulinių modelių specialistai – „Ford“. „Fiat“ ar „Renault“ kompanijos.

Praūžus antradienio audrai Lietuvoje „Lietuvos draudimas“ jau užregistravo 270 pranešimų apie žalas, įmonė rezervavo 0,5 mln. litų išmokoms. Draudikai teigia, kad ši audra toli gražu neprilygs pernykštėms, tačiau primena, kad 2010 m. tapo išskirtiniais Lietuvos ekonomikai – gamtos stichijos Lietuvoje dar niekada nėra sukėlusios tiek daug žalos gyventojų ir įmonių turtui.

Vyraujančios amerikiečių dailininko Alexo Grosso kūrybos temos – globalizacija, visur besismelkiantis komerciškumas, nesustabdoma laiko tėkmė, grožis ir šiuolaikinio pasaulio chaosas. Jo nutapytas drobes galima pamatyti dailininko galerijoje internete.

Šiandien Pietų Korėjos sostinėje Seule prasideda Didžiojo dvidešimtuko (G20) forumas, truksiantis dvi dienas. Valstybių-narių finansų ministrai ir centrinių bankų atstovai skirs laiką pasaulio ekonomikos aptarimui. Prieš G20 susitikimą B. Obama aktyviai ragino šalis bendradarbiauti. Tikimasi, kad susitikimo metu iš JAV bus reikalaujama koordinuoti savo kreditų ir pinigų politiką su visomis G20 narėmis. Gerbiami lyderiai jau renkasi.

Turto valdymo kompanijos DWS, priklausančios „Deutsche Bank", vadovas K.Kaldermorgenas perspėja, jog didžiausia rizika, kelianti grėsmę pasaulio finansų rinkoms, yra galimas nuosmukis Kinijoje. Interviu, kuris publikuojamas savaitraštyje „Capital" jis gina poziciją, jog nuosmukis Kinijoje pasaulio ekonomikai būtų pavojingesnis nei nuosmukis JAV. Kaip ir JAV, taip ir Kinijoje šio galimo nosmukio priežastys slypi nekilnojamojo turto rinkoje.

Skirtingai nuo verslo įmonių viešojo sektoriaus institucijos yra institucijos tikrąja to žodžio prasme. Nepaisant tos aplinkybės, kad valstybinės institucijos turi vis labiau dalintis suvereniomis teisėmis, tinklaveikos valdžia daugelyje sričių išlaiko socialinės realybės kūrimo monopolį. Valstybėse jos kuria socialinę realybę ir atitinkamose valdymo srityse dažnai yra monopolistės.

Ekonomistė ir globalizacijos kritikė Noreena Hertz dar 2001 metais perspėjo dėl pernelyg galingais tapusių bankų, nežaboto godulio ir nereguliuojamų rinkų keliamo pavojaus. Duodama interviu „Spiegel Online“, ji taip pat pasidalijo savo mintimis apie tai, kodėl, vertinant ekonomikos būklę, nereikia kliautis vien BVP rodikliu ir kodėl kapitalizmas dabar yra atsidūręs ant pokyčių slenksčio. Spiegel Online: Dr. Hertz, labai dažnai skaitome apie tai, kiek augo ar smuko šalies ekonomika.

Pirmoje straipsnių ciklo dalyje supažindinome skaitytojus su globalizacijos sąvoka, jos kiekybine ir kokybine prasme. Taip pat išdėstėme argumentus, kodėl mažosios valstybės turi globalizacijos procese ne mažiau galios nei didžiosios. Pasaulio (ne)tvarka Ar įmanoma sukurti naująją pasaulio tvarką – globalųjį futbolą, kurį žaisti būtų visiems malonu ir paprasta? Jeigu taip, tai kokie veiksniai turėtų nulemti tą pasaulio tvarką? Egidijus Vareikis tikina jų atradęs net kelis.

Pažaiskime futbolą. Tai ne šiaip sau sportas. Futbolas žaidžiamas visame pasaulyje, nesvarbu, kokia tautybė, religija, valstybės sandara ar šalies bendrasis vidaus produktas. Tą pačią futbolo komandą gali dievinti ir turtuolis, ir vargšas, ir liberalas, ir konservatorius. Tokiomis mintimis savo knygą „Globalusis futbolas“ pradeda diplomatas, politologas, apžvalgininkas, lietuvis ir pasaulio pilietis, rašytojas Egidijus Vareikis.

XX amžiaus pabaiga ir trečio tūkstantmečio pradžia įtvirtino naujas pasaulio vystymosi tendencijas, įvardintas globalizacijos pavadinimu. Globalizavimas, tikrąja ir perkeltine prasme, technologijų pagalba suartina valstybes, naikina atstumus ir sienas tarp jų bei visą pasaulį „suspaudžia“ iki kaimo dydžio. Globalizavimo tikslas: pasaulinė vyriausybė ir viena pasaulinė tvarka, t.y. visas pasaulis – viena valstybė, viena ekonomika ir viena ideologija, kurią visi privalės priimti ir jai paklusti.

Ar dalyvaudami Europos Sąjungos (ES) veikloje ir globalizacijos procesuose sugebėsime išsaugoti savo tautinį identitetą ir nacionalines vertybes ir ką šioje srityje gali nuveikti Lietuvoje išrinkti europarlamentarai? Apie tai antradienį buvo kalbama naujienų agentūros ELTA konferencijų salėje surengtoje viešoje diskusijoje "Kieno interesus gina Lietuvos europarlamentarai?" Diskusijoje dalyvavo buvęs Seimo stebėtojas Europos Parlamente (EP) Arminas Lydeka, buvęs europarlamentaras Eugenijus Mald...

Jei turėtumėte idealias sąlygas, ar norėtumėte persikraustyti į kitą šalį gyventi nuolatos, ar liktumėte ten, kur gyvenate dabar? Klausimas aktualus ne tik lietuviui, besiskundžiančiam gyvenimu Lietuvoje. Atrodo, kad turėdami galimybę savo gimtinę paliktų net 700 mln. pasaulio gyventojų. Jei kiekvienas jų įgyvendintų savo slapčiausius troškimus, pasaulio šalių žemėlapis taptų neatpažįstamas.