Ar dalyvaudami Europos Sąjungos (ES) veikloje ir globalizacijos procesuose sugebėsime išsaugoti savo tautinį identitetą ir nacionalines vertybes ir ką šioje srityje gali nuveikti Lietuvoje išrinkti europarlamentarai? Apie tai antradienį buvo kalbama naujienų agentūros ELTA konferencijų salėje surengtoje viešoje diskusijoje "Kieno interesus gina Lietuvos europarlamentarai?"
Diskusijoje dalyvavo buvęs Seimo stebėtojas Europos Parlamente (EP) Arminas Lydeka, buvęs europarlamentaras Eugenijus Maldeikis, europarlamentaras Rolandas Paksas, politologas Marius Kundrotas ir žalgirietis Gediminas Jakavonis.
A. Lydeka, kuris kaip stebėtojas dalyvavo EP veikloje 2003 m., kai Lietuva dar tik ruošėsi stoti į ES, sakė, kad tuo metu buvo labai aiškiai juntama pagrindinė ES vertybė - tautų vieningumas per skirtingumą. Jo manymu, tokios pačios vertybės akivaizdžios ir dabartinėje bendrijoje.
Jam pritaria ir buvęs europarlamentaras E. Maldeikis: "Vertybės kas penkmetį ar kas dešimtmetį nesikeičia".
"Europa turi labai aiškias žmogaus teisų vertybes, kurios susiformavo per daug šimtmečių. Ten pirmiausia žiūrima į žmogaus teises, o visa kita yra mūsų dalykas. Mūsų nacionalinė kultūra - mūsų problema. To Briuselis nereguliuoja. Europa šiandien yra labai skirtingų kultūrų, tautų, vertybių junginys", - sakė E. Maldeikis.
Su tuo nesutiko R. Paksas. Jo manymu, kalbėti apie tautinį savarankiškumą sunku, kai maždaug 80-85 proc. EP priimamų įstatymų automatiškai perkeliami į Lietuvos teisę.
Pasak R. Pakso, reikia surasti optimalų santykį tarp gero valdymo ir nacionalinio identiteto.
Politologas M. Kundrotas replikavo, kad Jungtinių Amerikos Valstijų indėnai taip pat yra išlaikę savo identiteto ženklus ir "pakelėse prekiauja tomahaukomis ir dažytų plunksnų kepurėmis".
"Kai mes kalbame apie kultūrą, sakome, kad tarsi turime būti kažkam įdomūs, tarsi kultūra yra rinkos objektas. Tai nuteikia nejaukiai. Kultūra - tai tam tikrų vertybių konstruktas. Kai kalbame apie vertybes ES, tendencijos, sakyčiau, yra keliančios nerimą", - kalbėjo M. Kundrotas.
Tuo tarpu E. Maldeikis sako, kad tendencijos yra kuriamos čia ir dabar, o ne kažkur Europos Sąjungoje. "Ne Maltoje kuriamos Lietuvos kultūrinės tendencijos", - aiškino jis.
Visi diskusijoje dalyvavę buvę ar esantys EP nariai tikino, kad Lietuva turi pakankamai galios daryti įtaką priimamiems sprendimams, tačiau ne visada ja pasinaudoja. Kaip pavyzdį, kada Lietuva apgynė savo interesus, A. Lydeka pateikė šeimos koncepcijos svarstymą.
Anot A. Lydekos, Lietuva nemažai prisidėjo prie to, kad nustatyti šeimos apibrėžimą būtų palikta pačios valstybėms narėms, o ne nuspręsta bendrijos lygiu.
Vis dėl to, R. Pakso manymu, Lietuvai dažnai nepavyksta apginti savo interesų, nes pirmiausia nesugebame susitarti savo valstybėje, be to, dažnai nuolaidžiaujame didžiosioms ES šalims. Pasak jo, tai ypač akivaizdžiai parodė nesugebėjimas pratęsti Ignalinos atominės elektrinės darbo.
Prisiminus atominės elektrinės istoriją akmenį į Lietuvos europarlamentarų daržą metė E. Maldeikis. Pasak jo, dalis lietuvių balsavo prieš tai, kad atominės elektrinės darbą būtų leista pratęsti Bulgarijai. Taip galėjo būti sukurtas precedentas, tačiau dažnai europarlamentarai balsuoja ne pagal valstybės, o pagal politinės ideologijos interesus.
"Lietuviai tarpusavyje susipriešinę ir ten, ir čia. Tačiau tai mūsų, o ne Briuselio problema", - pritarė A. Lydeka.
R. Paksas taip pat sutinka, kad Lietuvos europarlamentarai galėtų kur kas daugiau nuveikti, jeigu jų balsas būtų labiau girdimas. Dėl to, kad mes kietai nekovojame už savo pozicijas, europarlamentaro nuomone, iki šiol neturime nei elektros jungčių, nei "Rail Baltica" projekto.
Pasak R. Pakso, Lietuva turi nustatyti tiek trumpalaikius, tiek ilgalaikius tikslus ir už juos kovoti visose Europos Institucijose, tačiau net Lietuvoje vargiai žinome, kokie tie mūsų tikslai yra.
"Globalizacijos procesas sparčiai važiuoja į priekį ir, mano supratimu, yra nebegrįžtamas. Mums belieka tuo pasinaudoti ir iš to gauti kuo didesnius dividendus", - aiškino R. Paksas.
Tuo tarpu E. Maldeikio manymu, Lietuva nesugeba pasinaudoti visais ES teikiamais privalumais, nes "neišsivaduoja iš Pilėnų komplekso".
"Mes norime užsidaryti, nes visi mus puola. Bankai iš Švedijos puola, iš Rytų puola kažkas su dujomis, iš Vakarų puola riteriai. Mes visą laiką esame gynybos pozicijoje", - teigė E. Maldeikis.
M. Kundrotas mano, kad lietuviai tokiame kiaute užsidarė, nes buvo sukurtas įvaizdis, kad ateis ES ir viską išgelbės, tačiau supratimo, kad viską reikia daryti patiems, nėra. Pasak politologo, reikia aiškiai nusistatyti, kas yra aukščiau - šalies ar Europos valdžia.
A. Lydekos manymu, ES sistema yra pakankamai tobula. "Europos Sąjunga ne trukdo, o gelbsti išsaugant nacionalines vertybes, kultūros paveldą. Jeigu mes patys nesugebame tuo pasinaudoti, tai mūsų vidaus problemos. Globalizacijos traukinys važiuoja tokiu greičiu, kad ką nors pakeisti neįmanoma. Turime padaryti, kad tame traukinyje jaustumėmės kiek įmanoma laimingiau, garbingiau, sočiau, tvarkingiau, turėdami savo kultūrą, vertybes. O tam reikia kiekvieno mūsų pastangų", - dėstė A. Lydeka.
